Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui S. S., gynėjui adv. V. D., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P., jo atstovui adv. S. L., civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1959-05-30 Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vedęs, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str.1d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. Ž. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2014-09-01 apie 09.27 val. kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 73,450 kilometre, vairuodamas vilkiką ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Carni“, valstybinis numeris RK 356, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p., 134 p. reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių, asmenų, ar jų turto saugumui, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje jo važiavusią transporto priemonę, laiku nesulėtino važiavimo greičio, visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į jo važiavimo juostoje, prieš sankryžą sustojusio krovininio automobilio ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. P., kėbulo dalinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu krovininio automobilio ,,Mercedes Benz“ vairuotojui V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas kaltinamuoju A. Ž. kaltu prisipažino pilnai. Paaiškino, kad yra UAB ,,Trans group lt“ vairuotojas. 2014-09-01 apie 9.30 val. iš Kauno su bendrovei priklausančiu vilkiku ,,Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir prie jo pritvirtinta priekaba – cisterna ,,Cardi“, v. n. RK 356, vyko į Vengriją. Su juo kartu važiavo antras vairuotojas J. J.. Vilkiką su priekaba vairavo jis, o J. J. skaitė laikraštį, komentavo straipsnį. Vienu metu jis nukreipė dėmesį į kolegą ir, atsisukus į kelią, pamatė, kad priekyje yra automobilis, kuris ties sankryža daro kairį posūkį. Jis nespėjo sustabdyti savo vairuojamo vilkiko, dėl ko atsitrenkė į automobilio galą. Po smūgio krovininis automobilis nuvažiavo į griovį ir apvirto. Savo kaltę dėl sukelto įvykio pripažįsta pilnai. Bendraujant su V. P., pastarasis tuo metu norėjo 10 000 lt. žalos atlyginimo. Kadangi tokios sumos neturėjo, jos neatlygino. Be to, jo civilinė atsakomybė dėl autoįvykių yra apdrausta, todėl žalą turi atlyginti draudimas. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Vadovaujantis BPK 293 str., byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės be paties kaltinamojo parodymų, yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, o būtent:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. parodymais apie tai, kad dirba Panevėžio miesto UAB ,,Juodasis garnys”. 2014-09-01 apie 9 val. iš Panevėžio su bendrovei priklausančiu automobiliu ,,Mercedes Benz Sprinter”, v. n. (duomenys neskelbtini) jis ir D. P. vyko darbo reikalais į Marijampolės sav., Svetlicos k. Krovininį automobilį vairavo jis, o D. P. miegojo priekinėje keleivio sodynėje. Važiavo keliu ,,Via Baltica” Suvalkų kryptimi. Kelintas tai buvo kelio kilometras, pasakyti negali. Navigacinė sistema parodė, kad privažiavus sankryžą reikės pasukti į kairę link Skardupių kaimo. Paskui jį, ta pačia kryptimi važiavo vilkikas ,,Volvo” su cisterna. Privažiavus sankryžą, pamatė ženklą, kuriame buvo rodyklė link Skardupių kaimo ir jam reikėjo sukti į kairę. Iš priekio kliūčių nebuvo, įjungė kairįjį posūkio signalą ir iš lėto tolygiai pradėjo stabdyti. Buvo pradėjęs manevrą į kairę pusę, kai pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio galinę dalį. Nuo smūgio automobilis apvirto į kelkraščio griovį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė iš paskos važiavęs vilkikas. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Eismo įvykio metu visus reikiamus dokumentus turėjo, buvo blaivus. Kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, kiek jam žinoma, leidžiamas greitis yra 90 km/h. Vilkiko vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir jam sustojus daryti manevrą į kairę pusę, nespėjo sustabdyti. Iškart po įvykio dėl patirto šoko, manė, kad sužalojimų nepatyrė. Tik vakare jam pasireiškė pirmi sužalojimo požymiai, dėl ko teko kreiptis į medikus ir buvo konstatuotas sužalojimas. Jis turi neigiamos įtakos jo darbiniai veiklai, kamuoja liekamieji reiškiniai. Dėl to reiškia byloje civilinį ieškinį(b.l. 28).

2014-09-01 transporto techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad atlikta automobilio ,,Mercedes Benz Sprinter“, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Užfiksuoti sugadinimai: priekinis bamperis, dešinės pusės sparnas, abejos durys, stogas, variklio dangtis, priekinis stiklas, krovinio gabenimo skyrius, sugadintas ir jame vežtas krovinys putų - poliesterolio granulės ir įranga joms pūsti(b.l. 47); 2014-09-01 transporto techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad atlikta automobilio ,,Volvo FM“, v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūra, užfiksuoti sugadinimai: variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis bamperis, stiklas, priekinis kairės pusės durys, sparnas ir užlipimo laipteliai, priekinis kairės pusės ratas(b. l. 53); 2014-12-01 specialisto išvada Nr. G 1045/14 (09), iš kurios matyti, kad V. P. konstatuotas dešinio žasto sukamųjų raumenų manžetės plyšimas. Konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis autotransporto salono dalimis bei staiga atliekant judesį dešine ranka per išilginę ašį ir sukėlė nesunkų sveikatos. Konstatuotas sužalojimas padarytas vienmomentiškai kontaktuojant su žalojančiais paviršiais ar atliekant judesį, galimai 2014-09-01 įvykusio eismo įvykio metu(b. l. 34); 2014-09-01 vairuotojų patikrinimo alkotesteriu Drager duomenys: eismo įvykio metu abiejų transporto priemonių vairuotojai - V. P. ir A. Ž. buvo blaivūs (0,00‰)(b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę pagal kaltinimą ir teismui ištyrus įrodymus, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad A. Ž., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių – sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl kaltinamojo veika pagal LR BK 281 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys. Nukentėjusysis V. P. prašo priteisti iš kaltinamojo bei draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir subsidiariai iš kaltinamojo 1841,52 Eur neturtinei žalai atlyginti bei iš kaltinamojo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio metu patyrė didžiulį sukrėtimą, atsirado nerimas. Dėl patirtų sužalojimų išlikę liekamieji reiškiniai- iki šiol pilnai nevaldo sužalotos rankos, sužalojimo gydymas sukėlė didelius nepatogumus, išgyvenimus ir diskomfortą, yra vienišas, buvo priverstas trukdyti įprastą sesers šeimos gyvenimą, buvo priverstas prašytis gyventi pas seserį, nes savimi pats negalėjo pasirūpinti, juo rūpinosi sesuo. Kaltinamasis neatsiprašė, nesigailėjo, nesidomėjo, kokia jo sveikata ir nepasiūlė atlyginti žalą. Dėl kaltinamojo neatidumo, nusikalstamo nerūpestingumo jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, stresą ir nepatogumus, iki šios dienos jaučia pasikartojantį skausmą ir baimę dėl sveikatos.

Kaltinamasis A. Ž. nurodė, jog iš dalies pripažįsta civilinį ieškinį, mano, jog reikalaujama priteisti suma yra per didelė.

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodo, kad bendrovės išmokėta nukentėjusiajam 1158,48 Eur suma atitinka padarytos neturtinės žalos dydį, tokia suma buvo apskaičiuota, įvertinus padaryto sužalojimo pobūdį, pateiktus įrodymus bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. A. Ž. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį VOLVO FH valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prie jo pritvirtinta cisterna „Cardi“ valst. Nr. RK356, kurios valstybinis numeris FC822. A. Ž. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir eismo įvykį sukėlė darbo funkcijų atlikimo metu. Transporto priemonės, su kuria padarytas autoįvykis, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Iš transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra minėtų transporto priemonių naudotojas. Kadangi A. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamas darbdaviui priklausančią transporto priemonę, darbdavys už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pagal LR CK 6.270 str. Todėl nukentėjusiajam -civiliniam ieškovui padarytą žalą privalo atlyginti draudikas - „UAB DK „PZU Lietuva“ ir tik, nepakankant draudimo atlyginimo - didesnio pavojaus šaltinio valdytojas- UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju reikalaujama priteisti suma neviršija maksimalios sumos pagal draudimo sutartį.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl nukentėjusiosios V. P. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad A. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų gydymo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus-tam tikrą, bet neilgą laiką buvo nedarbingas, negalėjo kaip nurodo, ir šiuo metu pilnai dėl medicininių ribojimų negali vykdyti darbinių pareigų, buvo nepatogumai ir skausmas judant, miegant, reikėjo vykti į procedūras, vartoti vaistus nuo skausmo. Tačiau iš pateiktų medicininių duomenų seka, kad ilgalaikio gydymo, lūžių ar kitų esminių žmogaus organų pakenkimo nebuvo, medicininiais dokumentais nepatvirtinta ir tai, jog nukentėjusiajam padaryti ilgalaikiai ar nepataisomi sužalojimai su žymiais potrauminiai liekamaisiais reiškiniais. Atvirkščiai prie ieškinio pridėtame VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog prognozė pasveikimo atveju yra gera. Be to, nukentėjusysis nurodė, jog patirti sužalojimai įtakos atlyginimui už atliekamą darbą įtakos neturėjo.

Pažymėtina, jog vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. A. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, A. Ž. Kelių eismo taisykles pažeidė būdamas blaivus.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusiojo prašyta ieškiniu priteisti neturtinės žalos suma (bendra 3000 Eur) yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos(šios kategorijos žalos priteistinų sumų vidurkis sudaro 1500 Eur). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. per didelė, o civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėta 1158,48 Eur draudimo išmoka yra per maža.

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajam, teismas sprendžia, ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes dar neatlygintiną neturtinės žalos dydį –341,52 Eur, ją priteisiant iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kilusios iš draudiminio įvykio, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2d., 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos, kurias sudaro 500 Eur yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos ( b.l. 116, 2015-04-06 pinigų priėmimo kvitas).

Teismui buvo teikiamas prašymas spręsti klausimą dėl A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39 str. pagrindais. Teismas šį klausimą nagrinėjo ir, išnagrinėjęs visas aplinkybes, nenustatė visų būtinų sąlygų šios įstatymo normos taikymui. Nors dalis privalomų sąlygų yra, tačiau teismas nustatė tik vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Antros, įstatymo privalomai reikalaujamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismas nenustatė, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 str. pagrindais negali būti taikomas.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta LR BK 281 str.1d., įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad A. Ž. už veiką, numatytą BK 281str.1d., kaip teisiamam pirmą kartą, skirtina baudos bausmė. Taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis skirtos baudos sumokėjimo terminas.

Išaiškintina, jog paskirtoji bauda per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- LT 247300010112394300, įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

Vadovaujantis LR BK 67 str. nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme, gali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones(LR BK 68 str.). Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, įvykio aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į savo veiksmus ir jais sukeltas pasekmes, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti be baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. Ž. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1d. ir nuteisti jį 12 (dvylikos)MGL(451,92 eurų) bauda.

Taikyti LR BK 64¹str., ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, skiriant 8(aštuonių)MGL(301,28 eurų)baudą.

Paskirtoji bauda per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- LT 247300010112394300, įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ V. P. naudai priteisti 341,52 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. Ž. V. P. naudai priteisti 500,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.