Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2641-257/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-06-15
Bylos Nr.: eI-2641-257/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00608-2018-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: R. M.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai: Virgilijus Januška

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. el-2641-257/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00608-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 15 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. M., jo atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Eglei Dervinskienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 1P-5 „Dėl pripažinimo R. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėję administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 1P-5 „Dėl pripažinimo R. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ bei priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas R. M. skunde (1 t., b. l. 2–8) nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1P-5 „Dėl pripažinimo R. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), vadovaudamasis Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 ir 9 dalimis, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – ir Taisyklės), 81.1 papunkčiu ir 82 punktu, atsižvelgdamas į komisijos, sudarytos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-541 „Dėl komisijos atlikti tarnybinį patikrinimą sudarymo“, 2018 sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-1 „Dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus R. M. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), pripažino pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir jam skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje teigiama, jog dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo A. J. neteisėtų veiksmų vykdant tarnybines funkcijas (nei vieno iš jam priskirtų 11 probuojamųjų priežiūra nebuvo vykdoma tinkamai arba buvo apskritai nevykdoma) Šiaulių apygardos probacijos tarnyba, atstovaujama direktoriaus R. M., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. spalio 23 d. neužtikrino Šiaulių apygardos probacijos tarnybos nuostatų 8.1, 8.5, 8.13, 8.14, 8.18, 8.24 papunkčiuose šiai įstaigai pavestų funkcijų tinkamo vykdymo. Pareiškėjas nurodo, kad nėra ginčo, jog Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojas A. J. yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs tarnybinę drausmę ir jam yra skirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, tačiau nurodo, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas sudarė sąlygas nurodyto pareigūno netinkamam tarnybinių funkcijų vykdymui. Pareiškėjas pažymi, kad paaiškinime tarnybinio patikrinimo komisijai nurodė, kad pagal Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 8.1 papunktį, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja skyriaus pareigūnams ir darbuotojams, skirsto užduotis, kontroliuoja jų vykdymą bei pavaldžių pareigūnų darbo drausmę, teikia siūlymus dėl paskatinimo priemonių jiems skyrimo, o 8.3. papunktyje numatyta, jog užtikrina, kad skyriaus pareigūnų ir darbuotojų tarnybinė veikla būtų pagrįsta teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, nuteistųjų lygybės prieš bausmių vykdymo įstatymus principais. A. J. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas pradėjo eiti nuo 2016 m. balandžio 1 d. Pagal Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus nuostatų 13 punktą, skyriaus viršininkas – tiesiogiai pavaldus Šiaulių apygardos probacijos direktoriui. Kitų šio skyriaus pareigūnų ir darbuotojų pavaldumas nustatytas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus valdymo schemoje. Pagal valdymo schemą, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojas tiesiogiai pavaldus Šiaulių APT PS viršininkui. Taip pat Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo 8 punkte numatyta, jog šis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkui. Taigi, minėtas teisinis reguliavimas akivaizdžiai patvirtina, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojas nėra tiesiogiai pavaldus Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriui. Kaip ir nurodoma Išvadoje, nuo 2017 m. liepos 24 d. Šiaulių APT PS viršininkei suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o nuo 2017 m. lapkričio 27 d. vaiko priežiūros atostogos. Pagal Šiaulių APT PS nuostatų 14 punktą, kai nėra skyriaus viršininko, jo pareigas eina skyriaus viršininko pavaduotojas. Taigi, A. J. Šiaulių APT PS viršininko pareigas pradėjo eiti tik nuo 2017 m. liepos 24 d., kai šio skyriaus viršininkei suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 28 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, o A. J. kasmetinės atostogos suteiktos nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad A. J. pradėjus vykdyti Šiaulių APT PS viršininko pareigas, grįžus po atostogų, peržiūrėjus šio asmens vykdomas funkcijas, nustatęs galimus šio pareigūnų teisės aktų pažeidimus, nedelsdamas 2017 m. spalio 19 d. informavo Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Būtent pagal pareiškėjo pranešimą Kalėjimų departamentas ir pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Šiaulių APT PS viršininko pavaduotojo veiksmų, susijusių su probuojamųjų priežiūra. Taigi, Išvadoje pateikti teiginiai, jog pareiškėjas neužtikrino, kad būtų tinkamai vykdomos įstaigai priskirtos funkcijos yra visiškai nepagrįstos. Šiuo atveju Išvadoje yra pranešimas Kalėjimų departamentui dėl galimo netinkamo minėto pareigūno funkcijų vykdymo ir prašymas suteikti pagalbą siekiant įvertinti, ar nėra pažeidimai nustatyti. Būtent į Kalėjimų departamentą ir kreipėsi siekdamas nustatyti galimus pažeidimus ir prašydamas pagalbos, nes dėl resursų trūkumo būtina buvo pasitelkti Kalėjimų departamentą. Kaip įstaigos vadovas, tik nustatęs galimus tarnybinio nusižengimo požymius, iš karto inicijavo tarnybinį patikrinimą, kurį ir atliko Kalėjimų departamentas. Pareiškėjas nesutinka su išvados teiginiu, kad pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus bei netinkamai atliko Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.3, 7.6 ir 7.7 papunkčiuose nustatytas tarnybines funkcijas, nes minėtuose teisės aktuose formuluojamos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, kurios yra vertinamojo pobūdžio ir vien šiuose teisės aktuose įtvirtintų abstrakčių teisės normų nurodymas Išvadoje nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, nepateikiant jokių argumentų. Joje teigiama, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius nėra sukūręs vadovaujamos įstaigos vidaus kontrolės sistemos. Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 8.1. papunktyje numatyta, kad Kalėjimų departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, koordinuoja ir prižiūri probacijos tarnybų veiklą, organizuoja ir užtikrina nuolatinę nuteistųjų kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, siekdamas užtikrinti efektyvią ir rezultatyvią šių įstaigų veiklą, taip pat veiksmingą nuteistųjų resocializaciją ir nusikalstamų veikų recidyvo mažinimą; analizuoja probacijos tarnybų veiklos efektyvumą, taip pat užsienio valstybių praktiką vykdant probaciją, metodiškai vadovauja probacijos tarnyboms, vertina jų veiklos efektyvumą, teikia siūlymus Teisingumo ministerijai, probacijos tarnyboms arba pagal kompetenciją priima sprendimą dėl šių tarnybų veiklos optimizavimo, gerinimo ir naujovių diegimo (8.2 papunktis). Taigi, šiuo atveju institucija, kuri metodiškai vadovauja probacijų tarnybų veiklai, tiek iki tarnybinio patikrinimo atlikimo, tiek atlikdama tarnybinį patikrinimą, turėtų įvirtinti ir nurodyti efektyvios vidaus kontrolės būdus ir kriterijus. Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje visiškai nepateikiama, kaip pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo, veikoje pasireiškė neefektyvi kontrolė. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintas įstaigos vidaus teisinis reguliavimas, neatlikta kitų probacijos tarnybų vidaus teisės aktų lyginamoji analizė. Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas netinkamai kontroliavo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininką, kuris atliko netinkamą savo pavaduotojo veiklos kontrolę. Pirmiausia, kaip ir nurodyta Išvadoje, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkei R. M. nuo 2017 m. lapkričio 27 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos, todėl šios pareigūnės tarnybinės atsakomybės klausimas dar neišspręstas. Antra, Išvadoje visiškai neanalizuota, kaip pasireiškė pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo, kontrolė tiesiogiai jam pavaldžiam pareigūnui, ar ji buvo atliekama vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Šiuo atveju visiškai neatlikus nurodytų aplinkybių analizės ir vertinimo, apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais, pateikiami vertinimai dėl pareiškėjo funkcijų vykdymo. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkės tarnybinės atsakomybės klausimas bus sprendžiamas tik šiai grįžus iš tikslinių atostogų, tačiau ir pripažinus, kad ši pareigūnė padarė tarnybinį nusižengimą, jokiu būdu tai nesuteiktų pagrindo teigti, kad pareiškėjas netinkamai vykdė tarnybines pareigas. Pareiškėjas nesutinka su Išvadoje sprendžiamu tarnybinės atsakomybės klausimu, suėjus senaties terminui, dėl atrankos Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigoms užimti organizavimo, kurioje nurodoma, kad buvo pažeisti teisės aktai. Pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, nes Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. kovo 26 d. raštu Nr. 1S-1104, atsižvelgiant į pasikeitusius teisės aktus, perdavė dokumentus ir nurodė toliau tęsti atrankos procedūras.

Pareiškėjas R. M. nurodė, kad palaiko skundą ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnyba turi tris struktūrinius padalinius, ir vienas iš jų yra Probacijos skyrius, kuris užtikrina prižiūrimųjų priežiūrą ir kontrolę. Šis skyrius turi viršininką ir pavaduotoją. Viršininkei išėjus vaiko priežiūros atostogų jos pareigas pradėjo vykdyti jos pavaduotojas. Tiek pareiškėjas, tiek PS skyriaus pavaduotojas vasaros metu atostogavo. Nurodo, kad veiklos klausimais daugiau bendraudavo su skyriaus viršininku. PS skyriaus viršininko pavaduotojui pradėjus eiti viršininko pareigas, su juo susitiko, norėdamas sužinoti, kokias veiklas vykdo. Kiek vėliau kilo įtarimas, kad gali būti problemų su jo veikla. Patikrino 5–6 bylas pamatė problemas. Kadangi tarnyboje kitų asmenų, kurie galėtų kokybiškai atlikti tarnybinį tyrimą, nebuvo, kitą dieną paprašė tarnybinės pagalbos Kalėjimų departamento specialistų. Atlikus tyrimą, įvertinus probuojamųjų bylas, A. J. buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo. Pareiškėjas minėtą nuobaudą skyrė pats. Minėtas tyrimas vėliau buvo perduotas Teisingumo ministerijai, o pastaroji perdavė tyrimą atlikti Kalėjimų departamentui, pareiškėjas gavo pranešimą dėl galimo tarnybinio pažeidimo bei pateikė pasiaiškinimą. Pasiaiškinti iš esmės teko dėl to, kodėl buvo padaryti pažeidimai tose konkrečiose bylose, ką tyrė dėl anksčiau minėto pareigūno. Pagrindinė tarnybinės nuobaudos skyrimo priežastis – neužtikrinta pakankama veiklos kontrolė. Su šituo teiginiu nesutinka, nes nebuvo vertinta, ar ta kontrolė yra ir ar kontrolė yra kokybiška. Atkreipia dėmesį, kad tiesioginės probacijos funkcijas vykdo apie 49 pareigūnai, įskaitoje apie 1500 žmonių, o šiurkštūs pažeidimai nustatyti tik vieno pareigūno veikloje. Pareiškėjas pažymi, kad pats nustatė pareigūno pažeidimus ir kreipėsi į Kalėjimų departamentą, neslėpė jų.

Pareiškėjo atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą. Papildomai nurodė, kad tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindas buvo A. J. tarnybinio tyrimo išvada. Pareiškėjo atstovas advokatas Virgilijus Januška kelia abejonę, ar tarnybinio tyrimo išvadą pradėjo ir atliko tam įgalioti asmenys turintys. Mano, kad yra pažeistos procedūros, reglamentuojančios tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą. Šioje tarnybinio nusižengimo tyrimo byloje sprendžiamas klausimas kaip įstaigos vadovo. Analizuojant pačias aplinkybes, tai būtų, kad Šiaulių APT PS viršininko pavaduotojas netinkamai vykdė savo funkcijas. Tai yra vienkartinis atvejis. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas netinkamai kontroliavo pareigūną. Nusižengimo byloje nėra pateikta įrodymų, o tarnybinio tyrimo išvada grindžiama prielaidomis. Nėra nurodyta konkrečių tarnybinio nusižengimo bylos duomenų arba išvadoje pateikti priedai, kurie leistų teigti, kad tas teisinis reguliavimas neefektyvus arba jo nebuvo. Akivaizdu, kad tarnybinio tyrimo metu ne pareiškėjas turi įrodinėti, o atsakovas turi įrodyti, kad yra visos tarnybinio nusižengimo sudedamosios dalys. Išvadoje bandoma akcentuoti, kad pareiškėjas neprivalo kontroliuoti pareigūnų. Tai yra netiesa. Kol A. J. buvo viršininko pavaduotojas, jį turėjo kontroliuoti skyriaus viršininkas, todėl kai tik A. J. tapo pavaldus, pats pareiškėjas ir iniciavo tarnybinio patikrinimą. Buvo paprašyta tarnybinės Kalėjimų departamento pagalbos. Tarnybinėje išvadoje buvo konstatuota, kad dėl R. M. ir Probacijos skyriaus viršininko aplaidžios kaltės ilgą laiką buvo sistemingai pažeidinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai. Atstovas pažymėjo, kad dėl tam tikrų aplinkybių Probacijos skyriaus viršininko tarnybinė atsakomybė nebuvo įvertinta, tačiau pareiškėjui perkeliama pareiga užtikrinti kontrolę, kai tuo tarpu nėra įvertinta tiesioginio vadovo veikla. Antras apsektas yra tas, kad tai vienkartinis atvejis, byloje nėra įrodymų, kad tai sistemingas pažeidimas, nėra atskleista. Šiuo atveju komisija, surašiusi išvadą, daro prielaidas, neįvertinusi kito pareigūno atsakomybės klausimo. Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas privalo kontroliuoti tiesiogiai nepavaldžių valstybės tarnautojų veiklą, nurodo, kad tai prieštarauja statutiniam valstybės tarnybos reguliavimui bei valstybės tarnybos reguliavimui. Jeigu nėra tiesioginių pavaldumo santykių, tai akivaizdu, kad įstaigos vadovui tiesiogiai kiekvieno pareigūno veiklos sukontroliuoti neįmanoma. Kyla klausimas, ar šiuo atveju įstaigos vadovas nėra baudžiamas už tą pačią veiką, už kurią buvo nubaustas įstaigos pareigūnas. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstų atsakovo išvadas, kad pareiškėjas netinkamai kontroliavo Probacijos skyriaus viršininko veiklą, nes ji nebuvo vertinta. Nėra nustatyta, ar buvo sudaryti planai, ar jie buvo vykdomi, ar už juos buvo atsiskaitoma, ar buvo reiškiamos pastabos. Nėra nustatyta, ar kontrolė buvo pažeista, pažeidžiant konkrečius teisės aktus. Išvados formuluojamos bendro pobūdžio teiginiais.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime (1 t., b. l. 69–74) su pareiškėjo R. M. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad Teisingumo ministerijoje 2018 m. sausio 11 d. buvo gauta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2018 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-1 „Dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus R. M. veiksmų įvertinimo“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad R. M. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė pareigų, nustatytų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatose, netinkamai vykdė Šiaulių APT direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. IR-183, 7.1, 7.2, 7.6 ir 7.7 papunkčiuose nustatytas tarnybines funkcijas, nes nesukurdamas vidaus kontrolės sistemos sudarė sąlygas Šiaulių APT nesilaikyti Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų probacijos principų, pažeisti Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 17 straipsnio 1 ir 4 dalį, 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 30 straipsnio 3 dalį, Baudžiamojo proceso kodekso 348 straipsnio 1 dalį, Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-245, 5, 18, 20, 22, 23 punktus, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 10 punktą, nevykdyti Šiaulių APT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. IR-134, 8.1, 8.5, 8.13, 8.14, 8.18, 8.24 papunkčiuose nustatytų įstaigos funkcijų, pažeisti Kalėjimų departamento direktoriaus ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-254/5-V-587 „Dėl pasikeitimo informacija tarp Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų bei probacijos tarnybų ir apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų“ 2.2.1 papunktį, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių, patvirtintų Informatikos ir ryšių departamento 2012 m. rugpjūčio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. 5V-67 „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4 papunktį, Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 „Dėl asmens duomenų suvedimo“ patvirtintų nuostatų 1.3 papunkčio reikalavimą, Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys metodiką, aprobuotą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Teisingumo ministrė, įvertinusi tarnybinio patikrinimo išvadą, nusprendė pripažinti, kad R. M. padarė tarnybinį nusižengimą ir skundžiamu 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1P-5 skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pažymi, kad skunde visus pareiškėjo R. M. argumentus vienija trys aspektai: jis teigia, kad nėra atsakingas už tuos veiksmus, kuriuos atliko jam tiesiogiai nepavaldūs asmenys, nurodo, kad nėra visų tarnybinio nusižengimo elementų, bei tai, kad Šiaulių APT neturi pareigos nusistatyti įstaigos vidaus kontrolės mechanizmo. Teisingumo ministerija mano, kad šie teiginiai nėra pagrįsti. Su tokia pareiškėjo pozicija Teisingumo ministerija nesutinka. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 24 d. R. M. netinkamai kontroliavo Probacijos skyriaus viršininką, kuris minėtu laikotarpiu netinkamai vykdė savo pareigas, todėl dėl R. M. ir Probacijos skyriaus viršininko neatsargios (aplaidžios) kaltės įstaigoje ilgą laikotarpį sistemingai ir šiurkščiai buvo pažeidinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, nesilaikyta probacijos principų. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, pažeidimai buvo sisteminiai ir ilgai trunkantys, tiek pareigas atliekant Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkei R. M., tiek jos pavaduotojui A. J.. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkei R. M. dėl suteiktų vaiko priežiūros atostogų nėra galimybės įteikti pranešimo apie tarnybini nusižengimą, o R. M. negali pateikti paaiškinimo, todėl R. M. galimo tarnybinio nusižengimo patikrinimas išskirtas į atskirą tarnybinį patikrinimą ir šiuo metu jos veiksmų atitikimo teisės aktų nuostatoms vertinti nėra pagrindo. Teisingumo ministerija mano, kad sprendžiant klausimą dėl R. M. atsakomybės už netinkamą Probacijos skyriaus vadovo tarnybinės veiklos kontrolę, iš esmės nėra svarbu, koks konkrečiai pareigūnas ir kokiu laikotarpiu ėjo Probacijos skyriaus viršininko pareigas, nes šias pareigas einančio vadovo pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas tarnybines funkcijas yra nepertraukiama, o R. M. pareiga nuolat vykdyti Probacijos skyriaus viršininko tarnybinės veiklos kontrolę nebuvo nutrūkusi ar išnykusi. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. IR-183, 7.1 papunktyje nustatyta tarnybinė funkcija – „vadovauja įstaigai, asmeniškai atsako už tarnybai pavestų funkcijų ir uždavinių vykdymą“, 7.2 papunktyje nustatyta funkcija – „užtikrina, kad vadovaujamos įstaigos veikla būtų pagrįsta teisėtumo, įstatymų viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo, probacijos priemonių individualizavimo, pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo, bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo, atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo ir viešumo principais“, 7.6 papunktyje nustatyta tarnybinė funkcija – „pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, duoda nurodymus ir įpareigojimus administracijos padaliniams ar atskiriems darbuotojams, užtikrindamas tinkamą tarnybai pavestų funkcijų įgyvendinimą“. Be to, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius R. M. yra įpareigotas organizuoti įstaigos veiklą taip, kad būtų užtikrintas tinkamas jos funkcijų, nustatytų Šiaulių APT nuostatuose, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1R-134 nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymas. Nuostatų 16 punkte nustatytos direktoriaus pareigos ir jo kompetencija: priimti į pareigas ar atleisti iš jų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatinti juos, skirti jiems nuobaudas ir pašalpas; spręsti tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsakyti už tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą; pagal kompetenciją užtikrinti, kad tarnyboje būtų laikomasi Įstatymų ir kitų teisės aktų; sprendžiant jo kompetencijai priskirtus klausimus, leisti įsakymus ir kontroliuoti, kaip jie vykdomi, pasirašyti Įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus; pagal kompetenciją užtikrinti racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Analogiškos funkcijos nustatytos jau aukščiau nurodytame R. M. pareigybės aprašyme. Teisingumo ministerijos nuomone, bet kokios įstaigos darbo organizavimo sąvoka neatskiriamai susijusi su kontrole ir nustatytų funkcijų vykdymo užtikrinimu. R. M. yra aukščiausią pakopą Šiaulių APT užimantis vadovas, todėl jis turėjo visas teisines galimybes ir priemones užkirsti kelią jo vadovaujamoje įstaigoje ilgą laikotarpį trukusiems šiurkštiems teisės aktų pažeidinėjimams. Pažymėtina ir tai, kad nors įstaigos vadovas turi teisę pavesti dalį funkcijų vykdyti pavaldiems asmenims ar administracijos padaliniams, tačiau aukščiau pacituoti teisės aktai reikalauja, kad įstaigos vadovas, organizuodamas vadovaujamos įstaigos veiklą, tinkamai vykdytų perduotos funkcijos kontrolę. Delegavimas be deleguotų funkcijų vykdymo kontrolės yra negalimas. Vadovas, nenumatęs deleguotų funkcijų kontrolės mechanizmo ir nekontroliavęs tų funkcijų vykdymo arba nustatęs nepakankamą kontrolės mechanizmą, atsako už tų funkcijų vykdymo padarinius. Pripažinus, jog įstaigos vadovas, perdavęs dalį savo funkcijų pavaldiems asmenims, nebeatsako už jų veiklos kontrolę, būtų paneigiama įstaigos vadovo pareigybės esmė. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas privalo nustatyti vidaus kontrolės procedūras – atsižvelgdamas į vidaus kontrolės tikslą, veiklos riziką, vidaus kontrolės pastovumą bei jos atlikimo sąnaudas, apskaitos ir informacinę sistemą, turto apsaugos būklę ir kitus vidaus kontrolės kriterijus. Atsižvelgiant į paminėtame Įstatyme įtvirtintas nuostatas, vidinį įstaigos kontrolės mechanizmą privalo nustatyti Šiaulių APT vadovas, šiuo atveju R. M.. Teisingumo ministerija mano, kad R. M., kaip įstaigos vadovo ir direktoriaus tarnybinių funkcijų pobūdis, apimtis ir atsakomybės lygis reikalauja kad, be kitų funkcijų, jis vykdytų nuolatinę ir tinkamą visų Šiaulių APT padalinių ir pareigūnų tarnybinės veikios kontrolę per sukurtą vidaus kontrolės sistemą, nustatyti pažeidimus, aiškintis kaltus asmenis, traukti juos tarnybinėn atsakomybėn ir šalinti pažeidimų pasekmes,

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo R. M. skundu nesutiko. Papildomai nurodė, kad pagrindiniai aspektai nurodyti atsiliepime, pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į Kalėjimų departamento atliktą patikrinimą, kurio metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimas pradėtas remiantis kito tarnybinio nusižengimo pagrindu. Kalėjimų departamentui kilo klausimas, kaip tokie pažeidimai nebuvo nustatyti anksčiau. Kalėjimų departamentas išsamiai ir plačiai išanalizavęs situaciją, pasiūlė skirti pastabą. Buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda. Kaip matyti, buvo visgi nustatyta, kad įstaigos vadovas neužtikrino įstaigos darbuotojų veiklos kontrolės. Pareiškėjas neigia atsakomybės plačiąja prasme principą, jis atsakomybę siaurina, tačiau įstaigos vadovas negali apsiriboti siaura atsakomybės sritimi. Nors vienas iš argumentų yra tas, kad A. J. tiesiogiai nebuvo pavaldus pareiškėjui, tačiau pažymėjo, kad pažeidimai yra trunkamieji, tęstiniai ir galutinai išaiškinti 2017 metais. Taigi pareiškėjui nebūnant tiesiogiai atsakingam už A. J. veiklą, iki jo paskyrimo į viršininko pareigas, pagal schemą sutiktina, kad nebuvo pavaldumo, tačiau viršininkė R. M. buvo tiesiogiai pavaldi pareiškėjui. Nei pati viršininkė, nei viršininkei pavaldūs asmenys nebuvo tinkamai kontroliuojami, buvo nustatyta daug pažeidimų. Įstaigos vadovas turi dėti maksimalias pastangas ir resursus, kad nebūtų galimi tokie šiurkštūs ir trunkami pažeidimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (1 t., b. l. 99–102) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-541 „Dėl komisijos atlikti tarnybinį patikrinimą sudarymo“ sudaryta komisija, vadovaudamasi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 30 straipsnio ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, VII skyriaus nuostatomis atliko tarnybinį patikrinimą dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus R. M. veiksmų įvertinimo. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-452 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą „Dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnų veiksmų, susijusių su probuojamųjų priežiūra, įvertinimo“ (2017-12-07 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-12, Išvadoje nustatyta, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – Šiaulių APT PS) viršininko pavaduotojas A. J., nuo 2017 m. liepos 24 d. vykdęs ir šio skyriaus viršininko funkcijas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė arba netinkamai vykdė visų jam priskirtų 11 probuojamųjų priežiūrą pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus (nutartis). Statuto 30 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatyta prievolė patraukti pareigūnus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Įžvelgęs Šiaulių APT direktoriaus R. M. galimo tarnybinio nusižengimo požymius, Kalėjimų departamento direktorius inicijavo šio vadovo tarnybinio nusižengimo patikrinimą ir sudarė komisiją jam atlikti. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurio padarymą turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme, neatlikimas, netinkamas atlikimas). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė –tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos, patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, sunkinančių ar lengvinančių pareiškėjo atsakomybę. Pažymėtina, kad Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nesuėję. Už nustatytą ir įrodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda, nustatyta Statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, – pastaba – pareiškėjui parinkta pagrįstai, adekvati padarytam pažeidimui, skirta nuobauda yra pati švelniausia iš galimų skirti tarnybinių nuobaudų. Skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. M. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl 2018 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1P-5 „Dėl pripažinimo R. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ (1 t., b. l. 9), kuriuo pareiškėjui Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriui R. M. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius įsakymu Nr. V-541 „Dėl komisijos atlikti tarnybinį patikrinimą“ sudarė komisiją atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus R. M. tarnybinio nusižengimo padarymo (1 t., b. l. 146). Komisijos sudarymo pagrindas, be kitų nurodytų, – 2017 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-12 „Dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnų veiksmų, susijusių su probuojamųjų priežiūra įvertinimo“. Minėtos tarnybinio tyrimo išvados 2 punkte nurodyta, kad siūloma spręsti klausimą dėl tarnybinės atsakomybės, susijusios su Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus R. M. veikla, organizuojant ir kontroliuojant tarnybos darbą, įvertinimo (1 t., b. l. 56).

2017 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriui R. M. įteiktas komisijos pirmininkės pranešimas Nr. LX-3696 „Apie tarnybinį nusižengimą“, kuriuo informuotas, kad per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos gali pateikti paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo (1 t., b. l. 147–152).

Pareiškėjas R. M. 2017 m. gruodžio 18 d. raštu pateikė pasiaiškinimą „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“.

Komisija, atlikusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2018 m. sausio 9 d. pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-1 „Dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus R. M. veiksmų įvertinimo“, kurioje Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlė: 1) pripažinti, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius R. M. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė pareigų, nustatytų Statuto 25 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatuose, netinkamai vykdė Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1R-183, 7.1, 7.2, 7.6, 7.7 papunkčiuose nustatytas tarnybines funkcijas, nes nesukurdamas vidaus kontrolės sistemos sudarė sąlygas Šiaulių APT nesilaikyti Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų probacijos principų, pažeisti Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 17 straipsnio 1 ir 4 dalį, 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 30 straipsnio 3 dalį, Baudžiamojo proceso kodekso 348 straipsnio 1 dalį, Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-245 5, 18, 20, 22, 23 punktus, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 10 punktą, nevykdyti Šiaulių APT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1R-134, 8.1, 8.5, 8.13, 8.14, 8.18, 8.24 papunkčiuose nustatytų įstaigos funkcijų, pažeisti Kalėjimų departamento direktoriaus ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-254/5-V-587 „Dėl pasikeitimo informacija tarp Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų bei probacijos tarnybų ir apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų“ 2.2.1 papunktį, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių, patvirtintų Informatikos ir ryšių departamento 2012 m. rugpjūčio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. 5V-67 „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4 papunktį, Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 „Dėl asmens duomenų suvedimo“ patvirtintų nuostatų 1.3 papunkčio reikalavimą, Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys metodiką, aprobuotą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (1 t., b. l. 89).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1P-5 „Dėl pripažinimo R. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ pripažino, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius R. M. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia (be kita ko) tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Taigi tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji pusė, subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje A520-2635/2012).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Minėtos teisės normos yra bendro pobūdžio, tam kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuri yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).

Pareiškėjas R. M. yra Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius – statutinis valstybės tarnautojas. Minėto valstybės tarnautojo tarnybinio patikrinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2000 m. balandžio 18 d. Statuto patvirtinimo įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtintame Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 „Dėl pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse (toliau – ir Tvarkos organizavimo taisyklės). Tvarkos organizavimo taisyklių 62 punkte numatyta, kad įstaigos administracijos padalinys arba komisija per 5 darbo dienas nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos arba nuo komisijos sudarymo dienos surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu pasirašytinai informuojamas pataisos pareigūnas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir jam pateikiama turima informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą.

Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės). Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr. LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnybinio patikrinimo komisijos 2017 m. gruodžio 13 d. pranešime Nr. LX-3696 „Apie tarnybinį nusižengimą“ nurodyta, kad komisija prašė paaiškinti pareiškėjo sprendimų dėl A. J.: skyrimo į Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, III kvalifikacinės kategorijos suteikimo, pavedimo jam vykdyti ir skyriaus viršininko funkcijas – priėmimo aplinkybes. Komisija nurodė, jog įtaria, kad pareiškėjas, privalėdamas deramai vadovauti Šiaulių APT, ilgą laikotarpį (nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. spalio 23 d.) nekontroliavo pareiškėjui pavaldaus pareigūno A. J. neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais jis šiurkščiai pažeidinėjo probaciją reglamentuojančius ir kitus teisės aktus. Nurodė, kad šio pareigūno pažeidimai nebuvo pavienis ar atsitiktinis poelgis, jie buvo sisteminiai, o pareiškėjas nesiėmė laiku priemonių juos identifikuoti ir nedelsiant pašalinti. Komisija prašė pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjo galimai netinkamos A. J. tarnybinių funkcijų vykdymo kontrolės arba jos nebuvimo, šiam pareigūnui vykdant pranešime nurodytų probuojamųjų priežiūrą. Nustačius A. J. šiurkščius teisės aktų pažeidimus, Komisija įtaria, kad dėl tinkamos kontrolės nebuvimo pareiškėjo vadovaujamoje įstaigoje buvo nesilaikoma Probacijos tarnybos pareigos laikytis Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų probacijos principų. Nurodė, kad Šiaulių APT direktoriaus pareigybės paskirtis – vadovauti įstaigai, organizuoti jos darbą, įgyvendinti įstaigai pavestas funkcijas, taip pat koordinuoti ir kontroliuoti įstaigos struktūrinių padalinių veiklą. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Komisija įtarė, kad pareiškėjas, būdamas įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atliko jas netinkamai, nes nesilaikė Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų probacijos principų, nesivadovavo Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų ir netinkamai vykdė Šiaulių APT direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1R-183, 7.1, 7.2, 7.6 ir 7.7 papunkčiuose nustatytas tarnybines funkcijas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1R-183 patvirtintame Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme, be kitų, numatytos šios pareigos: 7.1 – vadovauja įstaigai, asmeniškai atsako už tarnybai pavestų funkcijų ir uždavinių vykdymą; 7.2 – užtikrina, kad vadovaujamos įstaigos veikla būtų pagrįsta teisėtumo, įstatymų viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo, probacijos priemonių individualizavimo, pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo, bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo, atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo ir viešumo principais; 7.6 – pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, duoda nurodymus ir įpareigojimus administracijos padaliniams ar atskiriems jų darbuotojams, užtikrindamas tinkamą tarnybai pavestų funkcijų įgyvendinimą; 7.7 – pagal savo kompetenciją skatina ir skiria drausmines nuobaudas tarnybos pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams, taip pat nuteistiesiems.

Iš byloje pateikto 2017 m. gruodžio 13 d. pranešimo Nr. LX-3696 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) spręstina, kad nėra aiškiai ir suprantamai išdėstyti įtarimai apie padarytus pažeidimus, o atlikus tyrimą ir surašius 2018 m. sausio 9 d. išvadą Nr. TT-1 „Dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus R. M. veiksmų įvertinimo“, nepagrįstai praplėstos tarnybinės atsakomybės ribos.

Tarnybiniame pranešime tarnybinio tyrimo komisija pareiškėjo R. M. prašo pateikti pasiaiškinimą dėl dviejų klausimų: 1) paaiškinti sprendimų dėl A. J. skyrimo į Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, III kvalifikacinės klasės suteikimo, pavedimo jam vykdyti ir skyriaus viršininko funkcijas priėmimo aplinkybes; 2) pateikti paaiškinimą dėl galimai pareiškėjo netinkamos A. J. tarnybinių funkcijų vykdymo kontrolės arba jos nebuvo, šiam pareigūnui vykdant žemiau nurodytų probuojamųjų priežiūrą.

Tarnybinio tyrimo komisija pranešime dėl tarnybinio tyrimo nurodė, kad pareiškėjas R. M. ilgą laiko tarpą nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. spalio 23 d. nekontroliavo jam pavaldaus pareigūno A. J. neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais jis šiurkščiai pažeidinėjo probaciją reglamentuojančius ir kitus teisės aktus.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-122 patvirtinti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos skyriaus nuostatai, kurių 12 punkte numatyta, kad skyriui vadovauja skyriaus viršininkas, kurį skiria ir atleidžia iš pareigų Šiaulių probacijos tarnybos direktorius. Minėtų nuostatų 13 punkte numatyta, kad skyriaus viršininkas tiesiogiai pavaldus Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriui. Kitų šio skyriaus pareigūnų ir darbuotojų pavaldumas nustatytas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus valdymo schemoje. Tuo atveju, kai nėra skyriaus viršininko, jo pareigas eina skyriaus viršininko pavaduotojas. Jei nėra skyriaus viršininko pavaduotojo, skyriaus viršininko pareigas eina Šiaulių probacijos tarnybos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas (14 punktas) (1 t., b. l. 29-31). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 24 d., kuriuo A. J. darė trunkamus šiurkščius pažeidimus, Probacijos skyriui vadovavo R. M. (nuo 2017 m. liepos 24 d. nėštumo atostogos, nuo 2017 m. lapkričio 27 d. atostogos vaikui prižiūrėti). Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius 2016 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. P-10 „Dėl A. J. perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2016 m. balandžio 1 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vyresnįjį inspektorių A. J. perkėlė į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas (2 t., b. l. 67). Nuo 2017 m. liepos 24 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko funkcijas vykdė A. J. ir buvo tiesiogiai pavaldus Šiaulių probacijos tarnybos direktoriui.

Teismas daro išvadą, kad 2017 m. gruodžio 13 d. pranešime Nr. LX-3696 „Apie tarnybinį nusižengimą“ tarnybinio tyrimo komisija nepagrįstai praplėtė laikotarpį, už kurį pareiškėjui R. M. gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė dėl pareiškėjui pavaldaus pareigūno A. J. neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais jis šiurkščiai pažeidinėjo probaciją reglamentuojančius ir kitus teisės aktus.

Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 10 d. pranešimu Nr. LV-3291 „Apie tarnybinį nusižengimą“ informavo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkę R. M. dėl galimo tarnybinio nusižengimo, dėl galimai netinkamo organizavimo ir kontrolės jai pavaldaus pareigūno A. J. tarnybinių funkcijų vykdymo, nes jam priskirtų probuojamųjų priežiūra buvo atliekama galimai pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismas konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjui ir Probacijos skyriaus viršininkei kelia iš esmės tapačius reikalavimus, t. y. dėl jiems pavaldaus pareigūno A. J. veiksmų atliekant probuojamųjų priežiūrą, kontrolės nebuvimo.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tarnybinio tyrimo komisija 2017 m. sausio 9 d. tarnybinio tyrimo išvadoje nustatė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlė pareiškėją pripažinti padariusiu tarnybinį nusižengimą, pažeidžiant ne tik pranešime „Apie tarnybinį nusižengimą“ nurodytas įstatymų normas ir pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, tačiau papildomai nurodė, kad pareiškėjas nesukurdamas vidaus kontrolės sistemos sudarė sąlygas Šiaulių APT nesilaikyti Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų probacijos principų, pažeisti Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 17 straipsnio 1 ir 4 dalį, 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 30 straipsnio 3 dalį, Baudžiamojo proceso kodekso 348 straipsnio 1 dalį, Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-245 5, 18, 20, 22, 23 punktus, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 10 punktą, nevykdyti Šiaulių APT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1R-134, 8.1, 8.5, 8.13, 8.14, 8.18, 8.24 papunkčiuose nustatytas įstaigos funkcijas, pažeisti Kalėjimų departamento direktoriaus ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-254/5-V-587 „Dėl pasikeitimo informacija tarp Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų bei probacijos tarnybų ir apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų“ 2.2.1 papunktį, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių, patvirtintų Informatikos ir ryšių departamento 2012 m. rugpjūčio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. 5V-67 „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4 papunktį, Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 „Dėl asmens duomenų suvedimo“ patvirtintų nuostatų 1.3 papunkčio reikalavimą, Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys metodiką, aprobuotą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Teismas konstatuoja, kad buvo nepagrįstai praplėstos pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo ribos, dėl kurių pareiškėjas neturėjo galimybės gintis. Komisija, tyrimo metu, nustačiusi, kad atsirado daugiau aplinkybių, dėl kurių asmeniui gali kilti tarnybinė atsakomybė, turėjo pareiškėjui apie tai pranešti ir suteikti laiko pateikti pasiaiškinimą, t. y. pakartoti pradinę tarnybinio tyrimo procedūrą, kuria asmuo yra informuojamas apie įtarimą apie galimą tarnybinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas svarbiomis laiko aplinkybes, kad 2017 m. gruodžio 13 d. pranešime Nr. LX-3696 „Apie tarnybinį nusižengimą“ pranešant pareiškėjui R. M. apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą buvo neaiškiai ir dviprasmiškai suformuluotas galimas tarnybinio pažeidimo turinys bei nurodytos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Tyrimo rezultatai, inter alia (be kita ko) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).

Teismas įvertinęs išvadą nustatė, kad tarnybinė atsakomybė pareiškėjui dėl sprendimo dėl A. J. skyrimo į Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, III kvalifikacinės kategorijos sutekimo, pavedimo jam vykdyti ir skyriaus viršininko funkcijas nustatė, kad 2016 m. vasario 25 d. įvykusioje atrankoje į Šiaulių APT PS viršininko pavaduotojo pareigas nebuvo pasiektas jos tikslas – atranką įvykdyti užtikrinant skaidrumo principą ir atrinkti tinkamiausią kandidatą, nes neteisėtoje atrankoje dalyvavo vienintelis pretendentas A. J., kuris ją ir laimėjo. Komisija konstatuoja, kad atranka įvyko 2016 m. vasario 25 d., todėl pripažįstama, kad yra suėjęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 30 punkto imperatyvios nuostatos pažeidimo padarymo senaties terminas, todėl už šį pažeidimą atsakomybė R. M. negali būti taikoma.

Teismas pasikartoja, kad tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma tik už tą nusižengimą, apie kurio padarymą yra tinkamai pranešta. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1R-134 patvirtintų Šiaulių apygardos probacijos tarnybos nuostatų 16.7 papunktyje numatyta, kad tarnybos direktorius priima į pareigas ir atleidžia iš jų tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1R-183 patvirtinto Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.11 papunktyje numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja personalo parinkimą ir racionalų paskirstymą, užtikrindamas personalui įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas darbo ir poilsio sąlygas. Pranešime prašoma pareiškėjo pasiaiškinti dėl sprendimų, kurių pagrindu buvo A. J. priimtas į Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, tačiau pareiškėjui nebuvo suformuluotas kaltinimas dėl netinkamo konkurso organizavimo, neužtikrinant skaidrumo principo bei atrenkant kandidatą iš vienintelio pretendento, pripažįstant atranką neteisėta. Pranešime nėra nurodyti nuostatų arba pareigybės aprašymo punktai, kurie pareiškėjui leistų suprasti, kad netinkamai organizavo konkursą į Šiaulių probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, todėl ir tarnybinė atsakomybė už pažeidimą, kuriuo nėra kaltinamas pareiškėjas, nėra galima.

Tarnybinio tyrimo komisija, susipažinusi su pareiškėjo teiginiais paaiškinime, palyginusi juos su faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinusi jų atitikimą teisės aktų reikalavimams, dėl kurių R. M. netinkamai atliko arba neatliko A. J. tarnybinių funkcijų vykdymo kontrolę, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 23 d. R. M. netinkamai kontroliavo Probacijos skyriaus viršininką, kuris minėtu laikotarpiu netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismas konstatuoja, kad tokia išvada yra neišsami ir neišplaukia iš faktinių aplinkybių, nustatytų tarnybinio tyrimo metu. Atsakovė apsibrėžusi tarnybinio tyrimo ribą – A. J. tarnybinių funkcijų vykdymo kontrolės nebuvimą, padarė nepagrįstą, analize ir duomenimis nepagrįstą išvadą. Be pagrindo nurodė, kad pareiškėjas R. M. nekontroliavo Probacijos skyriaus viršininko, nes, kaip ir patys nurodė, tarnybiniam tyrimui aktualiu laikotarpiu Probacijos skyriaus viršininko pareigas ėjo R. M., todėl pareiškėjui nesuformulavus kaltinimo dėl minėtos pareigūnės veiksmų, o išvadoje jų netyrus, teismas konstatuoja, kad išvada prieštaringa.

Faktiniais duomenimis nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad sprendžiant klausimą dėl R. M. atsakomybės už netinkamą Probacijos skyriaus vadovo tarnybinės veiklos kontrolę, iš esmės nėra svarbu, koks konkrečiai pareigūnas ir kokiu laikotarpiu ėjo Probacijos skyriaus viršininko pareigas, nes šias pareigas einančio vadovo pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra nepertraukiama, o R. M. pareiga nuolat vykdyti Probacijos skyriaus viršininko tarnybinės veiklos kontrolę taip pat nebuvo nutrūkusi ar išnykusi. Teismas nurodo, kad įstaigos vadovas, organizuodamas įstaigos veiklą, įgyvendindamas įstaigos veiklos planus, turi teisę pavesti dalį funkcijų vykdyti pavaldiems asmenims ar administracijos padaliniams, kad įstaigą įgyvendintų jai pavestas funkcijas. Probacijos tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.6 punkte numatyta, kad pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, duoda nurodymus ir įpareigojimus administracijos padaliniams ar atskiriems jų darbuotojams, užtikrindamas tinkamą tarnybai pavestų funkcijų įgyvendinimą. Teismas pažymi, kad įstaigos tarnybinė kontrolė galima įstaigoje sukūrus kontrolės mechanizmą (t. y. įsakymus, tvarkas, aprašus, situacijų analinę ir pan.). Tarnybinėje išvadoje komisija netiria, kokius įsakymus, tvarkas parengė R. M., kad būtų užtikrinta įstaigos kontrolė, ar jie buvo sukurti, tačiau neveiksmingi, ar jie nebuvo sukurti iš viso. Komisija išvados 2 punktu siūlo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktoriui R. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu nedelsiant sukurti Šiaulių APT vidaus kontrolės sistemą, parengiant veiksmingą vidaus kontrolės tvarkos aprašą. Teismas konstatuoja, kad tokia išvada yra nepagrįsta tyrime surinkta medžiaga, nėra analizuota, ar tokio vidaus aprašo įstaigoje nėra.

Tam, kad būtų galima patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Pagal teisės normų reikalavimus, turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas procesinės teisės normas yra suformavęs praktiką, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifiką, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2011 m. vasario 17 d. Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62-2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438-1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6-2160/2006 ir kt.).

Atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 1P-5 „Dėl pripažinimo R. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ nėra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. ABTĮ 41 straipsnio 2 dalis numato, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Pareiškėjas iki bylos iš esmės nagrinėjimo tvarkos nepateikė teismui motyvuoto pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo. Nesant motyvuoto prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nurodo, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies pagrindu prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nuspredžia :

Pareiškėjo R. M. skundą dėl 2018 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 1P-5 „Dėl pripažinimo R. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2018 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 1P-5 „Dėl pripažinimo R. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“.

Pareiškėjo R. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė