- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- e1-1038-1079/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- O. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
O. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 00.05 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš asmeninių paskatų, kumščiu smogė T. V. į galvos sritį, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis ant žemės gulinčiam T. V. smogė vieną kartą kumščiu į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam T. V. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
O. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare apie 20.00 val. pas jį į namus atvažiavo draugai ir klasiokai pasveikinti su gimtadieniu. Atvažiavo J. V., A. Š., G. J., T. V., L. Č., D. L., V. V., G. R.. Nei su vienu iš jų giminystės ryšio nėra, artimiau draugauja su J. V. ir A. Š., su kitais tik pažįstamas arba klasiokas. Gimtadienis buvo švenčiamas jo namuose, buvo vartojamas alkoholis. Iki atvykstant visiems svečiams, jis su A. Š. dviese gėrė vyno. Sėdint prie stalo, girdėjo kaip T. šaipėsi iš A., vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Kiek suprato, A. ir T. pykosi ir žodžiavosi dėl V., nes ji abiem patinka. Kiek buvo valandų, nežino, bet laikas gali būti kaip nurodytas jam pareikštame įtarime, visi, išskyrus T. V., buvo gyvenamo namo kieme, kur rūkė. Tuo metu jis pats buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Matė, kaip T. V. išlindo per langą, kažką pasakė A. Š. ir kaip iš karto T. V. išėjo į lauką. Jis stovėjo prie savo automobilio „BMW“, prie jo stovėjo J. V. ir G. J.. Matė, jog vieno metro atstumu priešais juos stovėjo A. Š., kai prie jo priėjo T. V.. Tuo metu, kai prie A. Š. priėjo T. V., J. V. nuėjo prie merginų, kurios stovėjo toliau. Lauke buvo tamsus paros laikas, kiemas buvo apšviestas nuo garažo. Jis girdėjo, kaip T. su A. vienas kitam kažką pasakė, tuo metu jie stovėjo vienas prieš kitą, o jis į juos nekreipė dėmesio, stovėjo priešais juos ir rūkė. Jis kažkuriuo momentu nusisuko ir, išgirdęs smūgius, atsisuko bei pamatė, kaip jie susikibę nukrito ant žemės prie jo automobilio. Matė, kaip vienas kitam smūgiavo rankomis, kiek smūgių sudavė ir kur pataikė, nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jis pripuolė prie A. Š. ir patraukė jį nuo T. V., jie tuo metu dar vienas kitam smūgiavo į įvairias kūno vietas, kas kur pataikė ir kiek kartų smūgiavo, nurodyti negali. Tuo metu, kai jis traukė A. Š. nuo T. V., jis dešinės rankos kumščiu smogė du kartus gulinčiam ant žemės T. V., taikėsi į galvos sritį, kur tiksliai pataikė, nepamena. Iš karto po to, kai jis smogė du kartus T. V., prie jo pribėgo J. V. ir traukė T. V. į šalį nuo A. Š.. Kai jis smūgiavo T. V., nežino, ar kas nors matė, nesidairė į šonus. Jis smūgiavo T. V., nes nuo jo gynė A. Š.. Po to jis dar pastovėjo lauke, matė, kaip į namo vidų nuėjo A. Š. ir paskui jį T. V.. Po kažkiek laiko į namo vidų nuėjo ir jis, koridoriuje prasilenkė su išeinančiu T. V.. Nuėjęs į kambarį, sužinojo, jog T. V. išmušė A. Š. tris dantis. Kaip buvo išmušti dantys, jis nematė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, T. V. atsiprašė (b. l. 132-133, 140-141).
T. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 20.00 val. jį draugas J. V. atsivežė į (duomenys neskelbtini), pas O. S., į pastarojo gimtadienį. Į gimtadienį jį kvietė atvažiuoti O. ir J.. Apie 24 valandą, kiek tuo metu tiksliai buvo valandų nepamena, visi šventės dalyviai buvo lauke ir rūkė. Kadangi jis nenorėjo persirūkyti, todėl prasidarė kambario langą ir G. paprašė duoti cigaretę keliems dūmams. G. davė cigaretę patraukti kelis kartus ir tuo pačiu metu A. Š. pakeltu balsu pasakė: „ateik čia“. Jis išėjo į lauką nieko blogo nepagalvojęs ir, priėjęs prie jo, pasakė: „ramiau, kad nebūtų jokių problemų“. Tuo metu A. Š. jam dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė į kairę ausį. Smogdamas A. Š., jam nieko nesakė. Tuo metu lauke buvo visi šventės dalyviai ir turėjo viską matyti. Prie A. Š. buvo O. S. ir J. V., o G. J. ir L. Č. stovėjo truputį toliau nuo jų, panelės buvo prie namo kampo maždaug už dešimties metrų. Tuo metu lauke buvo tamsus paros laikas, įvykio metu šviesa degė nuo namo ir nuo garažo. Kai jam vieną kartą smogė A. Š., jis nuo suduoto smūgio nenukrito. Nieko nesakęs ir nieko nelaukęs smogė vieną kartą atgal A. Š.. Nuo smūgio A. Š. nenukrito. Tuo pačiu metu ant jo užpuolė A. Š. ir O. S.. Kadangi O. S. ir A. Š. yra draugai, todėl mano, jog O. S. puolė ginti draugą. O. S. jam dešinės rankos kumščiu smogė vieną kartą ir pataikė į kairį smilkinį. Nuo suduoto smūgio jis nukrito ant žemės, užsidengė rankomis veidą. A. Š. ir O. S. jam smūgiavo į įvairias kūno vietas, O. S. jam dar kartą smogė į veido sritį, o kiek kartų smogė A. Š., tiksliai nurodyti negali, nes nematė. Nuo A. Š. ir O. S. suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiti vaikinai jo nemušė. A. Š. ir O. S. nuo jo atitraukė J. V.. Dėl kokių priežasčių jis buvo sumuštas, nežino. Civilinio ieškinio byloje neteiks (b. l. 32-33; 36).
L. Č., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 23.00 val. pažįstamas atvežė ir paliko jį pas draugą O. S. namuose. Tą dieną pas O. S. draugai rinkosi švęsti jo gimtadienio, jis vienas vėlavo. Gimtadienyje buvo vartojamas alkoholis, gėrė degtinę, brendį, alkoholį vartojo vyrai. J. draugauja su D. L., kitos dvi merginos buvo be porų. Prie vaišių stalo A. Š. sėdėjo tarp jo ir T. V.. Išgertuvių metu prie jo sėdėjęs A. ir T. juoko formoje žodžiavosi, juokavo, nesuprato, jog rimtai pyktųsi. Po to visi išėjo į lauką parūkyti. Merginos buvo vienoje vietoje, jos stovėjo prie namo kampo, o jis, O. S. ir G. J. stovėjo prie automobilio „BMW“. Tarp jų ir merginų galėjo būti apie dešimt metrų atstumas. Tarpe tarp jų stovėjo A. Š.. Į kiemą išėjo T. V., jis iš karto priėjo prie A., tarp jų jokio atstumo nebuvo, jie tylėdami vienas į kitą žiūrėjo. Kadangi A. yra mažesnis už T., tai jis žiūrėjo į jį pakėlęs galvą į viršų, jie vienas kitam kažką pasakė, ir pamatė, kaip T. užsimojo ir smogė vieną kartą kumščiu A., kur tiksliai pataikė nepasakys, bet pataikė į veidą, girdėjo stiprų garsą nuo suduoto smūgio. Nuo suduoto smūgio A. ant žemės nenukrito, jie vienas su kitu pradėjo mosikuoti rankomis, pradėjo muštis. Tuo metu prie jų puolė O. ir J., matė, kaip jie skyrė A. ir T.. Kiek smūgių galėjo suduoti A. ir T. vienas kitam, tiksliai nepasakys. Jis su G. J. nepuolė ir draugų neskyrė, liko savo vietose prie automobilio, merginos irgi liko savo vietose. Jis su G. ir O. liko kieme prie automobilio, matė T. kruviną veidą (b. l. 49-50).
G. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, davė parodymus, analogiškus L. Č. parodymams. Papildomai nurodė, kad būdamas namo kieme, nematė, kas pirmas sudavė smūgius: ar T. A., ar A. T.. Atsisukęs į besimušančius, pamatė, tik kaip T. su A. išskyrę laikė O. ir J.. Gimtadienyje buvo vartojamas alkoholis, jį gėrė visi vyrai (b. l. 54-55).
J. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, davė parodymus, analogiškus L. Č. parodymams. Papildomai nurodė, kad namo kieme, kuomet visi buvo išėję parūkyti, stovėdamas prie merginų išgirdo kelis smūgius. Kieme tuo metu degė šviesa nuo garažo pusės. Išgirdęs smūgių garsus ir eidamas prie automobilių, pamatė, jog T. ir A. buvo susikabinę, ir kai jis priėjo prie jų, jie nukrito ant žemės. Matė, kaip vienas kitam smūgiavo. Jis atplėšė A., o T. laikė O.. Po to A. su V. nuėjo į kambarį, o T. pasakė, jog pametė telefoną. Jis nenorėdamas, jog daugiau muštųsi T. ir A., T. liepė palaukti lauke, o pats nuėjo į kambarį ieškoti jo telefono. Kas namo kieme pirmas sudavė smūgį, nematė (b. l. 59-60).
V. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 20.00 val. ji kartu su draugais atvyko į (duomenys neskelbtini) pas O. S. švęsti jo gimtadienio. Gimtadienyje buvo vartojamas alkoholis, ji alkoholio nevartojo. Šventės metu prie vaišių stalo jokio konflikto nematė ir negirdėjo. Buvo naktis, kiek tuo metu buvo valandų, nežino, ji kartu su D. ir G. buvo lauke prie namo kampo, prie kambario lango. Vaikinai, išskyrus T., buvo truputį toliau nuo jų, apie 20 metrų atstumu, jie buvo prie kieme stovėjusių automobilių. T. buvo kambaryje, kai atsidarė kambario langas, ir išlindęs per langą T. paprašė G. duoti jam parūkyti cigaretę. G. jam davė savo cigaretę, jis patraukė kelis kartus ir grąžino cigaretę atgal. Tuo metu, kai T. uždarė langą, prie jų priėjo J.. Stovint prie namo kampo, išgirdo triukšmą prie automobilių ir visos panelės, J. labai greitai nuėjo, kur girdėjo triukšmą, nes viskas vyko čia pat. Ji pamatė, kaip T. ir A. yra atskirti vienas nuo kito, juos laikė J. ir O.. Ji suprato, jog tarpusavyje mušėsi T. ir A., jie sakė vienas kito atžvilgiu kažkokius žodžius, bet per tą didelį triukšmą ir chaosą jų pasakytų žodžių negirdėjo. Po to ji kartu su J. ir A. nuėjo į kambarį. Kai į kambarį atėjo T., ji matė ant jo veido kraujo žymių. Ji nematė, kas namo kieme pirmas sudavė smūgius – T. ar A. (b. l. 64-65).
G. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, davė parodymus analogiškus liudytojos V. V. parodymams. Papildomai nurodė, kad nematė, kas tarp T. ir A. įvyko namo kieme, kai visi rūkė, nekreipė į tai dėmesio. Suprato, jog kieme įvyko muštynės, kas su kuo mušėsi – iš pradžių nesuprato. Dėl kokių priežasčių susimušė T. ir A., nežino, bet mano, jog jie buvo per daug išgėrę alkoholio. Muštynių kambaryje ji nematė, nes tuo metu vis dar buvo lauke (b. l. 69-70).
D. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, davė parodymus, analogiškus V. V. parodymams. Papildomai nurodė, kad kai visi išėjo į namo kiemą parūkyti, ji buvo atsisukusi į namo kiemą ir matė, jog kieme, kur buvo vaikinai, kažkas mušėsi, girdėjo riksmus ir matė, jog yra susikabinę A. ir T.. Ji apie tai pasakė J., o pati liko su merginomis, artyn nėjo. Ji matė, kaip O. stovi prie T. ir A., viena ranka O. stūmė į šalį A., o su kita ranka smogė T., ar kur nors pataikė ar nepataikė, nematė. Suprato, jog tarpusavyje mušėsi T. ir A., dėl kokių priežasčių jie mušėsi, nežino. Po to matė, kaip J. nuėjo į kambarį ieškoti telefono, kas dar nuėjo į kambarį – nematė, nekreipė į tai dėmesio. Tik po kažkiek laiko pamatė, kaip iš kambario išėjo A. ir pasakė, jog jam išmušė dantis. Sakė, kad T. V. (b. l. 77-78).
A. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2019 metais, koks buvo mėnuo ir diena nepamena, jis su draugais dalyvavo gimtadienyje pas O. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Gimtadienyje buvo vartojamas alkoholis. Alkoholį vartojo visi, kas kiek galėjo išgerti, nežino, pats galėjo išgerti apie pusę litro įvairių alkoholinių gėrimų. Sėdint prie stalo, jis kalbėjo su V., kuri sėdėjo priešais. Išgirdo, kaip T. V. nuleidęs galvą pasakė, kad gaus į „snukį“. Dar kiek pamena, T. nusikeikė. T. sėdėjo per kelis vaikinus ir, kai išgirdo jo pasakytus žodžius, jis suprato, jog jie buvo skirti būtent jam. Tuo metu jis nesureagavo į tuos jo žodžius, toliau šventė. Vėliau jis persėdo prie T. V.. Vartodami alkoholinius gėrimus, vienu metu gėrė iš vieno butelio, sukdami ratą apie stalą, ir iš vieno stikliuko. Pamena, jog jis išgėrė ir turėjo pastatyti prie T. taurelę, bet jį netyčia praleido ir pastatė prie sekančio vaikino. T. tai nepatiko, jie apsižodžiavo, T. pasakė, kad jis gaus į galvą. Jis jam atsakė, kad gerai, einam. T. atsakė, kai eis parūkyti. Kas galėjo girdėti jų apsižodžiavimą, nežino, buvo garsiai leidžiama muzika, visi garsiai kalbėjo. Kai išėjo į lauką parūkyti, pamena, jog arčiau jo stovėjo O. S., kiti draugai truputi toliau nuo jo. Stovint kieme prie automobilio, iš namo išėjęs T. priėjo prie jo. Dabar nepamena, ar sakė vienas kitam ką nors, ar ne, T. pasakė: „nu, kas yra?“. Jis jam atsakė tą patį. Tada nieko nesakęs T. jam dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė į kairį skruostą. Nuo suduoto smūgio jis nenukrito ir, gindamas save, jis čiupo T. į glėbį ir parvertė ant žemės. Ant žemės nugriuvo abu, prie jų pripuolė O. S. ir matė, kaip jis vieną kartą smogė gulinčiam ant žemės T. V., kur jis pataikė – nurodyti negali. Gulėdami ant žemės, tiek jis, tiek T. sudavė vienas kitam smūgius. Kiek jis kartų sudavė, neskaičiavo, T. jam galėjo suduoti apie penkis smūgius. Viskas įvyko labai greitai, prie jų pripuolė J. V. ir jį su T. atskyrė vienas nuo kito. Jis nejuto, jog iš kur nors būtų bėgęs kraujas, o į T. nežiūrėjo, nes įėjo į kambarį. Muštynės lauke galėjo vykti iki penkių minučių (b. l. 116-117).
Motyvuojamoji dalis
O. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2020 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu atskirti ikiteisminius tyrimus, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl T. V. sumušimo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 01-1-54557-19, kuriame nukentėjusysis T. V. yra įtariamas A. Š. sumušimu (b. l. 9);
2020 m. kovo 19 d. T. V. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 23.50 val. iki 00.12 val. A. Š. jam smogė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį ir O. S. jam smogė du kartus į veido sritį, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 18);
2020 m. balandžio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje įtariamojo A. Š. atžvilgiu (b. l. 105-110);
(duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Rapolo Rimkaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad pareigūnams nuvykus pas A. Š., pastarasis paaiškino, kad švenčiant O. S. gimtadienį, tarp jo ir gimtadienio svečio T. V. kilus konfliktui, jie susimušė, juos išskyrė kartu kieme buvę O. S., J. V. ir L. Č. (b. l. 19);
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama T. V. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamojo namo ir jame esančio kambario bendras vaizdas (b. l. 20-21, 23-24);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini)16.30 val. nukentėjusysis T. V. buvo blaivus, liudytojui A. Š. (duomenys neskelbtini) 15.41 val. nustatytas 0,76 promilių neblaivumas (b. l. 27-29);
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad O. S. (duomenys neskelbtini), tyčia iš asmeninių paskatų kumščiu smogė T. V. į galvos sritį, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis ant žemės gulinčiam T. V. smogė vieną kartą kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo O. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. gegužės 26 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 150, 152-154).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo neblaivumas nustatytas nebuvo.
O. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 122), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos sumokėtos (b. l. 123-125), mokosi (duomenys neskelbtini), mokyklos charakterizuojamas patenkinamai – mokymosi įgūdžiai menki, tačiau yra taikus, neprieštaraujantis, mandagus, geras (b. l. 127). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio, t. y. trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 54, 61 straipsniai).
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis O. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo O. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. V..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam O. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
O. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, O. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo O. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. V..
Išaiškinti O. S., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Išaiškinti O. S., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti O. S., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
O. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.