Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorėms Astai Butėnaitei ir Jolantai Samėnienei, prokurorams Dianai Suvaizdytei Makšimienei ir Renaldui Žaliui, gynėjui advokatui Irmantui Ruželei, nukentėjusioms M. K. ir R. K., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas :Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-03-02 pagal LR BK 259 str. 2 d.-bauda 10 MGL, 2010-10-29 pagal LR BK 284 str. 1 d, taikant BK 64 str. 1d.; 2d , subendrinus bausmę su 2010-03-02d baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme- laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. ir bauda 10 MGL, 2013-05-13 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-19d nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 1m.6 mėn.; 2014-01-13d Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi , vad. (duomenys neskelbtini) str.2d1p., lygtinai paleistas , lygtinio paleidimo data : 2014-01-23, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal BK 155 str.2d.; 140 str.1d.; 155 str. 2 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. L. 2012-07-08 apie 5 -6 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) g., prie darželio-mokyklos “Ąžuoliukas”, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastumdamas savo sugyventinę M. K., M. K. pargriuvus ant žemės, sugriebdamas gulinčiai ant žemės M. K. už galvos ir suduodamas kumščiu vieną kartą M. K. į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą.

Kaltinamajam A. L. dar pareikštas kaltinimas, kad jis 2012-07-08 apie 6 val. (duomenys neskelbtini) g., prie darželio-mokyklos “Ąžuoliukas” būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išvadindamas savo sugyventinę M. K. necenzūriniais , asmens garbę ir orumą žeminančiais žodžiais , užgauliai pažemino nukentėjusią M. K. ir taip ją įžeidė.

Kaltinamajam A. L. dar pareikštas kaltinimas, kad jis (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas užmušti savo sugyventinę M. K. ir savo sugyventinės motiną R. K., mosikuodamas peiliu rankoje priešais R. K., rėkdamas M. K. ir R. K., kad jos vis tiek negyvens, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti nukentėjusiąsias M. K. ir R. K..

Kaltinamajam dar pareikštas kaltinimas, kad jis 2012-07-08d. apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išvadindamas savo sugyventinės motiną R. K. necenzūriniais, asmens garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, užgauliai pažemino nukentėjusiąją R. K., ir taip ją įžeidė.

Be to, kaltinamajam A. L. dar pareikštas kaltinimas,kad jis 2012-07-08d. apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastumdamas savo sugyventinės mamą R. K., sugriebdamas R. K. už rankų ir jas suspausdamas, taip sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.

M. K. fizinio skausmo sukėlimas.

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog 2012-07-07 gėrė per visą naktį trise: jis, M. K. ir R. P.. Ryte sugalvojo važiuoti žvejoti. Vairavo M. K.. Važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve link degalinės nesuvaldė automobilio, nes važiavo didesniu greičiu, ir atsitrenkė į bordiūrą. Smūgis buvo stiprus ,jis labai išsigando .Be to, kažkas mašinoje sugedo, bet iki degalinės dar kažkaip nuriedėjo. Kadangi mašina užsirakino, todėl ėjo pas jį į namus pasiimti atsarginių raktelių. Eidami abu su M. susiginčijo, nes jis priekaištavo dėl jos neatsargaus vairavimo. M. paskambino motinai, melagingai skundėsi, jog jis ją muša. Pasiėmęs raktelius grįžo atgal į degalinę ir mašiną nustūmė iki Darbo biržos . Teigia, jog jis M. K. nemušė, jokio smūgio jai nesudavė ir įžeidžiančių žodžių jai nesakė, tik barėsi.

Nukentėjusios M. K. parodymais, kuri teigia, kad su A. L. kartu gyveno apie vienerius metus. 2012-07-07d. į 8d. naktį A. L. ir R. P. girtavo. Ji buvo gėrusi tik iš vakaro, bet tą naktį nėjo miegoti. Auštant visi sutarė važiuoti žvejoti. Mašiną vairavo jinai. Netoli degalinės ji nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į bordiūrą. Jokių sužalojimų automobilyje nei ji pati, nei kaltinamasis su draugu nepatyrė. Kažkas mašinos vaire sugedo, bet jie šiaip taip nuriedėjo iki degalinės. Visiems išlipus, mašiną bandė pastumti ,bet ji užsirakino su užvedimo rakteliais viduje. Tada visi trys ėjo pas A. L. pasiimti atsarginių raktelių. Einant A. L. ant jos pyko, jai priekaištavo dėl apgadintos mašinos. Ji tylėjo, o kai kažką jam pasakę, tai jis prie darželio „Ąžuoliukas“ įpykęs ją pastūmė ir nugriuvusiai ant žemės, pakėlęs jai galvą, sudavė smūgį kumščiu į veidą. Jai iš nosies pasipylė kraujas, ji trumpam neteko sąmonės. Kai atsigavo, prie jos stovėjo moteris, norėjo padėti, kviesti greitąją pagalbą, bet ji atsisakė. A. L. su R. P. jau buvo nuėję. Kai ji atsikėlė nuo žemės, džinsai buvo kruvini. Į policiją nesikreipė ,bet nuėjo pas tetą, kuri ją palydėjo pas motiną.

Nukentėjusios R. K. parodymais, kuri paaiškino, jog minėtą naktį , paryčiais apie 4 val., jai paskambino verkdama dukra ir pasakė, jog apgadino automobilį. Bijo, kad kas nors nepraneštų apie įvykį policijai. Ji paskambino R. K. ir paprašė pagalbos. Tas pažadėjo nuvažiuoti ir mašiną paimti iš degalinės. Po to ji paskambino A. L. ir šis prie degalinės atnešė mašinos raktelius. Mašiną nustūmė prie darbo biržos. M. pas ją į namus atėjo apie 7 valandą 30 min. Jinai buvo sumušta- veidas buvo kruvinas , rankos ir drabužiai kruvini. Dukra pasisakė, kad ją sumušė A. L..

Nukentėjusiosios M. K. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant M. K. veido virš nosies, tarp akių matyti poodinė kraujosruva, patinimas. (t.1. b.l. 109-113).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. K. pateikė M. K. kelnes, kurios yra išteptos tamsiai rusvos spalvos dėmėmis.(t.1. b.l. 114-115).

2012-07-09 Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimos džinsinės kelnės, kurias pateikė R. K.. Priekinėje kelnių pusėje abejos kelnių kišenės yra išteptos tamsiai rusvos spalvos dėmėmis. Ant užpakalinės kelnių dalies tarp kišenių ir ant užpakalinės dešinės kelnių kišenės yra tamsiai rusvos spalvos dėmių. (t.1. b.l. 163-169).

Iš PK įvykių registracijos žurnalo įrašų matyti, kad 2012-07-08d. 5 val. anonimas ( balsas moters) pranešė, kad prie darželio guli mergina. Nuvykus mergina neberasta.

Aukščiau išdėstytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. L. 2012-07-08 apie 5- 6 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) g., prie darželio-mokyklos “Ąžuoliukas”, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastumdamas savo sugyventinę M. K., M. K. pargriuvus ant žemės, sugriebdamas gulinčiai ant žemės M. K. už galvos ir suduodamas kumščiu vieną kartą M. K. į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str.1d. Teismas, atsižvelgdamas į nuk. R. K. parodymus, kad autoįvykis įvyko apie 4 valandą ir tuomet dukra jai paskambino, daro išvadą, jog nusikalstamos veikos įvykdymo laikas gali būti tarp 5 val. - 6val. Teismas atmeta liud. R. P. parodymus, jog nukentėjusi susižalojo mašinai atsitrenkus į bordiūrą, nes pats liudytojas teigia, jog nukentėjusiai mašinoje iš nosies kraujas nebėgo. Kai prie darželio kaltinamasis kalbėjosi su nukentėjusia, jis buvo tolėliau ir nukentėjusiai nueinant, jos veido nematė . Teigia, kad jis stovėjo prie parduotuvės „Šaltinėlis“ o kaltinamasis su nukentėjusia stovėjo prie darželio „Ąžuoliukas“ tvoros ir tik iš pakelto balso suprato, jog kaltinamasis piktas.

Byloje yra duomenys, iš kurių matyti, jog nukentėjusi M. K. yra atleidusi kaltinamajam, su juo susitaikiusi ir netgi kažkokį laiko tarpą su juo Didžiojoje Britanijoje kartu gyvenusi. Jokiu procesiniu dokumentu toks susitaikymas nebuvo fiksuotas. Tačiau, jeigu net nagrinėjant baudžiamąją bylą bendra tvarka nukentėjęs asmuo susitaiko su kaltininku, teismas privalo vertinti ar yra sąlygos atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Šiuo atveju kaltinamasis veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jam kaip recidyvui šis baudžiamosios atsakomybės institutas netaikomas.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė- kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia, kad padarytas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas, kaltinamasis nusikalto neišnykus teistumui. Jis baustas administracine tvarka, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta lengvinančių, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant didesnį negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.(BK 61 str. nuostatos)

Kaltinamasis A. L. savo kaltę neigia ir aiškina, jog po to, kai nukentėjusi neatsargiai vairuodama automobilį , jį apdaužė, jis supykęs ant jos barėsi, bet jos neįžeidinėjo ir necenzūrinių žodžių, norėdamas kaip nors ją pažeminti, neišsakė.

Jo kaltė grindžiama tik nukentėjusiosios M. K. parodymais, kuri teigia, kad kaltinamasis buvo piktas, einant pasiimti atsarginių raktelių barėsi, o prie darželio Ąžuoliukas“ buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai. Tie žodžiai ją įžeidė.

Pagal BK 155 str.2d įžeidimas yra neviešas užgaulus žmogaus pažeminimas, padaromas veiksmu , žodžiu ar raštu. Nukentėjusios parodymų nepatvirtina liudytojas R. P. , kuris teigia, kad girdėjo, jog kaltinamasis po autoįvykio , eidamas namo, konfliktavo su nukentėjusia, bet , kad būtų ją įžeidinėjęs, jis negirdėjo. Vėliau stovėjo toliau nuo jų- kaltinamasis su nukentėjusia prie darželio „Ąžuoliukas“ tvoros, o jis -prie parduotuvės „Šaltinėlis“. Kad kaltinamasis piktas suprato tik iš to, jog kalbėjo pakeltu tonu.

Teismas, pripažinti A. L. kaltu remiantis vien tik nukentėjusios parodymais negali, nes tarp jų tuo metu buvo konfliktinė situacija ir nukentėjusi gali kaltinamąjį apkaltinti tuo, ko jis nepadarė. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir vien tik nukentėjusios parodymais, kurie prieštaringi kaltinamojo parodymams, todėl nesant neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis įvykdė veiką, numatytą BK 155 str.2d., jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. įžeidimas , fizinio skausmo sukėlimas ir grasinimas nužudyti.

Kaltinamasis A. L. kaltas prisipažino dalinai ir paaiškino, jog 2012-07-08d. vakare jis nuvažiavo pas R. K., norėdamas pasikalbėti su M., bet verandoje jį pasitiko R. K. ir į vidų neįleido. Pripažįsta, jog jis R. K. išvadino necenzūriniais žodžiais , vadino ją „durne“ ir taip galėjo ją įžeisti. Jis norėjo pasikalbėti su M. K., bet motina neleido, todėl abu susistumdė. Neigia, jog grasino R. K. ir buvo paėmęs peilį. Verandoje buvo stalas, foteliai, bet ant stalo jokio peilio jis nematė. Kadangi buvo konfliktas, kažkas iškvietė jo tėvą, kuris atvažiavo ir jį išsivežė namo. Po keleto dienų jis susitiko M. ir su ja išskrido į Angliją.

Nukentėjusios R. K. parodymais, kuri paaiškino, jog minėtos dienos vakare atvažiavo kaltinamasis su draugais ir atvežė mašinos raktelius. Draugai buvo girti ir vos pastovėjo ant kojų. A. L. įėjo į verandą ir pageidavo pasikalbėti su M. M. jai buvo sakiusi, kad nebenori bendrauti su kaltinamuoju, todėl ji jo į kambarį neleido, nors ten buvo jos dukra. Kaltinamasis atsisėdo verandoje ant fotelio ir rūkė. Kadangi ji jo neįleido, tai jis ją pradėjo vadinti įžeidžiančiais žodžiais. Bandė įsiveržti jėga, ji pro duris jo neleido. Jis buvo ją suėmęs už rankų ir sukėlė jai fizinį skausmą. Jinai jį sugriebė už krūtinės, nutraukė grandinėlę ir nustūmė nuo durų. Kaltinamasis pradėjo grasinti, kad vis tiek įeis. Ant stalo buvo nedidelis peiliukas, tai jį pastvėręs kaltinamasis šaukė, jog nužudys, padegs. Ji labai išsigando. M., matydama iš kambario kas vyksta verandoje, iškvietė kaltinamojo tėvą. Atvažiavęs tėvas jį nusivedė link mašinos, bet kaltinamasis ir vedamas dar vadino ją „žertva“, šaukė jog užmuš, jog ji negyvens. Neužilgo po to, kai kaltinamąjį tėvas išsivežė , atvažiavo policija. Ji kaltinamojo grasinimo išsigando, nes netoli jos degė bendrabutis, todėl ji buvo įsitikinusi, kad kaltinamasis gali padegti ir jos namus. Pripažįsta, kad konflikto metu ji kaltinamajam taip pat sakė negražius žodžius, vadino jį“ narkomanu“, „gyvuliu“. Ji įsitikinusi, kad taip su juo galėjo elgtis, nes turėjo teisę jį išvaryti.

Nukentėjusi M. K. teigia, jog ji vakare buvo kambaryje ir slėpėsi nuo kaltinamojo, nes jo bijojo. Pradžioje kaltinamasis norėjo jos atsiprašyti, bet motina jo į vidų pas ją neįleido. Kai neįleido, jis pradėjo grasinti. Jai žinoma, kad ir motinai grasino. Tuomet ji paskambinusi kaltinamojo tėvui ir šis neužilgo atvažiavo. Kaltinamasis ne be pirmą kartą grasino, nes kai išgeria- tampa agresyvus. Kadangi ji su juo gyveno, tai tvirtina, jog kaltinamasis savo jokio peilio neturėjo ir jo niekada nesinešiojo. Po įvykio motina jai sakė, kad kaltinamasis buvo paėmęs peilį nuo stalo ir su juo grasino. Verandoje yra stalas, ant kurio motinos draugas Z. M. laiko įvairius įrankius, todėl galėjo būti ir peilis.

Liudytojas A. L. teigia, kad 2012-07-08d. vakare jam paskambino moteris ir paprašė atvažiuoti pasiimti sūnaus. Jis nuvažiavo pas R. K. į namus (duomenys neskelbtini) , ir ten rado savo sūnų A. L., sėdintį namo verandoje. Šalia stovėjo R. K.. Jokios konfliktinės situacijos jis nematė. R. K. liepė pasiimti sūnų, kuris buvo neblaivus. Jis sūnų nuvežė į butą ir užrakino, kad pastarasis niekur girtas nebevaikščiotų. Kad sūnus būtų panaudojęs peilį, tą vakarą jam niekas to nesakė.

Iš liudytojo Z. M. , kuris buvo kiemo garaže ir girdėjo konfliktą parodymų matyti, jog jis girdėjo kaip atvažiavo mašina ir prasidėjo kivirčas tarp R. K. ir kaltinamojo. Jis į konfliktą nesikišo. Kad kaltinamasis būtų kam nors grasinęs, jis negirdėjo. Jis atėjo į verandą, kai atvažiavo kaltinamojo tėvas. R. K. po įvykio jam nesakė, kad kaltinamasis žada padegti namus. Peiliukas verandoje gal ir galėjo būti, bet jo geležtė ant tiek menka, kad tinka tik grybavimui. Pripažįsta, jog po įvykio peiliuko pasigedo.

Teismas , vertindamas kaltinamojo pasakytus įžeidžiančius žodžius nukentėjusiai, atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusi pripažįsta taip pat įžeidinėjusi kaltinamąjį ,vadindama jį“ gyvuliu“, „narkomanu“ ir panašiai. Tuo metu tarp kaltinamojo, kuris siekė pasikalbėti su savo sugyventine M. K. ir R. K., kuri neleido jo į kambarį , susidarė konfliktinė situacija. Abu nebesvarstė, kokius žodžius pasakyti vienas kitam, kad pasiektų norimo tikslo- vienas patekti į kambarį, kitas- jo ten neįleisti. Įžeidimas pagal BK 155 str. yra padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltinamasis suvokia, jog nepadoriai , užgauliai apibūdindamas žmogų to nori ir to siekia. Teismas kaltinamojo žodžius nukentėjusiai vertina kaip pasakytus iš pykčio, išreiškiant savo neigiamas emocijas dėl susidariusios situacijos, bet nesiekiant ir neturint tyčios įžeisti nukentėjusią, todėl nesant kaltinamojo tyčios , kaip vienos iš sudedamųjų nusikalstamos veikos požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima.

Teismas, vertindamas kaltinamojo veikos pavojingumą, atsižvelgia ne tik į jo pasakytų frazių turinį, bet ir į jų pasakymo aplinkybes, abiejų konfliktuojančių pusių tarpusavio santykius. Ši užsitęsusi konfliktinė situacija suteikia pagrindą spręsti, kad konflikto metu išsakytos užgaulios frazės jiems abiems nebuvo išskirtinės ir netikėtos.

Vertindamas grasinimą nužudyti teismas, atsižvelgdamas, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios jau ilgą laiką tęsiasi konfliktiški santykiai, R. K. yra nepatenkinta dukters draugyste su juo, stengėsi juos išskirti ,todėl teismas neatmeta galimybės, jog nukentėjusi gali pasakyti daugiau negu buvo to įvykio metu ir apkalbėti kaltinamąjį. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti , kad apžiūrimas peilis, kurį pateikė R. K., yra lenktinis, 13,5 cm ilgio, buitinės paskirties, kurio geležties ilgis yra 5 cm., plotis-1,2 cm ir storis -1 mm. (t.1. b.l. 170-175).Kad būtų tirta, ar ant peilio yra kaltinamojo pirštų anspaudai, byloje įrodymų nėra, todėl kyla abejonės, ar jis iš viso turėjo paėmęs peilį į rankas.

Iš telefono SMS žinučių matyti susirašinėjimas tarp kaltinamojo ir M. K. yra asmeninio pobūdžio ir jokie grasinimai R. K. atžvilgiu ten neišsakyti.

M. K. buvo kambaryje, kaltinamąjį matė, kaip pati teigia, tik per langą, todėl realaus grasinimo nužudyti jai negalėjo kilti. Be to, pati nukentėjusi pripažįsta ,jog jų draugystės metu girtas supykęs kaltinamasis dažnai išsakydavo grasinimus, bet jų ji nelaikė realiais. Po šio konflikto jie susitaikė ir išvyko kartu gyventi į užsienį.

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Už grasinimą gali būti baudžiama, jeigu jis yra realus, kai yra pakankama pagrindas manyti, kad jis bus įvykdytas. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiškas elgesys. Nusikaltimu laikomas tik konkretus grasinimas, t. y. pareikštas taip, kad nukentėjusiajam yra aišku, jog tikrai grasinama nužudyti ar sunkiai sužaloti.

Įvertinus šią konfliktinę situaciją teismas mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą ,kad nukentėjusios R. K. atžvilgiu išsakyti grasinimai buvo realūs, t.y. tomis aplinkybėmis, kuriomis grasino A. L. nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti. Iš nukentėjusios parodymų matosi, kad grasinimai buvo bendrinio pobūdžio, kartu su keiksmažodžiais, išsakyti konflikto metu, kuomet jis su ja susistumdė. Kieme buvęs nukentėjusios draugas Z. M. , išgirdęs konfliktą ir atėjęs į verandą ,nepajuto jokios grėsmės nukentėjusiai. Teigia, kad nukentėjusi jam nesiskundė, jog kaltinamasis ką tik grasino ją nužudyti.

Pažymėtina, kad LR Konstitucijos 31 str.1d. yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu , laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 str. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę , o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nukentėjusi teigia, kad kaltinamasis suimdamas ją už rankų sukėlė jai fizinį skausmą. BK 140 str.1d .numato, kad tas kas mušdamas, ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą yra baudžiamas .Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusios parodymų matyti, jog jie prie durų susistumdė. Kaltinamasis , norėdamas patekti į patalpą, suėmė nukentėjusią už rankų, o nukentėjusi- jį už krūtinės ir nubloškė jį- kaltinamąjį-į šalį ant fotelio. Iš to seka, kad kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta smurtauti prieš nukentėjusią ir tyčia jai sukelti fizinį skausmą. Jo tyčia buvo patekti į namo vidų, kur buvo jo draugė. Neabejotina, kad grumtynių metu su kaltinamuoju, nukentėjusi galėjo pajusti skausmą, bet BK 140 str. nusikaltimo sudėčiai būtina veikos padarymui kaltinamojo tyčia, nukreipta sukelti skausmą ar kitaip sutrikdyti nukentėjusios sveikatą, o jos nenustačius- baudžiamoji atsakomybė negalima.

Kadangi kaltinamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nesurinkta, tarp kaltinamojo ir nukentėjusios jau ilgą laiką tęsiasi konfliktiški santykiai , tai kelia pagrįstų abejonių nukentėjusios parodymų teisingumu , vadovaujantis nekaltumo prezumpcija ir principu, kad apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik esant nenuginčijamiems įrodymams ,visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai , todėl A. L. pagal BK 155 str.2d; 145 str.1d.;140 str.1d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje nukentėjusi R. K. yra pareiškusi civilinį ieškinį 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant nukentėjusiai, jog ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 3d 2p.)

Daiktiniai įrodymai-džinsinėmis kelnėmis, išteptomis tamsiai rusvos spalvos dėmėmis, sunaikintinos. Peilis gražintinas R. K..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str.; 303 str.5d. teismas

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str.1d (2003-07-04red.)( M. K. fizinio skausmo sukėlimas) ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d.4d. 9 d. bausmę subendrinti, prie 2013-07-19d nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaityti nuo suėmimo dienos, į bausmės atlikimo laiką visiškai įskaitant bausmę atliktą pagal 2013-05-13d. Panevėžio apygardos teismo ir 2013-07-19d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, bei įskaitant kardomojo suėmimo laiką nuo 2013-03-7d. iki 2013-05-13d.

A. L. pagal BK 155 str.2d. ;155 str.2d. 145 str.1d.;140 str.1d.(R. K. fizinio skausmo sukėlimas) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktinius įrodymus-džinsines kelnes sunaikinti, peiliuką gražinti R. K..

R. K. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą, išaiškinant nukentėjusiai, jog ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.