- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-7954-660/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06751-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, Kauno (duomenys neskelbtini) moksleivio, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaunas, turinčio galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2015-09-14, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas transporto priemonę automobilį GAZ 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą, stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie eismo įvykį policijai ar nukentėjusiajam asmeniui nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 14, 126 p. reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. prisipažino padaręs pažeidimą iš dalies. Parodė, kad vairavo didesnių gabaritų automobilį ir nejautė, kad kliudė kitą automobilį. Parodė, kad minėtą dieną vairavo V. B. dukrai priklausantį automobilį „Volga“. Automobilį pavairuoti davė V. B., prašė jį pavežti. Jis vairuodamas automobilį atvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie SEB banko esančią aikštelę, sustojo, tačiau automobilio galas buvo labai išlindęs į kitą vietą, todėl perstatė automobilį į aikštelėje buvusią kitą laisvą vietą. Apie eismo įvykį sužinojo kitą dieną.
Liudytoja J. V. parodė, kad 2015-09-14, apie 17.15 val. priėjusi prie savo automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini), rado jį apgadintą. Priėjusi kolegė L. Š. paaiškino, kad ji matė kaip jos automobilį apgadino automobilis „Volga“. Jos pamatė automobilį „Volga“ stovintį toje pačioje aikštelėje. Apžiūrėjo automobilį „Volga“, ant kurio matėsi apgadinimai, kurie atitiko jos automobilio apgadinimus ir jos automobilio dažų fragmentus. Iškvietė policiją.
Liudytoja L. Š. parodė, kad 2015-09-14, dienos metu ji matė kaip tamsios spalvos automobilis „Volga“ suko priekiu į šalia Toyota Yaris esančią laisvą stovėjimo vietą. Sustojus automobiliui, vairuotojas išlipo, paėjo link (duomenys neskelbtini), tada įlipo atgal į automobilį ir perstatė jį į kitą stovėjimo vietą. Automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo. Ji nematė ar jis kliudė kitą automobilį, signalizacija nesuveikė. Apie 17.15 val. su bendradarbe J. V. apžiūrėjo bendradarbės automobilį, matė, kad jis apgadintas – nubrauktas priekinis bamperis. Tuomet prisiminė, kad šalia bendradarbės automobilio parkavosi automobilis „Volga“, kurį pamatė stovintį aikštelėje. Apžiūrėjusios automobilį matė, kad yra apgadinta galinė kairės pusės arka. Bendradarbė iškvietė policiją.
Liudytojas V. B. parodė, kad jis paprašė savo pažįstamą A. G. jį pavežti, davė jam vairuoti automobilį „Volga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galvojo, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnai. A. G. sakė, kad jis nepastebėjo eismo įvykio. Automobilio variklis labai garsiai veikia, todėl A. G. galėjo nepastebėti kontakto.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimų faktą ir A. G. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota įvykio vieta, automobilio Toyota Yaris apgadinimai (b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad į stovintį aikštelėje Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė Volga su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvykį matė L. Š.. Dokumentų tikrinimo metu paaiškėjo, kad Volgos vairuotojas neturi teisės vairuoti tos rūšies autotransporto priemonę (b. l. 4-7), A. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad vairavo automobilį Volgą, kurį jam davė vairuoti V. B. – jis gyvena kartu su A. G. (duomenys neskelbtini), Kaune. Važiavo kartu su juo pas tėvą į darbą pasiimti buto raktų. Kad kliudė kitą automobilį negirdėjo ir nejautė, nes Volgos variklis ūžia garsiai ir mašinos gabaritai yra dideli, nurodo, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 8), V. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad A. G. davė vairuoti savo automobilį Volga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar jis turi teises jis nežinojo, apie jokį eismo įvykį nežino (b. l. 9), J. V. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad 2015-09-14 paliko jai priklausantį Toyota Yaris stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), apie 8.00 val., o grįžusi po darbo 17.15 val. prie automobilio rado jį apgadintą. L. Š. paaiškino, kad automobilį apgadino Volga, kuri tebestovėjo toje pačioje aikštelėje tik kitoje vietoje, apžiūrėjus Volga ant jos matėsi apgadinimai, kurie atitiko Toyota Yaris apgadinimus. Belaukiant policijos Volga automobilis pasišalino iš aikštelės (b. l. 10), L. Š. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad matė kaip tamsios spalvos Volga automobilis suko priekiu į šalia Toyota Yaris esančią laisvą stovėjimo vietą. Sustojus automobiliui, vairuotojas išlipo, paėjo link (duomenys neskelbtini), tada įlipo atgal į automobilį ir perstatė jį į kitą stovėjimo vietą. Vairuotojas buvo vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, iki 30 metų amžiaus, apie 180-190 cm ūgio (b. l. 11), nuotraukos (b. l. 12-14, 30-32), asmens duomenys (b. l. 15-17), išrašas apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurios matyti, kad A. G. (J. R.) turi galiojančių nuobaudų (b. l. 18-21), informacija iš VĮ Regitra duomenų bazės apie automobilį, kuriame nurodytas GAZ 24 savininkas yra I. B. (b. l. 28), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad automobilis GAZ 24 dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 29), automobilio GAZ 24 registracijos liudijimo kopija (b. l. 33), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 40), kita bylos medžiaga.
A. G. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).
Nustatyta, kad A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 14 punkto, kuriame nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir 126 punkto, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimus.
Administracinis teisės pažeidimas A. G. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis vairuodamas transporto priemonę kliudė kitą, stovintį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie eismo įvykį policijai ar nukentėjusiajam asmeniui nuvažiavo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. G., vairuodamas automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir kliudė kitą automobilį, tačiau to nepastebėjęs, nuvažiavo. Tokia išvada darytina iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio po eismo. Nustatyta, kad jis pastatė automobilį aikštelėje prie J. V. automobilio. Pastebėjo, kad automobilio galas buvo labai išsikišęs iš parkavimosi vietos, todėl pavažiavęs pastatė automobilį toje pačioje aikštelėje kitoje vietoje.
Taigi, A. G. – nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Iš automobilių apgadinimų matyti, kad kontaktas nebuvo smūginis. Būdamas automobilyje ir veikiant automobilio GAZ 24 varikliui, A. G. galėjo nepastebėti ir nejausti, kad kliudė kitą automobilį.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog A. G. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes jis nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. G. turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl pažeidimo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str. 2 d., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutaria:
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jam 300,00 eurų (trijų šimtų eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.