Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1993-348/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
1S-1993-348/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
Ž. A.
Bylos Nr. 1S-1993-348/2014;
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – jame sektoriuje (toliau – Komisijos) (duomenys neskelbtini) nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 § 1 d. ir 6 § 3 d., paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė, uždraudžiant sugrįžti į šalį iki 4024-04-30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. ir palikta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 8 m. 9 mėn.

Bausmės pradžia – 2009-05-22, bausmės pabaiga – 2017-10-24.

Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą, kuriame nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas konstatavo, kad šiuo metu Ž. A. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis Ž. A. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Nuteistasis Ž. A. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, minėtą Komisijos nutarimą patvirtint.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, užkirto galimybę nuteistajam integruotis į visuomenę. Nuteistojo nuomone, teismas priimdamas nutartį vadovavosi tik tais teiginiais, kurių dauguma neturi nieko bendro su bausmės vykdymu, atlikimu ir nuteistojo pasikeitimu, rėmėsi tik ta pozicija, kuri tariamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nors jo teigimu, pateikiamos aplinkybės turėtų būti vertinamos priešingai. Skunde teigiama, kad teismo argumentas, jog ,,dėl padarytų nusikaltimų teisme kaltės nepripažino“ neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo taikymu, šis teiginys svarbus, tik skiriant bausmę už padarytą konkretų nusikaltimą, todėl pakartotinai naudoti šį argumentą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, apelianto nuomone, prieštarauja teisingumo bei non bis in idem principams. Apeliantas teismo teiginį, kad nuteistasis paleistas į laisvę vėl nusikals, vertina kaip išankstinį pripažinimą kaltu ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismo teiginiai, jog per trumpas atliktos bausmės laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, nuteistojo nuomone, parodo, jog teismas neanalizuoja viso atlikto bausmės laikotarpio ir bausmės atlikimo aplinkybių, bet remiasi bausmės griežtumo principu.

Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos išvados patvirtina, jog jis pataisos įstaigoje dalyvauja organizuojamuose reabilitacijos kursuose, sportuoja, skaito knygas, palaiko socialinius ryšius su giminaičiais, per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos programas, elgesys bausmės atlikimo metu, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Jo manymu, remtis OASys metodika yra netikslinga, kadangi Anglijoje ši metodika nepasitvirtinusi ir yra panaikinta, tai patvirtina jos neveiksmingumo faktą.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką už kurią yra nuteistas ir atlieka bausmę, nuteistojo teigimu, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą dėl to, kad jos jau buvo vertinamos paskiriant už tą veiką bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad baigė profesinę mokyklą, Stokholmo Kronenberg tardymo izoliaturioje nedelsdamas pradėjo darbą, Švedijos Karalystės Nartalje įkalinimo įstaigoje užsiiminėjo kūrybine menine veikla, perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą užsirašė į vidurinę mokyklą, mokslus tęsia iki šiol, turi visas galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo metu, turi pastovią gyvenamąją vietą, pozyivus požiūris į darbą ir į mokslus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. A. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. A. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau vien formalių kriterijų lygtino paleidimo taikymui nepakanka. Pažymima, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, jog neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra labai didelė – 3 metai 1 mėnesis 13 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už ne vieną nusikalstamą veiką, tarp jų ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, daroma išvada, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės, paskirtos Ž. A., tikslai bus pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Dėl skundo argumento, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas ir atlieka bausmę, nuteistojo teigimu, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą dėl to, kad jos jau buvo vertinamos paskiriant už tą veiką bausmę, apygardos teismas pažymi, kad, kaip paminėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina aplinkybių visumą, t. y., jis privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį ( BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Nuteistojo argumentai, kad vertinant minėtas aplinkybes apylinkės teismas pažeidė non bis in idem principą, yra nepagrįsti.

Skunde, nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo Ž. A. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė