- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- II-141-800/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00073-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- L. U.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 15.5Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas (ANK 366 str.)
- 15.6Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas (ANK 367 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo L. U. skundą dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 19 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. U., gyvenanti (duomenys neskelbtini), pateikė apylinkės teismui skundą dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto M. D. 2024 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti V. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi nepadarytos veikos, turinčios administracinių nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje ir 367 straipsnio 2 dalyje, požymių. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2024 m. gegužės 23 d. raštu kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybę dėl (duomenys neskelbtini)sklypo dalies, kuri ribojasi su jos sklypu, piktybiško, pastovaus netvarkymo (peraugusios žolės nepjovimo, aviečių nepašalinimo nuo jos tvoros) ir savadarbės komposto dėžės neperkėlimo iš patvorio. Asmenys, kompostuojantys buityje susidarančias biologiškai skaidžias atliekas kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse, turi laikytis šių reikalavimų: kompostavimo vieta turi būti parenkama nuošalioje (kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų) sklypo vietoje ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos; turint raštišką gretimo sklypo naudotojo sutikimą, kompostavimo vieta gali būti įrengiama mažesniu kaip 2 metrų atstumu nuo gretimo sklypo. Ilgą laiką savivaldybės darbuotojai ir seniūnas negalėjo imtis jokių priemonių. Įsigaliojus įstatymui dėl kompostavimo dėžių įrengimo, kaimynai įsigijo kompostavimo konteinerį ir jį pasistatė savo sklype vien dėl to, kad buvo įspėti ir kad visgi įstatymas yra. Dabar visiems teigia, kad jie viską kompostuoja ten, tačiau tai netiesa. Kad būtų mažiau atliekų kompostinėje, dėl kurios vyksta ginčai, kaimynai nuėmė pomidorų žaliąsias atliekas ir paskleidė patvoryje. Dabar ji apžėlusi, o apačioje pūva sumestos atliekos. Patvorys, kaip ir kiekvieną sezoną, pilnai apžėlęs, žolės vietomis aukštesnės už jos tvorą, avietės jau dygsta jos kieme, iš komposto dėžės palijus lietui sklinda smarvė, ten želia žolės ant viršaus, o apačioje yra atliekos, veisiasi invaziniai šliužai ir sraigės. Juos vakare tenka rinkti, nes kitaip jų bus masė. Komposto dėžė gadina jos tvorą, toje vietoje, kur yra kaimynų kompostinė, tvora jau surūdijo, surūdijo beveik visa tvora nuo peraugusios žolės, pastovaus aviečių lietimosi į ją. Ji iki minimumo apipjauna žolę, esančią jų pusėje, bet tai nepadeda apsisaugoti nuo invazinių šliužų, einančių iš jų patvorio. Peržengtos visos ribos, kaimynų sklypo dalis piktybiškai stovi apleista. Jos nuosavybė negali būti niokojama tyčia, piktybiškai. Reikalauja, kad patvorys būtų sutvarkytas pilnai. Už ginčo komposto dėžės įrengimą 2023 m. birželio 6 d. kaimynui surašytas protokolas ir paskirta 15 Eur bauda. Baudą jis sumokėjo, o dėžės nepašalino, taigi, pažeidimas liko. Ji visiškai nesutinka su Institucijos spendimu nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir yra įsitikinusi, kad kaimynas V. P. tyčia ir piktybiškai penkti metai gadina jos tvorą. Todėl teismą prašo panaikinti skundžiamą Institucijos sprendimą ir pripažinti V. P. padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnyje, 366 bei 367 straipsniuose, įpareigoti jį patraukti savadarbę komposto dėžę taip, kaip numato biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai, sutvarkyti patvorį, nupjaunat žolę, išnaikinant avietes visoje su jos sklypu besiribojančioje dalyje, atlyginti padarytą žalą už sugadintą tvorą, kuri surūdijo dėl V. P. tyčinių veiksmų, bei atstatyti tvorą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje L. U. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nesutarimai su V. P. tęsiasi jau ne vienerius metus. Dėl to, kad jo sklype žolė buvo nepjaunama 5 sezonus, jos tvora buvo paskendusi žolėje, todėl toje vietoje ji surūdijo. Tvoros dalis vietoje, kur buvo pjaunama žolė, išlikusi tokia, kokia buvo pastatyta. Mano, kad jai padaryta 1 500 Eur turtinė žala, tačiau įrodymų tokių neturi, reikėtų į ekspertus kreiptis, kad būtų paskaičiuota padaryta žala. Tarp jos vielinės tvoros ir V. P. tvoros yra apie 1,5 m atstumas, žemės plotas tarp tvorų priklauso V. P.. Tarp tvorų nuo kelio šiame žemės sklype žolė yra nupjauta apie 2 m atstumu, o kitoje 30 m dalyje žolė nenupjauta. Pačiame gale V. P. kompostavimo dėžė ribojasi su jos sklypu. Prašo V. P. patraukti administracinėn atsakomybėn už tyčinį turto sugadinimą ir už savo teritorijos nesusitvarkymą, ji nori, kad būtų sutvarkytas patvorys, pašalinta kompostavimo dėžė ir atstatyta jos sugadinta tvora.
Teisme suinteresuotas asmuo V. P. paaiškino, kad ginčai tarp jo ir L. U. tęsiasi jau 7 metus, eilę metų ji terorizuoja jo šeimą. Žemės dalis, esanti tarp jo tvoros ir L. U. tvoros, yra jo. Šis žemės sklypas yra tvarkomas, o L. U. negali jam nurodinėti, kada pjauti žolę. Prieš 5 metus šioje žemės dalyje jis pasistatė medinę dėžę ir ji buvo kompostavimo dėžė. Pasikeitus įstatymui, įsigijo kitą kompostavimo dėžę. Šiai dienai minėta medinė kompostavimo dėžė stovi ten, kur ir stovėjo prieš 5 metus, įstatymas jam nedraudžia laikyti medinės dėžės. Dėžės šiuo metu netvarko, nes ji stovi jo teritorijoje. Šioje dėžėje yra sudėti jo daiktai, sliekus joje laiko. 2023 m. gegužės 18 d. baudą už kompostavimo dėžės pastatymą šalia kaimynų tvoros sumokėjo, tačiau per klaidą, jos mokėti neketino. Kompostavimo dėžės nepatrauks, nes tai yra principo reikalas.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos 2024 m. birželio 19 d. nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal imperatyvias ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju Institucijos 2024 m. birželio 19 d. nutarimas buvo priimtas, nesiėmus visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti visas įvykio aplinkybes, kas prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl nutarime padaryta išvada dėl atsisakymo pradėti V. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, 367 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta pagrįsta ir nekeliančia abejonių.
ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Kaip matyti iš šios teisės normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus – šiuo konkrečiu atveju į Alytaus rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, patvirtintas Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. K-47. Šių taisyklių 12.2. punkte įtvirtintas draudimas palikti netvarkomą, apleistą, nešienautą, piktžolėtą nuosavybės teise priklausančią, nuomojamą ar kitaip valdomą žemę ar mišką. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad žemės valdų savininkai privalo tvarkyti, genėti savo teritorijoje augančius želdinius, trukdančius kaimyninių sklypų savininkams, praeiviams, eismo dalyviams.
ANK 367 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus. Tai taip pat blanketinė teisės norma ir šiuo atveju nukreipia į Alytaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. K-61. Pagal šių taisyklių 32.8.2. punktą komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes žaliąsias atliekas kompostuoti, jas kompostuoja savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje ar bendruose kelių individualių namų ūkių kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti komunalinėmis atliekomis. Kompostavimo vieta turi būti parenkama nuošalioje (kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų) sklypo vietoje, ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninės sklypo ribos, kad sklindantis kvapas nepažeistų kaimyninio sklypo savininko interesų ir teisių. Pažymima, kad ANK 367 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą ANK 367 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. Institucijoje gautas L. U. 2024 m. gegužės 22 d. pareiškimas dėl to, kad kaimynas V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nepašalina kompostavimo dėžės nuo pareiškėjos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patvorio ir nenupjauna žolės. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėja kreipiasi dėl piktybiškai netvarkomos sklypo dalies, reikalauja, kad būtų nupjauta visa patvorio žolė, nes piktžolės trečią sezoną gadina jos tvorą (medžiagos ROIK: 24244131777 lapas (toliau – adm. b. l.) 9).
Skundžiamu nutarimu atsisakyta patraukti administracinėn atsakomybėn V. P. pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, 367 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti minėtų administracinių nusižengimų požymių (adm. b. l. 5–8). Nutarime nurodyta, kad bendras sklypo (duomenys neskelbtini)plotas yra apie 15 arų (1500 m²), ribos ilgis tarp sklypų (duomenys neskelbtini), yra apie 30 m, atstumas tarp tvorų – apie 1 m; bendras plotas tarp minėtų sklypų tvorų, kuriame pareiškėja reikalauja nupjauti žolę, yra apie 30 m², kas sudaro apie 2 procentus viso sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro ploto. Iš 2024 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų matyti, kad dalis žolės tarp (duomenys neskelbtini), tvorų yra nupjauta, todėl nenupjautos žolės plotas, lyginant su viso sklypo (duomenys neskelbtini), plotu, sudaro apie 2 procentus šio sklypo, t. y. labai mažas pastarojo atžvilgiu. Taip pat iš minėto protokolo duomenų matyti, kad namų valdos sklypas (duomenys neskelbtini) yra tvarkingas, prižiūrimas ir nėra apleistas. 2024 m. gegužės 22 d. pareiškimo argumentai, kad pro tvorą lendančios piktžolės gadina pareiškėjos tvorą, objektyviais duomenimis nėra pagrįsti, nes tiek iš pateiktų nuotraukų, tiek nuvykus į įvykio vietą, tvoros sugadinimų nėra matyti. Nutarime konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas pareiškėjos nurodytam asmeniui, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes padarytas pažeidimas yra formalus ir nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurio padarymą pagrįstai būtų taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 366 straipsnio 1 dalyje.
Taigi, skundžiamame nutarime pažeidimo padarymo faktas konstatuotas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuspręsta, jog V. P. veiksmai nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam administracinę atsakomybę. Teismo posėdyje Institucijos atstovas patvirtino, jog šiuo atveju V. P. nebaustinas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, kadangi veika yra mažareikšmė.
Teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai, vien tik vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgusi į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, pripažino, kad V. P. veika yra mažiau pavojinga, dėl ko jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį nepradėta.
ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta veika patenka į specialios teisės normos – ANK 12 straipsnio reguliavimą. ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, – jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn. Tokiu atveju teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Pagal ANK 12 straipsnio 2 dalį, kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.
Taigi, šiuo atveju Institucija, spręsdama dėl V. P. atleidimo nuo administracinės atsakomybės dėl mažai pavojingos veikos padarymo klausimą, privalėjo vadovautis ANK 12 straipsnio nuostatomis. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo ir Institucijos atstovo paaiškinimo teisme matyti, kad sprendžiant V. P. atsakomybės pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį klausimą, buvo įvertinta tik aplinkybė, jog jo netvarkoma žemės sklypo dalis, lyginant su viso sklypo plotu, yra labai nedidelė, tačiau duomenų, jog būtent toks kriterijus yra nustatytas vertinant šios veikos pavojingumą, kaip to reikalauja ANK 12 straipsnio nuostatos, nėra.
Pažymėtina, kad ANK 563 straipsnio pagrindu administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra, be kita ko, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. Šiuo atveju Institucija neatliko visų galimų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti pažeidimų įvykį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos pateiktoje medžiagoje esančios nuotraukos patvirtina, jog netvarkomoje V. P. sklypo dalyje auga aukšta žolė, akivaizdu, nepjauta ilgą laiką, ten yra medinė dėžė, kurioje augančios žolės aukštesnės už L. U. tvorą, prie tvoros auga ir aviečių krūmai, kurie negenėti ir patenka į pareiškėjos sklypo teritoriją (adm. b. l. 10, 11, 17). Nors, kaip ir nurodė Institucijos atstovas teisme, Alytaus rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra apibrėžta, ar jose reglamentuojama viso sklypo nepriežiūra, ar šių taisyklių pažeidimu laikomas ir dalies teritorijos netvarkymas, taip pat nėra apibrėžta, kaip dažnai teritorijoje turi būti pjaunama žolė ar genėjami krūmai ir kada galima teigti, jog atsakingas už žemės sklypo priežiūrą asmuo netvarkė žemės sklypo, šiuo atveju, teismo vertinimu, yra svarbu, jog netvarkoma sklypo dalis ribojasi su pareiškėjos sklypu, į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, jog netvarkomoje sklypo dalyje žolė ilgą laiką nepjauta (o gal ir išvis nepjaunama), aviečių krūmai ir žolė per pareiškėjos tvorą patenka į jos sklypą ir, kaip nustatyta pareiškėjos ir V. P. paaiškinimais, tokia situacija tęsiasi ilgą laiką, V. P. minėtos savo sklypo dalies netvarko sąmoningai.
Atkreipiamas dėmesys, kad L. U. 2024 m. gegužės 22 d. pareiškime nurodė, jog V. P. nepjaunama patvorio žolė gadina jos tvorą. Skunde L. U. nurodė, jog toje vietoje, kur yra medinė dėžė, kur nepjaunama žolė ir auga netvarkomos avietės, jos tvora surūdijusi, teisme ji nurodė, jog dėl V. P. veiksmų – netinkamai prižiūrimos sklypo dalies, jai padaryta žala – apgadinta tvora. Teismo posėdyje Institucijos atstovas nurodė, jog aplinkybės dėl turto sugadinimo nebuvo tiriamos, pareiškėja tvoros sugadinimo fakto nekonkretizavo, taigi, klausimas dėl žalos padarymo nebuvo sprendžiamas, pareiškėjos pareiškime nurodytą terminą „gadina mano tvorą“ suprato kaip argumentą, kodėl V. P. turėtų nupjauti žolę. Taigi, šiuo atveju skundžiamas nutarimas priimtas, net neapklausus pareiškėjos L. U. ir nepatikslinus visų jos pareiškime nurodytų aplinkybių, nebuvo apklaustas ir V. P.. Būtina pažymėti ir tai, jog 2024 m. birželio 3 d. įvykio apžiūros protokole nėra fiksuota, ar buvo apžiūrėta pareiškėjos tvora dėl jos apgadinimo, tik nurodoma, jog sklypų ribas skiria metalinė tinklinė šviesiai žalios spalvos tvora. Tuo tarpu iš nuotraukų matyti, jog ginčo dalyje tvora nėra šviesiai žalios spalvos, ant jos galimai yra rūdžių. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į ANK 664 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą administracinio nusižengimo byloje, nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru <...>, o 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia <...> administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą <...> ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Taigi, pagal nurodytas ANK nuostatas administracinio nusižengimo byloje galimas žalos atlyginimas, pripažinus asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir esant byloje pateiktiems objektyviems duomenims dėl administraciniu nusižengimu padarytos žalos ir jos dydžio.
Institucija dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 367 straipsnio 1 dalyje, skundžiamame nutarime nurodo, jog V. P. už kompostavimo dėžės įrengimą prie pareiškėjos tvoros, (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 6 d. nubaustas pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį 15 Eur bauda; vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 8 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas; be to, iš 2024 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų matyti, kad minėta dėžė nėra naudojama, atliekos joje nėra kompostuojamos. L. U. skunde nurodo, jog buvusi kompostavimo dėžė dabar apžėlusi, o apačioje pūva sumestos atliekos. 2024 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ginčo dėžės viduje auga aukšta žolė, maisto ar kitų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų viduje nematyti (adm. b. l. l. 12–13). Visgi vien tik nurodymas, jog dėžėje nematyti atliekų, be kita ko, kurioje auga aukšta žolė, nepaneigia aplinkybės, jog neišardytoje medinėje dėžėje, kuri buvo naudojama kaip kompostavimo dėžė, šiuo metu gali būti likusių kompostavimo atliekų, nuo kurių, pareiškėjos teigimu, palijus sklinda kvapas ir gausiai veisiasi invaziniai šliužai. Be to, skunde pareiškėja nurodo, jog V. P. nuėmęs pomidorų žaliąsias atliekas, paskleidė jas patvoryje. Taigi, remiantis vien tik 2024 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, negalima teigti, jog į bylą pateikti objektyvūs, po pareiškėjos kreipimosi į Instituciją, t. y. po 2024 m. gegužės 23 d. gauti duomenys, paneigiantys L. U. nurodytas dėl likusių kompostavimo atliekų aplinkybes. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys jau į minėtą aplinkybę, jog Institucijos atstovas neapklausė L. U. ir netikslino jos pareiškime nurodytų aplinkybių, iš 2024 m. birželio 3 d. įvykio apžiūros protokole taip pat nėra duomenų, jog L. U. ir V. P. dalyvavo šios apžiūros metu, neaišku, ar jie turėjo galimybę teikti paaiškinimus (pareiškimus). Tuo tarpu V. P. teisme neneigė, jog buvusios kompostavimo dėžės jis netvarko ir jos nepašalina nuo patvorio, nes tai „principo reikalas“, nurodė, jog joje laiko sliekus. Teismo nuomone, nustačius, jog visgi paliktoje ir nesutvarkytoje medinėje dėžėje, esančioje prie pareiškėjos sklypo, ar ne dėžėje, tačiau prie pareiškėjos tvoros yra likusių kompostavimo atliekų, kurių buvimas gali pažeisti kaimyninio sklypo savininkės L. U. teises ir interesus, gali būti sprendžiamas ir administracinės atsakomybės klausimas. Minėta, kad pagal Alytaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles kompostavimo vieta turi būti parenkama nuošalioje sklypo vietoje, ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninės sklypo ribos, kad sklindantis kvapas nepažeistų kaimyninio sklypo savininko interesų bei teisių. Todėl, teismo vertinimu, ir buvusi kompostavimo vieta, jeigu joje yra likusių atliekų ir ji yra arčiau nei 2 metrai nuo kaimyninės sklypo ribos, turi būti sutvarkyta, pašalinant visas atliekas. Taigi, tyrimo metu pasitvirtinus pirmiau aptartoms aplinkybėms dėl likusių atliekų, vien tik ankstesnis V. P. nubaudimas už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, nepašalina jo pareigos tvarkyti jam priklausančiame žemės sklype atliekas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kaimyninio sklypo savininkės teisės bei interesai, ir nėra kliūtis administracinei atsakomybei kilti.
Be kita ko, Institucijos atstovas teisme nurodė, jog įgyvendinant Alytaus rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, savivaldybė turi nusistačiusi aiškias procedūras, o būtent rajono savivaldybėje sudaryta nuolat veikianti komisija, kuri ir atsakinga už minėtų taisyklių laikymąsi. Tačiau šiuo atveju, nors L. U. ne kartą kreipėsi dėl netinkamai tvarkomo V. P. sklypo ir jai daromos žalos, nėra jokių duomenų apie Institucijos atstovo nurodytos komisijos atliktą vertinimą, ar V. P. priklausantis sklypas tvarkomas, nepažeidžiant minėtų taisyklių.
Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas skubotai, neištyrus visų aplinkybių, tuo pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikų aplinkybės, bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šuo atveju minėtos nuostatos nebuvo tinkamai įgyvendintos ir visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą, abejonių nepanaikinimą tenka Institucijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2024 m. birželio 19 d. nutarimas laikytinas nepagrįstu ir jis panaikintinas, o byla grąžintina Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pareiškėjai L. U. nurodytina, kad pagal ANK 589 straipsnio nuostatas dėl ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai. Pareiškėja dėl galimai pažeistų jos teisių ir interesų taip pat gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 19 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir grąžinti bylą Alytaus rajono savivaldybės administracijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.