- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-7-123/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- V. G., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. G., A. P., Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-7-123/2007
2007 m. vasario 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės V. N. Griškevičienės, kolegijos teisėjų Ž. Bertašiaus, R. Zubernienės, sekretoriaujant E. Venckienei, dalyvaujant ieškovui V. A., ieškovo atstovui S. T., atsakovui V. G., tretiesiems asmenims A. G., A. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. A. ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, A.P. dėl sandorio pripažinimo galiojančiais ir V. A. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 13 a žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu (CK 1.93 str. 4 d.) ir nurodė, kad 1991 m. jo individualiai įmonei Kretingos miesto Taryba skyrė 1 300 kv. m žemės sklypą gamybinės bazės statybai. Kadangi jo įmonė 2000 m. likviduota, tai jis, kaip teisių perėmėjas ir visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus, t.y. sumokėjęs už išperkamą žemę, įvykdė pirkimo sandorį ir turi teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006-04-10 sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sandoris faktiškai nebuvo įvykdytas, todėl jį pripažinti galiojančiu nėra pagrindo, taip pat nurodė, kad jis neįvykdytas dėl paties ieškovo kaltės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - jo ieškinį patenkinti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino pateiktus įrodymus dėl statinių, esančių žemės sklype, būvimo, nenustatė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo datos, todėl nepagrįstai taikė 1999-04-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 260 ir 1992-02-07 Nr. 89.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas šiais motyvais.
Ieškovas nurodo, kad teismas be pagrindo netaikė CK 1.93 str. 4 d. nuostatas, nes jis sandorį įvykdė visiškai, t.y. galutinai 1996 m. sumokėjo už išperkamą žemę, kuri buvo skirta jo individualiai įmonei „Vaja“. Ieškovas teigia, kad sumokėjo 16 515 talonų ir 4 559,04 Lt, sumokėjus pirmąją įmoką už perkamą žemę įvyko sandorio patvirtinimo faktas, o antroji šalis pinigų negrąžino, todėl taip pat sandorį patvirtino.
Teismas (CK 1.93 str. 4 d.) įvykdžiusios sandorį šalių reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, tačiau iš bylos medžiagos ir pateiktų rašytinių įrodymų (šviesokopijų) pripažinti sandorį galiojančiu nėra pagrindo.
Kaip matyti iš byloje pateiktos šviesokopijos (b.l. 10), nei originalo, nei tinkamai patvirtintos kopijos byloje nepateikta. 1991 m. lapkričio mėn. buvo skirtas 1 300 kv. m žemės sklypas individualios statybos įmonės „Vaja“ gamybinės bazės statybai. Įrodymų, kad žemės sklypas skirtas gamybinei bazei statyti būtų leistas išsipirkti, nepateikta, nes pagal 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 89 Kretingos rajono valdyba turėjo patvirtinti leidimą žemei išsipirkti savo potvarkiu (b.l. 11-12). Tai, kad ieškovas buvo pradėjęs procedūras žemės išsipirkimui, nepaneigta, tačiau įrodymų, kad tai atliko kaip reikalauja įstatymas ir už žemės sklypą sumokėjo nustatytą kainą, patikimų įrodymų nepateikta. Iš ieškovo pateiktų mokesčių kvitų kopijų matyti, kad ieškovas mokėjo žemės mokestį VMI ir mokestį už žemę.
Iš Klaipėdos apskrities VMI Kretingos skyriaus pažymos (b.l. 81, II t.) matyti, kad ieškovas mokėjo už žemę kaip fizinis asmuo, iš viso 311,67 Lt, o tai, kad jis mokėjo už išperkamą žemę, jo pridėtų kvitų šviesokopijos rodo, kad mokėta ir 1984 m. (b. l. 7, t. I), ir 1995 m., ir 1996 m.
Iš byloje pateiktų žemės sklypo dokumentų, šviesokopijų matyti, kad buvo sudarytas žemės sklypo planas, tačiau ne statybinės bazės statybai, o namų valdai, be to, projektas vandentiekiui įrengti ir fekalinės kanalizacijos ruoštos J. A. ir jis prašė leidimo komunikacijoms įrengti 1998 m. (b.l. 20, 21).
Byloje apklausti liudytojai D. B. ir K. K., kurie tuo metu dirbo Kretingos r. žemėtvarkos tarnyboje, parodė, kad V. A. norėjo išsipirkti žemės sklypą išsimokėtinai, tačiau, kiek jie prisimena, išsipirkimo neįformino, nes nebuvo visiškai užmokėjęs už išperkamą žemę. Be to, kaip matyti iš paruoštos kopijos, valstybinės žemės pardavimui nenurodyta pardavimo kaina, o sklypo paskirtis - gyvenamųjų namų statybai, o ne individualios įmonės „Vaja“ gamybinės bazės statybai. Kada ruoštas žemės sklypo įkainojimo aktas, šalys nurodyti negali.
Liudytoja D. B. nepatvirtino to fakto, kad ji pagal V. A. prašymą indeksuodavo mokėtinas sumas už išperkamą žemę.
Apeliantas nepateikė įrodymų apie tai, kad turėjo statybos leidimą statiniams statyti, kad įmonė „Vaja“ vykdė veiklą iki 2000 m., t.y. iki jos likvidavimo.
Esant šioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad sandoris įvykdytas ir apeliantas, būdamas įmonės vadovu, elgėsi rūpestingai ir viską atliko, kas būtina žemės sklypo išsipirkimui, negalima.
Apelianto pateiktos šviesokopijos laikyti tinkamu rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu jame išdėstytas aplinkybes, negalima, nes tai nėra tinkamas įrodymas (CPK 114, 198 str., 202 str.). Nors apeliantas teigia, kad pinigus baigė mokėti 1996 m., tačiau pats remiasi pasižadėjimu (b.l. 8), kuriame nurodyta, kad paskutinis mokėjimas turėjo būti 2001 m., o jau 2000 m. jo įmonė „Vaja“ buvo likviduota, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o ieškovo ieškinys kaip neįrodytas atmestas pagrįstai (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-04-10 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.