- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-268-569/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- J. M., M. M.
- Ieškovas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015 pagal ieškovės M. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. M., M. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turto atidalijimo iš bendros nuosavybės, priteisiant piniginę kompensaciją, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo J. M. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei M. A. dėl bendro turto išlaikymo išlaidų atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė M. A. teismo prašė: 1) nustatyti, kad ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto – 276/1103 dalis ploto namų valdos bendrame 0,1103 dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ¼ dalis gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) –1-1 (15,57 m2), 1-4 (3,84 m2), 1-5 (4,74 m2), 1-6 (18,31 m2), ½ dalis rūsio patalpų R-1 (6,89 m2) ir R-2 (7,68 m2), viso 57,03 m2 patalpų ir ¼ dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis paliekama bendrai naudotis atsakovams J. M. ir M. M., už tai ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiant 45850,00 Lt piniginę kompensaciją; 2) ieškinio rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą piniginę kompensaciją atsakovus įpareigoti sumokėti per 2 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį; 3) ieškovei iš atsakovų J. M. ir M. M. priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino reikalavimą dėl kompensacijos sumos už jai priklausančią nekilnojamojo turto ir žemės sklypo dalį ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti 13099,00 Eur kompensaciją.
2. Ieškovė nurodė, jog gyvenamasis namas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1974-05-22 pagal dovanojimo sutartį lygiomis dalimis priklausė dviem asmenimis - jai ir atsakovui J. M.. 2000-12-20 sudarius dvi sutartis - vieną dovanojimo su J. M. dėl ¼ ieškovei priklausančios dalies, o kitą pirkimo – pardavimo su M. M. dėl kitos ¼ ieškovei priklausančios dalies, ir vieną iš jų, t. y. dovanojimo sutartį, sudarytą su J. M., Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-10-27 sprendimu pripažinus negaliojančia bei pritaikius restituciją nuo jos sudarymo momento, ieškovė tapo ¼ dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių, o nuo 2009-11-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo ir 276/1103 dalies žemės sklypo tuo pačiu adresu savininkė.
3. Teigė, kad egzistuoja pagrindai atidalinti ieškovės dalinę nuosavybę iš bendros su atsakovais nuosavybės. Mano, kad realiausias ir šalims priimtiniausias nuosavybės atidalijimo būdas yra piniginės kompensacijos taikymas.
4. Atsakovas J. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atmesti ieškovės pateiktą ieškinį ir patikslintą ieškinį; 2) patikslintą priešieškinį ir jo argumentus vertinti kartu su priešieškiniu, taip pat prijungti ir vertinti anksčiau byloje teiktus dokumentus; 3) priteisti iš atsakovės M. A. kompensaciją 13892,98 Eur už atliktus turto pagerinimus ir patirtas išlaikymo išlaidas; 4) priteisti J. M. (duomenys neskelbtini) M. A. padovanotos ¼ namo dalies (duomenys neskelbtini) kainą – 5352,80 Eur; 5) priteisti atsakovui J. M. iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslino priešieškinio reikalavimus ir nurodė, kad sutinka ieškovei sumokėti 874,24 Eur kompensaciją, kurią paskaičiavo iš sumos – 5202,30 Eur, kurią sutinka mokėti ieškovei už jai priklausančią nekilnojamojo turto ir žemės sklypo dalį, atskaičiavus jo įdėtas lėšas turto pagerinimui – 4328,06 Eur sumą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad atsakovei priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei 276/1103 dalis žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), o jis nuo 1974 metų iki dabar visą namų valdą, statinius tvarkė ir išlaikė vienas, todėl prašė atlyginti turto pagerinimui, priežiūrai ir išlaikymui išleistas lėšas proporcingai ieškovės turimai nekilnojamo turto daliai nuo 1975-05-22 iki 2013-10-09.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
6. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto – 276/1103 dalis ploto namų valdos bendrame 0,1103 dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) –1-1 (15,57 m2), 1-4 (3,84 m2), 1-5 (4,74 m2), 1-6 (18,31 m2), ½ dalis rūsio patalpų R-1 (6,89 m.2) ir R-2 (7,68 m2), viso 57,03 m2 patalpų ir ¼ dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis paliekama bendrai naudotis atsakovams J. M. ir M. M. už tai ieškovei iš atsakovų J. M. ir M. M. solidariai priteisiant 13099,00 Eur piniginę kompensaciją. 13099,00 Eur piniginę kompensaciją atsakovus J. M. ir M. M. įpareigojo sumokėti per 2 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį. Iš atsakovų J. M. ir M. M. solidariai priteisė 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (13099,00 Eur) nuo teismo nustatyto dviejų (2) metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų J. M. ir M. M. lygiomis dalimis priteisė 1033,94 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. A.. Iš atsakovų J. M. ir M. M. lygiomis dalimis priteisė 45,12 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
7. Teismas vadovavosi ieškovės pateiktu nekilnojamojo turto vertės paskaičiavimu, kadangi vertino, jog vieša, visiems prieinama vidutinės rinkos vertė pagal daikto unikalų numerį, yra tiksli ir išsami.
8. Teismas nurodė, jog svarbu yra tai, kad laikotarpiu nuo 1974-05-22 iki 2000-12-20, kai ieškovė buvo ½ dalies turto savininkė, galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“, kurio 84 straipsnio 1 dalis numatė bendrąjį 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovas J. M. iki naujo 2001-07-01 civilinio kodekso ieškinio nepareiškė, dėl to ieškinio senatis reikšti šiam reikalavimui yra pasibaigusi.
9. Teismas vertino, kad nuo 2000-12-20 iki 2008-10-27 ginčo namo ir jo priklausinių naudotojas ir savininkas buvo atsakovas J. M., kuris namą išlaikė ir prižiūrėjo už savo lėšas, nes buvo šio turto savininkas, todėl ieškovė, kuri tuo laikotarpiu nebuvo ginčo nekilnojamojo turto savininkė, ginčo name negyveno ir nesinaudojo jai priklausančia dalimi, atsakovo patirtų išlaidų neprivalo atlyginti. Dėl šių priežasčių teismas vertino tik atsakovo J. M. pateiktus įrodymus apie jo galimai turėtas išlaidas nuo 2008-10-27.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovas J. M. neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2013-10-09 (iki kada atsakovas prašo šias išlaidas priteisti) jis patyrė išlaidų, išlaikydamas ir pagerindamas būtent ieškovės ¼ dalį ginčo turto.
11. Teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas ieškovei priteisti 874,24 Eur kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.
12. Teismas sprendė, kad atsakovas savo argumentų, kad 2 metų terminas sumokėti ieškovei kompensaciją yra neprotingas, nepagrindė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
13. Apeliaciniu skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Radviliškio apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą; bylą nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka; išnagrinėti ieškovės pateiktų statybinių medžiagų panaudojimo teisėtumą; iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; įpareigoti ieškovę pateikti trūkstamus bylos dokumentus: 1990-04-02 sutarties kopiją ir 1997-01-28 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo kopiją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
13.1. Teismas neteisėtai nusprendė įteisinti ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teisėmis konkrečias nekilnojamojo turto dalis.
13.2. Teismas neteisėtai pripažino ieškovės M. A. nuosavybės teisę į konkrečias nekilnojamojo turto dalis, esančias (duomenys neskelbtini)., nes byloje nėra duomenų, kad ieškovei priklausanti dalis būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės.
13.3. Teismas nepagrįstai konstatavo ir neteisėtai pripažino, kad ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1-1 (15,57kv.m.), 1-4 (3,84 kv. m.), 1-5 (4,74 kv. m.), 1-6 (18,31 kv. m.), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
13.4. Teismas neteisėtai pripažino ieškovės M. A. nuosavybės teisę į rūsio patalpas R-l (6,89 kv. m.) ir R-2 (7,68 kv. m.). Šių patalpų ieškovė nebuvo gavusi pagal 1974-05-22 dienos dovanojimo sutartį Reg. Nr. 2919.
13.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui J. M. priklauso 1/2 dalis, o atsakovui M. M. 1/4 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), be to M. M. nėra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, todėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas piniginiu ekvivalentu, priteisiant piniginę kompensaciją iš bendrasavininkių M. M. ir J. M. kaip solidarių atsakovų, CK 4.73 straipsnio prasme nėra teisingas.
13.6. Teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.127 straipsnio 1 dalį.
13.7. Teismas, neatsižvelgdamas į priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus, pažeidė CK 4.77 straipsnį.
13.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas J. M. neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2013-10-09 atsakovas patyrė išlaidų išlaikydamas ir pagerindamas būtent ieškovės 1/4 dalį ginčo turto.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. M. pareiškia, kad prisideda prie atsakovo J. M. pateikto apeliacinio skundo ir prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
14.1. Atsakovas nesutinka su teismo padarytu patalpų atidalijimu pagal ieškovės pateiktą ieškinį. Šis teismo išdalijimas nėra pagrįstas, nes ieškovė piniginę kompensaciją skaičiuoja ir prašo priteisti nuo viso nekilnojamojo turto vertės, o ne nuo konkrečių patalpų vertės.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. A. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. M. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovės patirtas išlaidas iš apelianto. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:
Šalies argumentai
15.1. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis registro duomenimis jai asmeninės nuosavybės teise priklausė šios dalys nekilnojamo turto: 276/1103 dalis ploto namų valdos bendrame 0,1103 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/4 gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 1-1 (15,57 m2), 1-4 (3,84 m2), 1-5 (4,74 m2), 1-6 (18,31 m2); 1/2 dalis rūsio patalpų R-l (6,89 m2) ir R-2 (7,68 m2), viso 57,03 m2 patalpų ir 1/4 dalis kiemo statinių - šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tai oficialūs, šiai dienai galiojantys duomenys, kurių teisingumo nepaneigus teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo interpretuoti kitaip. Teismui kitų duomenų apeliantai nepateikė, todėl remtis kitais faktais pagrindo nebuvo.
15.2. Apelianto teiginiai, kad teismas neatidalino ieškovei priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nepagrįsti.
15.3. Byloje ieškovė pateikė duomenis, kad visą laiką, t. y. nuo 1974 iki pat 2013 žemės mokestį mokėjo pati. Už elektrą taip pat buvo atsiskaitoma. Jei apeliantai ir naudojo bei apmokėjo už elektrą kuriuo nors metu, tai susiję su jų asmeninių poreikių tenkinimu, o ne namo pagerinimu, dėl ko teismui nebuvo pagrindo papildomai vertinti šio aspekto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
16. Byloje kilo ginčas dėl piniginės kompensacijos dydžio už asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymo, turto pagerinimo išlaidų priteisimo.
17. Apeliantas J. M. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto J. M. skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti apeliantą nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotiniai šalių paaiškinimai iš esmės pakeistų teismo išvadas dėl ieškinio, priešieškinio pagrįstumo, todėl šis apelianto prašymas netenkintinas.
Dėl ieškinio reikalavimų nustatyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis natūra lygiomis dalimis būtų palikta bendrai naudotis atsakovams, už tai ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją
18. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 4.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas, kad CK 4.80 str. reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą.
19. Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
20. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra, arba kai su tokiu atidalijimu (pinigine kompensacija) sutinka turto bendrasavininkis. Byloje atsakovai sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją už jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Dėl to atidalijimas iš bendrosios nuosavybės galėjo būti priteisiamas kompensacija. Tačiau pažymėtina, kad atsakovai nesutinka su priteistos kompensacijos dydžiu.
21. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose yra kilęs bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą dėl turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
22. Atsakovai byloje prašė vadovautis į bylą pateiktu 2001-01-03 pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius Nr. 40/41774, kuriame nurodyta, jog pagal 2000-11-23 užfiksuotus kadastro duomenis ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 56298,00 Lt. Ieškovė į bylą pateikė 2015-10-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog vidutinė ginčo namo vertė – 45900,00 Eur.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais ir nekilnojamojo turto vertės paskaičiavimu. Pažymėtina, kad atsakovai neteikė į bylą savo įrodymų apie ginčo turto vidutinę rinkos vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir ieškovės pateiktų įrodymų nenuginčijo.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ¼ dalies namo ir kitų statinių vertė yra 11494,00 Eur, o ¼ arba 276/1103 dalies žemės sklypo vertė – 1605,00 Eur, t. y. iš viso 13 099,00 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 13 099,00 Eur kompensaciją iš abiejų atsakovų J. M. ir M. M. solidariai.
25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui J. M. priklauso 1/2 dalis, o atsakovui M. M. 1/4 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, be to M. M. nėra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, todėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas piniginiu ekvivalentu, priteisiant piniginę kompensaciją iš bendrasavininkių M. M. ir J. M. kaip solidarių atsakovų, nėra teisingas. Tačiau atsakovas M. M. bylos nagrinėjimo metu prieštaravimo, kad jam būtų perduotas naudotis žemės sklypas, neišreiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, tame tarpe ir 276/1103 dalis ploto namų valdos bendrame 0,1103 dydžio žemės sklype, natūra lygiomis dalimis paliekama bendrai naudotis atsakovams J. M. ir M. M., pagrįstai už tai ieškovei iš atsakovų J. M. ir M. M. priteisė 13 099,00 Eur piniginę kompensaciją. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimu ieškovei priklausanti nekilnojamojo turto dalis atsakovams perduodama nuosavybės teise lygiomis dalimis. Todėl pagal CK 6.6 straipsnio, reglamentuojančio solidarią skolininkų pareigą, nuostatas šiuo atveju atsakovams solidarioji pareiga įvykdyti prievolę ieškovei netaikytina, kompensacija ieškovei iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis.
26. Iš 2011 m. sausio 28 d. VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovei M. A. priklauso nuosavybės teisė į 276/1103 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Oficialių, registruotų duomenų apie konkrečių ginčo gyvenamojo namo dalių atidalijimą, t. y., kad ¼ dalis gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis būtų atidalyta taip: 1-1 (15,57 m2), 1-4 (3,84 m2), 1-5 (4,74 m2), 1-6 (18,31 m2), ½ dalis rūsio patalpų R-1 (6,89 m.2) ir R-2 (7,68 m2), viso 57,03 m2 patalpų, nėra. Dėl to sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, konkrečias ginčo gyvenamojo namo dalis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, pašalinant iš sprendimo nurodytas gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų dalis –1-1 (15,57 m²), 1-4 (3,84 m²), 1-5 (4,74 m²), 1-6 (18,31 m²), ½ dalis rūsio patalpų R-1 (6,89 m.²) ir R-2 (7,68 m²), viso 57,03 m² patalpų.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės kompensaciją už atliktus turto pagerinimus bei patirtas išlaikymo išlaidas ir ieškininės senaties termino taikymo priešieškinio reikalavimams
27. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama.
28. CK nustatytos privalomosios (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir neprivalomosios (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) sąnaudos turtui išlaikyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti. Taigi, bendraturtis privalo padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
29. Apeliantas J. M., patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė priteisti ginčo namo pagerinimo ir išlaikymo išlaidas nuo 2001-10-30 iki 2013-10-09 bei priteisti 1996-10-11 namo dujofikavimo išlaidas –713,42 Eur. Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, 1996-10-11 namo dujofikavimo išlaidas patiriant, galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“, kurio 84 straipsnio 1 dalis numatė bendrąjį 3 metų ieškinio senaties terminą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, leisdamas savo lėšas namo dujofikavimui, apie teisę į patirtų išlaidų atlyginimą žinojo nuo tų išlaidų atsiradimo momento, kadangi atsakovas J. M. iki naujo 2001-07-01 Civilinio kodekso ieškinio nepareiškė, ieškinio senatis reikšti šiam reikalavimui yra pasibaigusi.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2000-12-20 iki 2008-10-27 nebuvo ginčo nekilnojamojo turto savininkė, ginčo name negyveno, todėl nepagrįstai už šį laikotarpį apeliantas reikalauja iš ieškovės priteisti išlaidas ginčo namo išlaikymui, pagerinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino išlaidas ginčo namo išlaikymui ar pagerinimui nuo 2008-10-27. Byloje apeliantas J. M. patvirtino, kad neturėjo ieškovės sutikimo, atlikti kokius nors darbus ieškovei priklausančiose patalpose. Iš byloje esančių lentelių, išlaidų kvitų matyti, kad apeliantas įsigijo įvairių statybinių ir santechnikos prekių, tačiau nėra galimybės nustatyti kur jos buvo panaudotos. Į bylą nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad minėtos prekės buvo panaudotos konkrečiai ieškovės M. A. nekilnojamo turto dalies pagerinimui. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kad apelianto patirtos išlaidos ginčo namui buvo būtinos ir reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo. Apeliantas byloje nurodė, kad ieškovė davė leidimą pakeisti namo stogą į geresnį. Tą aplinkybę, kad namo stogas buvo keistas patvirtino ir ieškovė, tačiau apeliantas už pakeistą stogą išlaidų iš ieškovės neprašė priteisti.
31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
32. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog nors teisėjų kolegija keičia teismo sprendimo dalį, pašalindama iš sprendimo rezoliucinės dalies nurodytas gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų dalis –1-1 (15,57 m²), 1-4 (3,84 m²), 1-5 (4,74 m²), 1-6 (18,31 m²), ½ dalis rūsio patalpų R-1 (6,89 m.²) ir R-2 (7,68 m²), viso 57,03 m² patalpų, teismo sprendimo esmė nesikeičia, sprendimas yra priimtas ieškovės naudai ir bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje neperskirstomos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tačiau netinkamai nurodė ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančias nekilnojamojo turto dalis, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas keistinas iš dalies, pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies nurodytas gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų dalis –1-1 (15,57 m²), 1-4 (3,84 m²), 1-5 (4,74 m²), 1-6 (18,31 m²), ½ dalis rūsio patalpų R-1 (6,89 m.²) ir R-2 (7,68 m²), viso 57,03 m² patalpų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip:
„Nustatyti, kad ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto – 276/1103 dalis ploto namų valdos bendrame 0,1103 dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ¼ dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis paliekama bendrai naudotis atsakovams J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už tai ieškovei iš atsakovų J. M. ir M. M. lygiomis dalimis priteisiant 13099,00 Eur (trylikos tūkstančių devyniasdešimt devynių eurų) piniginę kompensaciją.“
6 549,50 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 50 ct) piniginę kompensaciją atsakovą J. M. įpareigoti sumokėti per 2 (dvejų) metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį.
6 549,50 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 50 ct) piniginę kompensaciją atsakovą M. M. įpareigoti sumokėti per 2 (dvejų) metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį.
Iš atsakovo J. M. priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 549,50 Eur) nuo teismo nustatyto dviejų (2) metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo M. M. priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 549,50 Eur) nuo teismo nustatyto dviejų (2) metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo’’.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.