- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- 1S-322-530/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01732-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- E. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. A. nuteistas 2010 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, galutine bausme - 11 metų laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi perkeltas į atvirąją koloniją tęsti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą, galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2009 m. rugsėjo 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 11 d.Praeityje neteistas. 2017 m. vasario 13 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam E. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos 2017 m. vasario 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistojo daroma pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui bei išvadai, kad aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad, taikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kaip atlikus būtinąją bausmės dalį, numatytą Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 157 straipsnio 3 dalyje. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas klaidingai įvertino ir išnagrinėjo jo asmenybės charakteristiką, elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus. Priimta nutartis nemotyvuota, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl ji naikintina. Nuteistasis skunde nurodė, jog teismas nors pripažino, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kad vykdo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, tačiau nepasisako ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nors jis nuo pat bausmės atlikimo pradžios dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sumažėjusi nuo 22 iki 16 balų. Teismas nekonstatuoja akivaizdžios elgesio pažangos. Teismas nukrypsta į tas aplinkybes, kurios nėra susijusios su pačiu pataisos procesu. Tokiu būdu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Nuteistojo skunde teigiama, jog teismas neatsižvelgė, kad kriminogeninis veiksnys – narkotinių medžiagų vartojimas prieš nusikaltimą yra statinis, todėl gali būti vertinamas tik bausmės atlikimo kontekste ir kadangi byloje nėra duomenų apie narkotikų ar alkoholio vartojimą, šis veiksnys nevertintinas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas taikė BVK 157 straipsnio 1 dalies ir BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatas išplėstinai, nukrypdamas nuo teisminės praktikos, neatsižvelgdamas, jog jis 12 kartų skatintas, nebaustas, perkeltas į lengvąją grupę, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, tai, nuteistojo nuomone, sudaro pagrindą spręsti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, kad jis pataisos namuose dirbo nuo 2015 m. VĮ „Mūsų amatai“ siuvimo bare darbininku vienetininku, nuo 2016 m. dirba atvirosios kolonijos ūkio aptarnavimo skyriuje, dalyvauja programose, kultūriniuose renginiuose, nesusijęs su subkultūra, nusikalstamo elgesio rizika žema, vedęs, santuoka įregistruota 1991 m., jam suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas, turi 2 vaikus ir anūkę, juos kas savaitę lanko Vilniuje. Nuteistasis nurodė, kad nuo santuokos įregistravimo, jis visą laiką gyveno Lietuvoje, turėjo metinį leidimą gyventi, kuris kas metai buvo pratęsiamas, todėl jam nesuprantamas teiginys dėl deportacijos. Šiuo metu jis padavęs prašymą Migracijos skyriui dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas (su intensyvia priežiūra), nustatant darbotvarkę, įpereigojimus ir suvaržymus, kas nuteistojo nuomone, pagrįstai jam gali būti taikoma, kaip turinčiam ilgalaikius tikslus, aukštą darbinę motyvaciją. Kauno apygardos teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės atsiliepimas į nuteistojo E. A. skundą, kuriame prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį.Nuteistojo E. A. skundas atmestinas.Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis E. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja aplinkybių visuma. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, E. A., atliekant laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio rizika per paskutiniuosius metus sumažėjo nuo 22 iki 16 balų, neturi nuobaudų, skatintas, vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jos nelaikytinos išskirtinėmis, kurioms esant taikytinas lygtinis paleidimas. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose dirba, palaiko socialinius ryšius, dalyvauja programose, charakterizuojamas teigiamai, kas įvertinta jo perkėlimu į atvirąją koloniją su galimybe lankyti artimuosius namuose. Minėtos aplinkybės rodo, jog E. A. elgesys koreguojamas pozityvia linkme, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, kurių viena priskiriama labai sunkiam tyčiniam nusikaltimui. Nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės atlikimas faktiškai jokių papildomų apribojimų nesukelia, tad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu. Tai įvertinta pataisos namų administracijos pakeičiant jam bausmės atlikimo sąlygas – perkeliant į atvirąją koloniją, t. y. sudarant pačias lengviausias laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad nuteistasis kaltę nusikaltimų padaryme pripažino iš dalies, padaręs tris nusikalstamas veikas, kaip minėta tarp jų ir vieną labai sunkią, be to, nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. bei 2015 m. gruodžio 10, 17 ir 22 dienomis badavo dalyvaudamas masinėje nuteistųjų akcijoje protestuodamas prieš Lietuvos Respublikos BVK pakeitimus, kas leido spręsti, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas. Aukštesnysis teismas taip pat pritaria apylinkės teismo vertinimui dėl nuteistojo E. A. nusikalstamo elgesio riziką didinančio kriminogeninio veiksnio – narkotinių medžiagų vartojimas prieš nusikaltimą, taip pat pagrįstai atsižvelgta į nusikalstamo elgesio rizikai artimus kriminogeninius veiksnius – mąstymą ir elgesį (ne visada pasirenka tinkamus problemų sprendimo variantus bei nevertina visų savo elgesio pasekmių), gyvenimo stilių ir draugus (nusikaltimą įvykdė subūrus organizuotą grupę). Be to, buvo įvertintas nuteistojo asmens byloje 9541AK esantis Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus raštas, patvirtinantis, kad nuteistasis E. A. nuo 2010 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Taip pat rašte nurodoma, jog, nuteistajam atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, Migracijos skyriuje bus priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo į Azerbaidžiano Respubliką. Apylinkės teismas įvertino objektyvius duomenis ir tai leido padaryti pagrįstą išvadą, jog, patvirtinus nutarimą nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos ir Migracijos skyriui priėmus sprendimą jį deportuoti iš Lietuvos Respublikos, gali būti neužtikrinta, kad nuteistasis atliks visą jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas aukščiau paminėtų aplinkybių visumoje nesudaro pakankamo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą ir spręsti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, šiuo metu jau būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pirmosios instancijos išvada, jog nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, yra pagrįsta ir su ja aukštesnysis teismas visiškai sutinka.Atsižvelgiant į išdėstytą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. A. skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.