Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei S. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G., VšĮ „Šilavoto globos namai“, išvadą byloje teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui dėl J. G. pripažinimo neveiksnia turtinių ir ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse atveju. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose srityse, galima jį pripažinti tose srityse neveiksniu. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių ir laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu tam tikrose srityse. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis).

Taigi, asmens veiksnumui nustatyti ir CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ar visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam ir kt.), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti labai svarbu įvertinti ir realias grėsmes, kad psichikos liga sergantis/psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. L. yra suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse, J. G. dukra. J. G. šiuo metu pagal trumpalaikės socialinės globos teikimo sutartį apgyvendinta VšĮ „Šilavoto globos namai“. UAB „Vita simplex“ medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad J. G. daug metų serga (duomenys neskelbtini). pacientė sąmoninga, tačiau dezorientuota laike, apsunkinta dėmesio koncentracija, išlieka bendras silpnumas, prasta nuotaika. Kauno miesto poliklinikos rašte nurodyta, kad J. G. nustatytas (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 14 d. – birželio 9 d. gydyta dėl (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydymui skirti medikamentai. Kad J. G. savarankiškai nesugeba savimi pasirūpinti, jai būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa patvirtina Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorės 2021 m. rugsėjo 21 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje nurodoma, kad J. G. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokesčiai už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir pan.). Ši išvada padaryta dėl to, kad asmuo gebėjimų vertinimo metu buvo sąmoninga, stengėsi atsakyti į jai pateiktus klausimus, pokalbio metu gebėjo įvardinti tam tikrus savo asmens duomenis- vardą, pavardę, socialinį statusą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, tačiau negebėjo teisingai įvertinti savo amžiaus, gimimo metų, tiksliai nenurodė kurioje ligoninėje ir dėl kokių priežasčių yra gydoma. Tuo tarpu minėtoje išvadoje nurodyta, kad J. G. iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturt inių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių (pilietinių) teisių srityje.Ši išvada padaryta dėl to, kad asmuo teigė gebanti savarankiškai apsirengti, susišukuoti, pavalgyti, nueiti į tualetą, tačiau nesugebėjo paaiškinti savo sveikatos sutrikimų, tik įvardijo, kad vartoja medikamentus. Nusiskundimų dėl psichinės ligos neišsakė, bet pastebėta, kad asmuo nesuvokia savo sveikatos būklės, todėl negali kontroliuoti sveikatos sutrikimų simptomų.

CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. J. G. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti teismas 2021 m. vasario 8 d. teismo nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. Pagal 2021 m. kovo 29 d. – balandžio 1 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, J. G. diagnozuota (duomenys neskelbtini), ji nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje sugeba minimaliai su kitų pagalba pasirūpinti savimi (atsakymuose į užduodamus klausimus nurodyta, kad „šioje asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti.“, tačiau, teismo vertinimu, tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi ekspertizės akto išvadose nurodyta priešingai).

Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamasis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu J. G. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta ekspertų išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai ištirta J. G. psichikos būklė bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Atsižvelgiant į šias teisiškai svarbias aplinkybes, abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumu teismas neturi pagrindo, kadangi J. G. psichinės sveikatos sutrikimą patvirtina ir byloje pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose pažymėta, kad jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pagal psichiatrijos ekspertų išvadas J. G. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje sugeba minimaliai su kitų pagalba pasirūpinti savimi, dėl ko gali kilti reali grėsmė J. G. sveikatai ar net gyvybei, todėl darytina išvada, jog jai reikalinga pastovi kitų asmenų priežiūra ir globa bei gydymas. Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius duomenis, suinteresuotų asmenų ir jų atstovų pateiktus atsiliepimus, remiantis teismo psichiatrijos ekspertų išvada, spręstina, kad J. G. dėl psichinės sveikatos būklės (ligos) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertų išvadose yra konkrečiai detalizuojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys, todėl teismas, siekdamas užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėms, pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, sprendžia, jog J. G. pripažintina neveiksnia specialistų įvardintose konkrečiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas), o asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) J. G. pripažintina ribotai veiksnia.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Dėl globos/rūpybos nustatymo, globėjo/rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui, kuris nesugeba pats tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, būtina sudaryti sąlygas tai padaryti. Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Asmens globa neapima jo turto globos, jeigu globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratorius gali būti globėjas ar kitas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 3.245 straipsnis.)

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. CK 3.238 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens globa apima ir jo turtą. Taigi, globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 straipsnis, 2.10 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip minėta, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Pažymėtina, kad tik teismas sprendžia, kokio asmens kandidatūra yra tinkama būti globėju. Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. pateikti globėjo kandidatūrą. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikusi tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją.

Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrius prašo J. G. globėja bei turto administratore paskirti jos dukrą J. L.. Suinteresuoto asmens J. G. atstovas advokatas Vladislovas Milukas teismo posėdyje pritarė, kad J. G. globėja/rūpintoja ir turto administratore tikslinga skirti J. L.. Bylos duomenimis J. L. neteista, administracine tvarka nebausta, darbdavio charakterizuojama teigiamai, jos sveikatos būklė kitą asmenį globoti leidžia, raštu išreiškė sutikimą būti paskirta savo motinos J. G. globėja ir turto administratore. Taigi byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog J. L. tinkamai pasirūpins globotine, kadangi yra pastarosios dukra, kitų asmenų norinčių ir galinčių globoti J. G. nenustatyta. Duomenų, jog J. L. pagal asmenines – dorovines savybes negalėtų atlikti globėjos pareigų, nėra pateikta, byloje ją neigiamai charakterizuojančių įrodymų negauta. Pagal byloje teikiančios institucijos – Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus išvadą bei kitus byloje surinktus rašytinius duomenis darytina išvada, kad J. L. yra tinkama būti J. G., kuri tam tikrose srityse pripažintina neveiksnia, globėja/rūpintoja, todėl J. G., kuri tam tikrose srityse pripažintina neveiksnia, nustatytina globa, srityje, kurioje asmuo pripažintas ribotai veiksniu nustatytina rūpybą, J. G. globėja/rųpintoja skirtina J. L. (CK 3.238 straipsnis, 3.239 straipsnis, 3.242 straipsnis).

CPK 508 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių. Iš bylos duomenų matyti, kad J. G. savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, tačiau gauna senatvės pensiją, taip pat turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. todėl minėto turto ir pajamų racionaliam naudojimui būtinas turto administratorius (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, J. L. skirtina J. G. turto administratore (CPK 508 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įstatymas numato, kad neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus šioje srityje asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam atitinkamoje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1 ir 2 dalys).

J. L. išaiškintinos jos, kaip globėjos/rūpintojos, teisės ir pareigos. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 2 dalis). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras. (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.13 straipsnio 1 dalis). Globėjai ir rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

Teismo nutartys dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinos skubiai (CPK 496 straipsnis), todėl šioje dalyje procesinis sprendimas taip pat vykdytinas skubiai.

Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, šios išlaidos nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 468 straipsniu, 496 straipsniu, 506 straipsniu, 508 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse, tokiose kaip:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);

nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);

paveldėjimo teisiniai santykiai (testamento sudarymas, palikimo priėmimas, palikimo atsisakymas);

dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veika ir pan.).

Pripažinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose kaip:

sveikatos priežiūros srityje (kreipimosi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimo ir pan.);

šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.);

asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje;

darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

politinių teisių įgyvendinimo srityje.

Pripažinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Nustatyti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose šiame teismo sprendime.

Nustatyti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybą asmeninių neturtinių santykių srityje, nurodytoje šiame teismo sprendime.

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose šiame teismo sprendime, rūpintoja asmeninių neturtinių santykių srityje, nurodytoje šiame teismo sprendime, ir turto administratore paskirti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo J. G. ir globėjo jai paskyrimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.