Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjo advokato G. Č. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti ar tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, nuosprendis pakeistas, panaikinant BK 75 straipsnio 3 dalies taikymą ir A. J. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. lapkričio 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 13 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegūžės 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Anksčiau taikyta baudos bausmė jai keliamų tikslų nepasiekė, nuteistojo tyčiniai veiksmai rodo, jog daromos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis nesuvokia įpareigojimų ir atsakomybių. Komisijos nuomone, nuteistojo negebėjimas pozityvaus elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, nespartus mokymasis iš savo klaidų (disponavimas narkotinėmis medžiagomis, stebimas nusikaltimų sunkėjimas), lėšų tvarkymo sunkumai, skolų, kurių apmokėjimo galimybės šiai dienai nepakankamos, negebėjimas atsiriboti nuo jį destruktyviai veikiančių veiksnių ateityje gali būti siejamos su nusikalstama veika. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisijos nuomone, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, yra pasiruošęs integracijai į visuomenę, ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, o nuteistojo elgesį dar yra galimybė koreguoti laisvės atėmimo vietų įstaigoje išnaudojant visas korekcijos galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato G. Č. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. J. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Skundžiamu Komisijos nutarimu nustatyta, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, tokia rizika vertinama kaip vidutinė. Taigi, toks rizikos vertinimas BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme, nenustačius akivaizdžios nuteistojo pažangos ją mažinant, negali būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Nagrinėjamu atveju, pritartina Komisijos sprendimui, jog nuteistojo elgesyje dar nenustatytos realios pastangos, esmingai koreguojant nusikalstamą elgesį, dėl ko įvertinus ir nustatytąją riziką, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas, dabartinėje pataisos proceso stadijoje, dar negalimas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į nuteistojo elgesyje vis dar vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius. Sutinkamai su socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo elgesyje vis dar stebimi keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (piktnaudžiavimas narkotikais; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (impulsyvumas; sugebėjimas atpažinti problemas; problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių stoka); nuostatos), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, tačiau ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą struktūruotoje įstaigoje. Ir nors nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, kad Komisija priimtame nutarime atkartojo Socialinio tyrimo išvados duomenis, kurie neatspindėjo realios nuteistojo elgesio bei rizikos pokyčio dinamikos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ,,OASys“ metodika, pagal, kurią ir yra atliekamas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas, yra aprobuota ir naudojama nuteistųjų asmenų elgesio pokyčiui vertinti, todėl kvestionuoti išvadų pagrįstumo, nėra teisinio pagrindo, dėl ko šis skundo argumentas atmestinas.

Kartu pasisakytina, jog nors skunde nurodyta, kad nuteistasis yra padengęs įsiskolinimus, galimo lygtinio paleidimo atveju turės pastovią gyvenamąją vietą bei patvirtintą darbo vietą, o taip pat nebevartoja psichiką veikiančių medžiagų ir yra nutraukęs ryšius su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, šios aplinkybės, nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Juo labiau, kad ir nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu nuteistasis dirbo, su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos nesusidūrė, todėl nėra pagrindo teigi, kad šios, skunde nurodytos aplinkybės, rodo aiškų nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį. Pažymėtina ir tai, kad skunde nurodytos aplinkybės susijusios su psichiką veikiančių medžiagų nebevartojimu, jokia prasme negalėtų teigiamai charakterizuoti nuteistojo, kadangi nevartodamas psichiką veikiančių medžiagų, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, kuris laikosi įstatymu. Todėl ir šiuo požiūriu, nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip išskirtinis ir sudarantis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Kartu pasisakytina, kad ir aplinkybė, jog nuteistasis yra nutraukęs ryšius su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, nėra neabejotinas pagrindas spręsti apie teigiamą nuteistojo asmenybės pokytį, kadangi šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri itin apriboja jo galimybes bendrauti su asmenimis, anksčiau dariusiais neigiamą įtaką jo elgesiui. Tokiu būdu visi šie skundo argumentai nelaikytini neabejotinu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, dėl ko spręstina, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir nekeistinas.

Vien tai, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos bei korekcijos programose, siūlomose veiklose, lankėsi socialinio darbuotojo konsultacijose, dalyvavo finansinį raštingumą gerinančiuose renginiuose, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Aptartos aplinkybės atskleidžia, kad šiuo metu kaltinamasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kaip jau aukščiau aptarta, pakartotinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė, o jo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, ir šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos, sunkėjo, ir kitų aptartų duomenų kontekste, dar neleidžia spręsti, jog nuteistasis savo nusikalstamą elgesį yra pakeitęs tiek, jog būtų pagrindas spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. J. neatliktos bausmės dalis (11 mėnesių 29 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir praeityje buvo teistas, kas atskleidžia jo negebėjimą mokytis iš ankstesnio patyrimo, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje, maksimaliai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link, nors pateiktu skundu su tuo ir nesutinkama. Teismas pritaria skundžiamo Komisijos nutarimo argumentams, dėl lygtinio paleidimo negalimumo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. J. gynėjo G. Č. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjo G. Č. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.