- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-738-315/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- J. T.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. (J. T.), apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta J. T. galutinė 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-04-27, 20.36 val., iki 2018-04-28, 16.53 val., t. y. viena diena, prilyginant ją 2 MGL baudai ir laikyti, jog galutinė J. T. paskirta bausmė yra 48 MGL (2 400 eurų) dydžio bauda.
Nustatytas 12 mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. balandžio 28 d.
Iš J. T. nuspręsta ieškoti 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų sumą, atitinkančią automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. T. nuteistas už tai, 2018 m. balandžio 27 d., apie 20.34 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklų 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,95 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliantas teismo prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, J. T. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. A. be piniginio užstato ar su 1000 Eur piniginiu užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti; jeigu teismas neatleis J. T. pagal laidavimą, sumažinti bausmės 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą; paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemonę sutrumpinti iki 2 (dviejų) metų.
3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl J. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, ko pasėkoje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
4. Apylinkės teismas, nepagrįstai konstatavo, jog teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog J. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), teismas abejoja, kad laiduotoja R. A. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
5. Nurodo, kad yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. J. T. padarė nesunkių tyčinį nusikaltimą. Byloje yra laiduotojos R. A. prašymas perduoti J. T. pagal laidavimą. Prašyme ir teismo posėdžio metu teisiamojo šeimos draugė R. A. prašė atleisti J. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, patvirtino, kad ji su juo bendrauja daugiau kaip 20 metų, su juo dažnai susitinka (mažiausiai 4-5 kartus į mėnesį). Dažnai bendrauja ir telefonu. Ji padeda jam spręsti problemas, jas aptaria, padarytą J. T. nusikalstamą veiką aptarė ne vieną kartą, iki šiol jam aiškina neigiamus alkoholio vartojimo padarinius. Po padarytos nusikalstamos veikos jos patariamas nustojo vartoti alkoholį. Ji yra jam autoritetas, jis ją gerbia, galėtų jam padaryti teigiamą įtaką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad R. A. yra neteista, nėra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta, neįtraukta į jokias įskaitas, dirba pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.699219. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-06-16 Nr. A6-2222/17 (3.3.2.11-S12) charakteristiką charakterizuojama teigiamai, nurodoma, kad nėra kilę jokių konfliktinių situacijų, jokių nusiskundimų iš kaimynų, kitų valstybinių institucijų seniūnija nėra gavusi. Pažymi, kad R. A. vairuoja automobilį, nė karto nebuvo bausta administracine tvarka, alkoholio nevartoja visiškai. R. A. turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui - šeimos draugui J. T. ir gali jam daryti teigiamą įtaką.
6. Kadangi nuteistasis J. T. nusikaltimu žalos nepadarė, yra ir BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
7. Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga - pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. J. T. teisiamas pirmą kartą, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo 2013-09-24 iki dabar nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo. Baustumas nusikalstamos veikos metu išnykęs. J. T. vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1985 m., automobilį vairuodavo kiekvieną dieną, per 33 metų laikotarpį tik du kartus buvo baustas administracine tvarka.
8. Šios nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kas visos BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos byloje yra.
10. Dėl teismo argumento, kad laiduotoja R. A. stengėsi akcentuoti, kad teisiamasis yra geras, tvarkingas, draugiškas, negeriantis, tai stengėsi tik išvardyti jo savybes, bet ne pateisinti jo veiksmus. Be to, jos pokalbių dėl alkoholio žalos su J. T. metu, jis padarė išvadą, ir po šio padaryto nusikaltimo alkoholio nevartoja.
11. Pažymi, kad teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, jog yra visos sąlygos taikyti laidavimą, laiduotoja skirti R. A..
12. Dėl per ilgo termino uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę, apeliantas pažymi, kad teismas J. T. skyrė uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 8 mėnesiams, beveik maksimaliam terminui. Vidurkis šios baudžiamojo poveikio priemonės yra 2 (dveji) metai. Teismas neteisingai konstatavo, kad J. T. yra praeityje padaręs šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo neblaivus). Tačiau šis administracinis pažeidimas buvo padarytas praeityje prieš 4 metus ir yra negaliojantis. Negaliojantis ir praeityje padarytas administracinis pažeidimas neturėtų bloginti J. T. situacijos nagrinėjant jo prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad J. T. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtos baudos sumokėtos, per 33 metų automobilio vairavimo laikotarpį tik du kartus buvo baustas administracine tvarka, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra, žala nėra padaryta, po padarytos nusikalstamos veikos nustojo visiškai vartoti alkoholį, leidžia daryti išvadą, kad specialios teisės atėmimas galėtų būti nustatytas 2 metų terminui (vidurkiui).
13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas
14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
15. Apeliaciniu skundu J. T. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neginčija. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra galimybės jam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, prašo jį sutrumpinti iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius taikyti laidavimą – prašo sumažinti jam skirtos baudos dydį.
16. Baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
17. Dėl atleidimo pagal laidavimą
18. Apelianto manymu, byloje yra visi pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį šeimos draugės R. A. atsakomybei. Mano, kad ji galėtų daryti jam teigiamą įtaka. Savo poelgį vertina neigiamai, ateityje pasižada nebenusikalsti. Pažymi, kad alkoholio nebevartoja, nėra anksčiau teistas, kritiškai vertina savo elgesį. Pažymi ir tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę ir gailisi, todėl yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų.
19. Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
20. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Taigi, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir skundo argumentus, konstatuoja, kad skunde išdėstyti argumentai yra nepakankami išvadai dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės ir nepatvirtina, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje išsamiai motyvuotas ir nesutinki su teismo argumentais teisėjų kolegija nemato pagrindo.
22. J. T. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis kaltę pripažino, gailisi, kad kritiškai įvertino savo veiksmus, padarė išvadas ir nuoširdžiai gailisi, o R. A. neabejotinai yra tinkama laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką jo elgesiui, savaime nesudaro pagrindo laidavimo instituto taikymui, jeigu iš kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie tai, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Taigi, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, yra svarbios tiek paties teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek ir kaltininko elgesys iki pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad J. T. pažeidimas yra itin šiurkštus, kėlęs realią grėsmę tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas už vairo sėdo būdamas itin apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,95 promilės). Svarbu ir tai, kad nors anksčiau J. T. nėra teistas, tačiau šio priešingo teisei poelgio laikyti visiškai pavieniu ar atsitiktiniu, kaip to pageidauja apeliantas, nėra pagrindo. Kaip teisingai pažymi teismas, J. T. praeityje yra baustas administracine tvarka už administracinį pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam. Nors apelianto nuomone į šią aplinkybę neturėjo būti atsižvelgta, kadangi nuo minėto pažeidimo padarymo praėjo daug laiko, visgi, nuosprendyje teismas pagrįstai nurodo, jog nepaisant to, kad paskirta nuobauda nebegalioja, o nusižengimas padarytas daugiau nei prieš ketverius metus, tačiau ši aplinkybė yra pakankamai svarbi vertinant kaltinamojo asmenybę bei jos pavojingumą, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, jog J. T. buvo gerai žinomos griežtos teisinės pasekmės, tačiau, nepaisydamas to, jis ir vėl pakartojo analogiško pobūdžio veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad praeityje padarytas nusižengimas dėl transporto priemonės vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, neleidžia daryti kategoriškos ir jokių abejonių nekeliančios išvados, kad J. T. ateityje nenusikals.
23. Nors apelianto tvirtinimu, šeimos draugė R. A. gali daryti jo elgesiui teigiamą įtaką, tačiau, kaip matyti, artimi tarpusavio santykiai su minėta drauge nuo nusikalstamos veikos padarymo jo nesulaikė, kas leidžia daryti išvadą, jog R. A. įtaka apelianto elgesiui nėra pakankama. Kaip teisingai pažymi teismas, nors R. A. dar iki įvykio kalbėjo su J. T. apie alkoholio vartojimo žalą, tačiau šie pokalbiai didesnio poveikio nepadarė ir nesulaikė apelianto nuo alkoholio vartojimo, tuo pačiu ir nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir aiškiai argumentavo savo abejones dėl laidavimo J. T. atžvilgiu tikslingumo. Apygardos teismas tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams pilnai pritaria ir nebekartoja.
25. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius taikyti laidavimą – apeliantas prašo sumažinti jam skirtos baudos dydį.
26. Skirdamas bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, įvertinta ir J. T. asmenybė - neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos nebegaliojančios, yra dirbantis, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, J. T. paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą bausmės minimumui. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad skirta bausmė yra aiškiai per griežta.
27. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones
28. Apelianto manymu, teismas taikydamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto 2 metams ir 8 mėnesiams, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei apeliantą charakterizuojančią medžiagą.
29. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų - teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų (2 dalis), – vidurkis šios baudžiamojo poveikio priemonės 2 (dveji) metai.
30. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į kaltininko neblaivumo laipsnį, nustatytą nusikalstamos veikos padarymo metu, į tai, kad J. T. praeityje už automobilio vairavimą esant neblaiviam baustas administracine tvarka, atsižvelgęs ir į kaltininko prisipažinimą, nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą artimą maksimaliai įstatyme numatytai trukmei. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad tokie J. T. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui bei pagrįstai pažymėjo prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas aiškiai nurodė, kodėl nustato būtent skundžiamame nuosprendyje nurodytą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Apylinkės teismo išvados motyvuotos, paremtos bylos aplinkybių viseto vertinimu, daryti kitokias išvadas nėra teisinio pagrindo. J. T. padarytas pažeidimas yra itin šiurkštus, apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis taip pat itin didelis, kas nesudaro pagrindo švelninti jam nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nagrinėjamu atveju, neužtikrintų bausmės ir baudžiamojo proceso paskirties, teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir kt. (BPK 1 str. 1 d., BK 41 str.).
31. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.