Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarties K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros (toliau – ir Agentūra; Institucija) įgaliotas pareigūnas K. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 017655 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad K. P. 2007 m. spalio 1 d., apie 19.00 val., Kielių medžiotojų klubo medžioklės plotuose, esančiuose prie Adolinos kaimo, kartu su broliu J. P. važinėjo keturračiu motociklu, tuo tarpu šaudė J. P..

Nutarime nurodoma, kad 2007 m. spalio 1 d., apie 19.00 val, Širvintų rajone, Kielių medžiotojų klubo plotuose, esančiuose prie Adolinos kaimo, K. P. kartu su broliu J. P. važinėjo keturračiu motociklu ir tuo metu J. P. šaudė iš jam priklausančio graižtvinio šautuvo, t. y. tokiais veiksmais K. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511, (toliau – ir Taisyklės) 60.1 punktą (draudžiama būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis, vienam arba keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti).

Atkreipė dėmesį į tai, kad Protokole nenurodoma, kokį teisės aktą jis pažeidė, be to, jame nurodyta, kad už jo padarytą veiką administracinė atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, nors Nutarime jau nurodoma ATPK 85 straipsnio 4 dalis.

Teigė, kad negalėjo pažeisti Taisyklių, nes nėra medžiotojas ar jo bendrininkas. Vertino, jog Taisyklių 60.1 punkte ir ATPK 85 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai nesutampa.

Pabrėžė, jog jo materialinė padėtis neleidžia jam sumokėti paskirto dydžio baudos.

II.

III.

Kiti K. P. apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, o piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).

Kaip matyti iš Protokolo (b. l. 5) turinio, jame nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus savo veika pažeidė K. P., nors Nutarime (b. l. 4) konstatuojama, jog jis pažeidė Taisyklių 60.1 punktą, be to, Protokole jo veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį, nors Nutarimu K. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Taip pat pažymėtina, jog Protokole aprašyta K. P. veika neatitinka ATPK 85 straipsnio 4 dalies dispozicijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog nustatytų esminių Protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Protokole K. P. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis ir Nutarimas naikintini, o byla gražintina Institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant K. P. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, taip pat nurodant konkrečias Taisyklių nuostatas, kurių reikalavimus savo veika pažeidęs K. P. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2007 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. VR101-114-07 AM 002160 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.