Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-07 · Byla Nr. A2.6.-1121-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
A2.6.-1121-935/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16417-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
T. P.
Advokatai
Arūnas Abraitis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1121-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16417-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4., 2.7.4.5.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Arūnui Abraičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ planogramų analitiku, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2015 m. spalio 27 d., 10.13 val., PC „Ozas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ozo g. 18, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į apšvietimo stulpą, apgadino apšvietimo stulpą, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šiais veiksmais T. P. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu T. P. paaiškino, kad važiuodamas atbuline eiga iš parkavimo vietos atsirėmė į apšvietimo stulpą, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį bei apšvietimo stulpą, jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl apie eismo įvykį niekam nepranešė. Apžiūrint įvykio vietą buvo tamsu, lijo. Įvykio metu jo automobilyje grojo muzika, kai atsirėmė į sulpą, jokio smūgio garso negirdėjo. Paskui dėl įvykio su juo susisiekė policijos pareigūnas. Policijos pareigūno paliepimu apie įvykį pranešė draudimo bendrovei.

Tyrimo metu T. P. parodė, kad 2015 m. spalio 27 d., apie 20.00 val., vairavo automobilį Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. P.. Automobilį vairavo prekybos centro „Ozas“ parkavimo aikštelėje. Buvo tamsus paros metas, aikštelė buvo apšviesta, greitis buvo 5-10 km/h. T. P. norėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos, bet pastebėjo kad šalia jo labai arti stovi kitas automobilis. Pamatė, kad netoliese yra laisva parkavimo vieta, todėl nusprendė į ją atbulai įvažiuoti ir apsisukti. Važiuodamas stebėjo vaizdą per galinio matymo veidrodėlį, tačiau nepastebėjo, kad parkavimosi vietoje yra apšvietimo stulpas. Atsitrenkęs į apšvietimo stulpą, grįžo į pirminę stovėjimo vietą. T. P. išsigando, nusprendė nuvažiuoti žemyn ir apmąstyti, kaip pasielgti. Kadangi nežinojo, kur yra prekybos centro apsauga, neturėjo tuo metu telefono, apie įvykį niekam nepranešė. (b.l. 10)

Teismo posėdžio metu liudytojas J. Ž. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju prekybos centre „Ozas“. Visas prekybos centras „Ozas“, jo prieigos, stovėjimo aikštelės yra filmuojamos. Kiekvieną dieną apsaugos darbuotojai apeina prekybos centrą, jį patikrina. Buvo aptiktas pažeistas apšvietimo stulpas. Buvo tikrinama, ar kas nors kreipėsi dėl apgadinto apšvietimo stulpo. Niekas apie įvykį nepranešė, todėl buvo peržiūrėtos vaizdo įrašas, išsiaiškintas kaltininkas, iškviesta policija. Policija atvažiavo, pamatavo apgadinimus, buvo surašytas protokolas. Stulpe buvo įlenkta elektros pajungimo dėžė, stulpo įtvirtinimas – padas buvo nutrūkęs nuo dviejų varžtų, pats stulpas buvo sulenktas, pasviręs. J. Ž. negalėjo pasakyti, ar apgadintas stulpas buvo sutaisytas. J. Ž. taip pat parodė, kad ant visų durų yra apsaugos telefonai, todėl asmuo padaręs įvykį gali laisvai apie įvykį pranešti. Visi pažeidimai fiksuojami ataskaitų žurnale, todėl gavus pranešimą apie apgadintą prekybos centro turtą, visų pirma pažiūrima, ar jau nebuvo fiksuotas analogiškas įvykis, ar nebuvo turtas apgadintas anksčiau. Pagarsinus J. Ž. tarnybinį pranešimą, šis patvirtino, kad jis surašytas teisingai.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. parodė, kad gavo pranešimą, jog prekybos centre „Ozas“ yra apgadintas stulpas, automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą rado apgadintą stulpą, jis buvo išverstas iš vietos, palinkęs, gal dar buvo žibintas sudaužytas. Apsaugos darbuotojas paaiškino įvykio aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat T. P. kaltę, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 20)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad Ozo g. 18, Vilniuje, automobilis apgadino apšvietimo stulpą ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą apsaugos darbuotojas paaiškino, kad 2015 m. spalio 27 d. 20.13 val. automobilio Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykis užfiksuotas vaizdo įraše. Susiekus su automobilio vairuotoju T. P., jis paaiškino, kad būtent jis atsitrenkė į stulpą ir iš įvykio vietos išvažiavo. (b. l. 5)

Apsaugos darbuotojo pareikšime nurodyta, kad 2015 m. sausio 28 d. per rytinį patikrinimą prekybos centre „Ozas“ buvo pastebėtas apdaužytas apšvietimo stulpas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, paaiškėjo, jog apie 20.13 val. apšvietimo stulpą kliudė automobilis Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. (b. l. 9)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip baltos spalvos automobilis važiuodamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos atsitrenkia į apšvietimo stulpą. Stulpas nuo smūgio palinksta, šviestuvas užgesta. Vairuotojas išlipa iš automobilio, pažiūri į stulpą, šiek tiek paeina už jo ir žiūri automobilio stovėjimo kryptimi, vėliau įlipa į automobilį, pavažiuoja į priekį ir sustoja stovėjimo vietoje. Vairuotojas kurį laiką sėdi automobilyje, paskui iš eismo įvykio vietos išvažiuoja. (b. l. 21)

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad po eismo įvykio apšvietimo stulpas yra pasviręs, įlenktas.

Anksčiau aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, todėl jie laikytini įrodymais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad T. P. 2015 m. spalio 27 d., 10.13 val., PC „Ozas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ozo g. 18, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į apšvietimo stulpą, apgadino apšvietimo stulpą, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. neneigė, jog buvo eismo įvykio vietoje ir kliudė apšvietimo stulpą, tačiau nepastebėjo, kad buvo apgadintas svetimas turtas. Teismas konstatuoja, jog T. P. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad patikrinimo metu buvo pastebėtas apgadintas apšvietimo stulpas, t. y., buvo įlenkta elektros pajungimo dėžė, stulpo įtvirtinimas buvo nutrūkęs nuo dviejų varžtų, stulpas buvo įlinkęs, sulenktas. Liudytojas R. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas palinkęs apšvietimo stulpas. Taip pat pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, faktą patvirtina J. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti akivaizdūs apšvietimo stulpo pažeidimai (įlenkimas, pasvirimas), vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad būtent T. P. vairuodamas automobilį pakankamai stipriai atsitrenkė į apšvietimo stulpą, dėl ko šis galėjo deformuotis ir deformavosi. Byloje esantys duomenys vienas kitą papildo, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais T. P. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad jis važiavo ir atsirėmė į stulpą, apžiūrėjęs apšvietimo stulpą ir savo automobilį jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl nutarė, kad eismo įvykio, dėl kurio privalėtų kreiptis į policiją, nepadarė. Vis tik byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, jog yra visiškai akivaizdu, kad T. P. suvokė, jog pakliuvo į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau pažeisdamas Kelių eismo taisykles iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad smūgis tarp automobilio ir apšvietimo stulpo buvo pakankamai stiprus, kadangi nuo kontakto stulpas pakankamai smarkiai sujudėjo. Faktą, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, patvirtina ir tai, jog kelių metrų atstumu buvę žmonės atkreipė dėmesį į įvykusį kontaktą, o pats T. P. iš karto po kontakto išlipo iš automobilio ir nuėjo apžiūrėti automobilio bei apšvietimo stulpo. Teismas pažymi ir tai, kad T. P. negalėjo nepastebėti po įvykio atsiradusių ant stulpo pažeidimų, kadangi jie yra akivaizdūs ir nėra vertintini kaip visiškai nežymūs, nepastebimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apšvietimo stulpas, kurį kliudė T. P., dar iki kontakto buvo šiek tiek palinkęs, tačiau teismo vertinimu, T. P. po smūgio turėjo suvokti ir suvokė, kad prie apšvietimo stulpo palinkimo prisidėjo ir jo veiksmai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad oro sąlygos ir paros laikas neturėjo sutrukdyti T. P. pastebėti ant stulpo padarytų pažeidimų, tuo labiau, kad aikštelė įvykio metu ir po jo buvo pakankamai apšviesta, be to, pats T. P. deramai kontakto vietos neapžiūrėjo. Faktą, kad pažeidimai ant stulpo yra akivaizdūs, patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į T. P. elgesį po eismo įvykio, t. y., į tai, kad T. P. po eismo įvykio sustojo stovėjimo vietoje ir po pakankamai nemažo laiko tarpo iš įvykio vietos išvažiavo. Akivaizdu, jog T. P. suvokė padaręs eismo įvykį, turėjo matyti jo padarinius, tačiau nagrinėjamu atveju neatliko jokių veiksmų numatytų Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos.

Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog T. P. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

T. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina (abiejų pažeidimų padarymo atveju) tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo apskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į šių pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į apšvietimo stulpą bandant išvažiuoti iš stovėjimo vietos, į apšvietimo stulpui padarytus apgadinimus, kurie nelaikytini itin žymiais, didesnė grėsmė eismo saugumui nebuvo kilus). Tuo pačiu pabrėžtina, jog T. P. įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, yra dirbantis, jis turi pakankamai ilgą vairuotojo patirtį, nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie būtų vertintini kaip šiurkštūs.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, T. P. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog T. P. įvykio metu apgadino ir savo automobilį, tačiau ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama, kadangi iš byloje esančio vaizdo įrašo matosi, kad T. P. vairuotas automobilis nebuvo apgadintas, jokių objektyvių duomenų apie automobilio apgadinimą byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 510 Eur (penkių šimtų dešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 15052777164.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis