Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Hidroelektromontažas“ ieškinį atsakovams BUAB „ADMINISTRY“, A. P., P. P., A. C. dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos energija“, „Alstom Power Sweden“, AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2010-12-31 sudarytas UAB „Hidroelektromontažas“ balansas už 2010 metus (2 t., b.l. 69-71).

2011-12-31 sudarytas UAB „Hidroelktromonatažas“ balansas už 2011 metus (4 t., b.l. 3-5).

2012-03-01 PVM sąskaita – faktūra, serija ADM Nr. 1/20120301, pateikta UAB „Hidroelektromontažas“ apmokėti palūkanas pagal 2010-10-01 paskolos sutartį 19357,88 Lt sumai (1 t., b.l. 65).

2012-03-01 palūkanų paskaičiavimo lentelė pagal 2010-10-01 paskolos sutartį (1 t., b.l. 66-70).

2012-05-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta UAB „Hidroelektromontažas“ bankroto byla (1 t., b.l. 7-10, 189-192).

2012-07-31 buvo sudarytas 2010-10-01 suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1/201207 tarp UAB „Adminitry“ ir UAB „Hidroelektromontažas“, kuriame nurodyta, kad garantinio periodo paslaugos suteiktos pilnai pagal 2010-10-01 sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo, papildomų darbų nebuvo atlikta ir generalinis rangovas pretenzijų neturi (1 t., b.l. 58).

2012-07-31 UAB „Administry“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija ADM Nr. 0061, pateikdama UAB „Hidroelektromontažas“ apmokėti Garantinio periodo palaikymo mokestį pagal 2010-10-01 sutartį 839135 Lt sumai (1 t., b.l. 56).

2012-08-31 sudarytas aktas dėl skolų suderinimo tarp BUAB „Administry“ ir BUAB „Hidroeletromontažas“, kuriame nurodyta, kad galutinis skolos likutis sudaro 187553,84 Lt (1 t., b.l. 71).

2012-09-12 LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija apie BUAB „Hidroelektromontažas“ (1 t., b.l. 15-23, 2 t., b.l. 1-9), kuriame nurodyta, kad UAB „Hidroelektromontažas“ ;

akcininku nuo 2010-12-07 iki 2011-07-22 buvo A. C.;

- direktoriumi buvo: nuo 2012-05-14 iki 2012-09-07 - P. P., nuo 2011-07-22 iki 2012-01-30 - A. P.;

2014-02-19 LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija apie UAB „Administry“ (3 t., b.l. 171-184), kuriame nurodyta, kad L. P. nuo 2010-05-12 iki 2013-02-06 buvo direktorius.

2015-06-25 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Administry“ (4 t., b.l. 177-178).

Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamo sandorio, bei restitucijos taikymo

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatyme akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui.

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą ir po bankroto bylos iškėlimo sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Byloje pagal pobūdį ir turinį buvo pareikštas ieškinys actio Pauliana pagrindu, siekiant apginti visų BUAB „Hidroeletromontažas“ kreditorių interesus.

Šis faktas patvirtina, kad dar iki 2010-10-01 tarp BUAB „Administry“ ir BUAB „Hidroelektromontažas“ sudarytos sutarties dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo, kuri yra ginčijama nagrinėjamoje byloje, sudarymo ieškovo BUAB „Administry“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams ir buvo faktiškai nemoki, todėl ginčijami 2010-10-01 sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo, 2011-12-31 ir 2012-08-31 skolų suderinimo aktai pažeidė ieškovo įmonės kitų kreditorių teises (CK 6.66 str. 1 d.).

Nagrinėjant šį ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį, pareikštą ginant visų bankrutavusios įmonės kreditorių teises, teismas konstatuoja, kad:

1) 2010-10-01 sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo nebuvo užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, todėl atsakovas BUAB „Administry“ neturėjo jokių prioritetinių teisių prieš kitus BUAB „Hidroelektromontažas“ įmonės kreditorius. Darytina išvada, kad BUAB „Hidroelektromontažas“ neprivalėjo pirmumo teise atlikti atsiskaitymus pagal ginčijamą sutartį;

2) dėl ginčijamos sutarties, 2011-12-31 ir 2012-08-31 skolų suderinimo aktų, sudarytų su BUAB „Administry“, konstatuotina, kad BUAB „Hidroelektromontažas“, būdamas faktiškai nemokus, suteikė pirmenybę atsakovui BUAB „Administry“, tuo pažeidžiant kitų BUAB „Hidroelektromontažas“ įmonės kreditorių teises;

Teismas daro išvadą, kad ginčijami sutartis ir skolų suderinimo aktai pažeidė kitų BUAB Hidroelektromontažas“ kreditorių teises, nes BUAB „Hidroelektromontažas“, būdamas faktiškai nemokus, suteikė pirmenybę atsakovui BUAB Administry“, sudarydamas ginčijamus sutartį, skolų suderinimo aktus ir atlikdamas mokėjimus 447283,36 EUR (1544380 Lt) sumai, tuo pažeidžiant kitų įmonės kreditorių teises (CK 6.66 str. 1 d.) bei interesus, nes BUAB „Hidroelektromontažas“ turtinė padėtis jau buvo sunki, finansiniai sunkumai nebuvo laikino pobūdžio, įmonė turėjo skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Šiuo atveju taip pat reikia išskirti faktinį ir teisinį įmonės nemokumą. Teisinis įmonės nemokumas konstatuojamas priėmus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento egzistavo faktinis įmonės nemokumas, kurį patvirtina ta aplinkybė, kad už 2010 metus įmonės turtas sudarė 2272869 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –1739455 Lt (2 t., b.l. 69-70).

Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo neišvengiama BUAB „Hidroelektromontažas“ pareiga su atsakovu BUAB Administry“ sudaryti 2010-10-01 sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo, 2011-12-31 ir 2012-08-31 skolų suderinimo aktus. Pažymėtina, kad 2012-08-31 skolų suderinimo aktas buvo sudarytas jau po bankroto bylos BUAB „Hidroelektromontažas“ iškėlimo, nes 2012-08-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2-1448/2012 (4 t., b.l. 193-196) buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012-05-07 nutartis (1 t., b.l.7-10) iškelti BUAB „Hidroelektromontažas“ bankroto bylą.

Ta aplinkybė, kad atsakovas BUAB Administry“, sudarydamas 2010-10-01 sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo, 2011-12-31 ir 2012-08-31 skolų suderinimo aktus, žinojo apie BUAB „Hidroelektromontažas“ teikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų turinį, kuris buvo viešame registre, įvertinus, kad ginčijamų sandorių šalių, kaip įmonių vadovai ir atstovai (UAB „Administry“ L. P., BUAB „Hidroelektromontažas“ P. P., A. P. ir A. C.) buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas viešame registre tuo pačiu adresu Vilniuje, Gelvonų g. 38-24 (2 t., b.l. 1-14), bei patvirtina abiejų šalių įmonių ir atsakovų fizinių asmenų nesąžiningumą ir nesąžiningą dalykinę praktiką (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnis).

Vertinant atsakovo BUAB Administry“ nesąžiningumą, nėra būtina įrodyti, jog šios įmonės žinojimas būtų nukreiptas į konkretų įmonės kreditorių, nes nagrinėjamu atveju užtenka, kad ginčijamus sandorius sudarė susiję asmenys, deklaravę savo gyvenamąsias vietas viešame registre tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 1-14), atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, kaip fiziniai asmenys, būdami įmonės vadovais ir atstovais, yra specialūs subjektai, kuriems taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, jie privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, būti lojalus, veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai.

Ta aplinkybė, kad atsakovai P. P., A. P. ir A. C., būdami ieškovo įmonės vadovais bei atstovais, žinojo, jog ginčijamas sandoris ir atsiskaitymai pagal jį sustiprins ieškovo įmonės nemokumą, patvirtina jų veiksmų neteisėtumą, nes įmonės, kaip juridinio asmens, vykdančio verslą, vadovui ir atstovui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, ir jiems, kaip susijusiems asmenims, turėjo būti žinoma, kad ieškovo įmonė turi finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tuo sumažinant jų galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju tai, kad 2010-10-01 sudaryta sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo, 2011-12-31 ir 2012-08-31 skolų suderinimo aktai, ir buvo atlikti atsiskaitymai tarp šalių įmonių, kai ieškovo įmonė buvo faktiškai nemoki, patvirtina šalių nesąžiningą dalykinę praktiką, pažeidžiančią kitų ieškovo įmonės kreditorių teises.

Teismas daro išvadą, kad ginčijamais sutartimi ir skolų suderinimo aktais atsakovo įmonei buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius, o ieškovo įmonė neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Be to, ieškovo įmonė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę atsakovo įmonei gauti pinigines lėšas, pažeidžiant kitų kreditorių teises. Teismas konstatuoja, kad 447283,36 EUR (1544380 Lt) suma galėjo ir turėjo būti panaudota visų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, sudarydamos ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos, nes turėjo žinoti, jog pažeidžia kitų ieškovo įmonės kreditorių teises ir interesus.

CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas (žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises).

Vertinant atsakovo įmonės sąžiningumą, konstatuotina, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, žinojo apie sunkią ieškovo įmonės finansinę padėtį, tačiau nepaisydamas kitų kreditorių interesų, sudarė ginčijamą sutartį. Taigi, veikė pažeisdamas sąžiningumo imperatyvą. Vertinant sąžiningumą, pažymėtina tai, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su sandorį sudarančia kita šalimi arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas - nagrinėjamu atveju atsakovo įmonė yra juridinis asmuo, vykdęs verslą. Šiuo atveju abi ginčijamų sandorių šalys buvo verslą vykdančios įmonės, kurioms keliami didesni rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartai.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 str.), nes ieškovo įmonė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių ir pagal jį pervesti atsakovo įmonei 447283,36 EUR (1544380 Lt), įvertinus, kad šiais veiksmais ir ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovo įmonės kitų kreditorių teisės ir interesai.

Teismas pažymi, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, nes nagrinėjamu atveju taikant šį teisės institutą, kaip priemonę, galima atstatyti ieškovo įmonės pažeistą mokumą ir sugrąžinti ieškovą į ankstesnę turtinę padėtį ir atstatyti finansines galimybes (CK 1.5 str. 3 d., CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes, taikytina restitucija, nes 447283,36 EUR (1544380 Lt) suma turi būti grąžinta bankrutavusiai įmonei į bendrą turto masę ir jie naudojami atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovo įmonės ir atsakovo įmonės 2010-10-01 sudarytą sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo, 2011-12-31 ir 2012-08-31 skolų suderinimo aktus ir taikyti restituciją.

Teismas konstatuoja, jog tokiu būdu nebuvo užtikrintas šalių komercinis bendradarbiavimas, nes ieškovo įmonė ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo nemoki ir dėl šios priežasties ginčijami sandoriai negali būti pripažinti atitinkančiais sąžiningą ir dalykinę verslo praktiką.

Teismas konstatuoja, kad ginčijami sandoriai ieškovo įmonės mokumo būklę pablogino ir pažeidė kitų ieškovo įmonės kreditorių interesus, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Teismas konstatuoja, kad 2010-10-01 sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo yra tariamas, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (LR CK 1.86 str., 180 str. 2 d.), nes ieškovo įmonės atlikti mokėjimai atsakovo įmonės naudai nebuvo pagrįsti šalių sudarytais darbų ar paslaugų perdavimo – priėmimo aktais, siekiant pagrįsti piniginių lėšų gavimą. Ginčijamas sandoris prieštarauja ieškovo įmonės veiklos tikslams (LR CK 1.82 str. 1 d., 2.34 str. 3 d.), nes juo ieškovo įmonė negavo jokios ekonominės naudos ir konkrečių paslaugų. Sudarant ginčijamą 2010-10-01 sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo, atsakovo įmonė elgėsi nesąžiningai, nes visų ginčijamų sandorių sudarymo metu šalių įmonių vadovai ir atstovai (UAB „Administry“ L. P., BUAB „Hidroelektromontažas“ P. P., A. P. ir A. C.) buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas viešame registre tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 1-14), tuo patvirtindami savo bendrus neteisėtus veiksmus, abiejų šalių įmonių ir atsakovų fizinių asmenų nesąžiningumą ir nesąžiningą dalykinę praktiką.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikti ginčijamo sandorio realumą pagrindžiantys darbų ar paslaugų perdavimo – priėmimo aktai, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė ginčijamo sandorio paslaugų realumo. Aplinkybės apie tai, kad:

- 2010-12-30 UAB „Administry“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija ADM Nr. 0039, pateikdama UAB „Hidroelektromontažas“ apmokėti Garantinio periodo palaikymo mokestį pagal 2010-10-01 sutartį 453750 Lt sumai (1 t., b.l. 57);

- 2012-07-31 UAB „Administry“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija ADM Nr. 0061, pateikdama UAB „Hidroelektromontažas“ apmokėti Garantinio periodo palaikymo mokestį pagal 2010-10-01 sutartį 839135 Lt sumai (1 t., b.l. 56);

- 2012-07-31 buvo sudarytas 2010-10-01 suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1/201207 tarp UAB „Adminitry“ ir UAB „Hidroelektromontažas“, kuriame nurodyta, kad garantinio periodo paslaugos suteiktos pilnai pagal 2010-10-01 sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo, papildomų darbų nebuvo atlikta ir generalinis rangovas pretenzijų neturi (1 t., b.l. 58); savaime neįrodo, kad pagal ginčijamą sutartį buvo atliktos ir perduotos ieškovo įmonei konkrečios paslaugos ar darbai. Teismas daro išvadą, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl akių ir pripažintini negaliojančiais (CK 1.86 str. 1 d.), kaip prieštaraujantys ieškovo įmonės veiklai (LR CK 1.82 str. 1 d., 2.34 str. 3 d.), bei pažeidžiantys ieškovo įmonės kitų kreditorių teises (CK 6.66 str. 1 d., ., 6.67 str.), taikant restituciją (CK 1.86 str. 2 d.). Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR Įmonių bankroto įstatymas; CK 1.5 str., 1.137 str., 1.80 str., 1.95 str., 6.6 str., 6.154 str., 6.156 str., 6.158 str.; CPK 5 str. 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Teismas konstatuoja, kad atsakovai fiziniai asmenys, kurie dėl BUAB „Hidroelektromontažas“ (1 t., b.l. 15-23, 2 t., b.l. 1-9):

- direktoriumi buvo: 2012-05-14 iki 2012-09-07 - P. P., nuo 2011-07-22 iki 2012-01-30 - A. P., turėjo užtikrinti, kad sudarant ir vykdant ginčijamus sandorius ieškovui nebūtų padaryta žalos, tačiau nevykdė šios pareigos. Atsakovai fiziniai asmenys, būdami ieškovo įmonės vadovais ir atstovais, sudarė tariamus sandorius, pagal kuriuos be pagrindo sumokėjo atsakovo įmonei 447283,36 EUR (1544380 Lt) sumą, tokiais savo veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje nurodytas jų, kaip juridinio asmens valdymo organo narių, pareigas ir atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovo įmonė patyrė 447283,36 EUR (1544380 Lt) žalos, kuri sumažino įmonės trumpalaikį turtą, t. y. grynuosius pinigus, be to, šis turtas galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos visos atsakovų A. C., P. P., A. P., kaip vadovų ir atstovų, civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Todėl, vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovų A. C., P. P., A. P., solidariai priteistinas 447283,36 EUR (1544380 Lt) žalos atlyginimas ieškovo naudai (LR CK 6.6 str.).

Byloje nėra duomenų, panaikinančių atsakovų, kaip fizinių asmenų, solidarią atsakomybę, nes jie turėjo užtikrinti ginčijamų sandorių realumą ir faktinį apmokėjimą tik už realiai atliktus darbus ar suteiktas paslaugas (LR CK 2.87 str.).

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovus A. C., P. P., A. P. nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistinos žalos dydį. Atsakovų A. C., P. P., A. P. turtinė padėtis, turimų kitų skolinių įsipareigojimų dydis nesuteikia jokių teisinių privilegijų ir nesudaro teisinio pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį. Ta aplinkybė, kad priteistina žala yra didelė, savaime nesudaro pagrindo mažinti jos dydį dėl galimų neigiamų pasekmių atsakovams A. C., P. P., A. P..

Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovų A. C., P. P., A. P. ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovų A. C., P. P., A. P. solidari atsakomybė už tai, kad jie žalos neatlygino geruoju, dėl to ieškovo įmonė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovai A. C., P. P., A. P., nesumokėdamas žalos atlyginimo geruoju, gavo iš to naudos, tuo pažeisdami ieškovo įmonės interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo įmonės nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad atsakovų A. C., P. P., A. P. prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado dėl žalos atlyginimo solidarios atsakomybės pagrindu, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovų A. C., P. P., A. P. neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Tai reiškia, kad, atsakovo įmonei iškėlus bankroto bylą pagal 2015-06-25 Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. eB2-4274-392/2015 (4 t., b.l. 163-164), reikalavimas priteisti iš atsakovo BUAB „Administry“ 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Hidroeletromontažas“ naudai yra nepagrįstas ir atmestinas (LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.).

Dėl ieškinio senaties termino

Byloje atsakovai A. C., A. P. prašė atsiliepimuose į ieškinį taikyti ieškinio senatį.

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šio termino pradžios momentas atitinka bendrąjį senaties termino pradžios momentą (CK 1.127 str.), todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje actio Pauliana ieškinį pareiškė bankroto administratorius, todėl ieškinio senaties terminas aiškinamas atsižvelgiant ir į bankroto santykių specifinį teisinį reguliavimą.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus pareiga ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šioje teisės normoje pažymėta, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kada administratorius gavo arba kada turėjo gauti ginčijamus sandorius, t. y. kada sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamus sandorius.

Pažymėtina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovo bankroto administratoriui visi dokumentai nebuvo perduoti, kad jis siekė gauti jam reikalingą informaciją bendrovės sandoriams įvertinti, kad buvo iniciatyvus, gina bankrutavusio ieškovo ir jo kreditorių interesus. Teismas konstatuoja, kad ieškovas apie ginčijamus sandorius sužinojo 2013-01-22 (1 t., b.l. 80), kai gavo atsakovo UAB „Administry“ atsiliepimo į pradinį ieškinį kopiją su priedais, o patikslintą ieškinį pareiškė 2013-05-31 (1 t., b.l. 169-188), t. y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino. Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų A. C., A. P. prašymą taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, baudos ir laikinųjų apsaugos priemonių

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo įmonėms iškeltos bankroto bylos. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. nuostatomis, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant minėtoms aplinkybėms, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 5631 EUR dydžio žyminis mokestis ir lygiomis dalimis 82,84 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t. - 4 t, b.l. 1a), valstybės naudai. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl bylos vedimo teisme, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovas (LR CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.). Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą skirti baudą byloje dalyvaujantiems asmenims dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str.). 2013-06-05 nutartimi (2 t., b.l. 85-88) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (4 t., b.l. 184-187) atsakovų A. C., P. P., A. P. atžvilgiu paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.). Atsakovui BUAB „Administry“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos (4 t., b.l. 182-183, 191-192).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. spalio 1 d. tarp BUAB „Administry“ ir BUAB „Hidroelektromontažas“ sudarytą sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo ir garantinio periodo palaikymo.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą, sudarytą tarp BUAB „Administry“ ir BUAB „Hidroeletromontažas“.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 31 d. aktą dėl skolų suderinimo tarp BUAB „Administry“ ir BUAB „Hidroeletromontažas“.

Taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „ADMINISTRY“, A. C., P. P., A. P. 447283,36 EUR žalos atlyginimo.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. C., P. P., A. P. 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Hidroelektromontažas“ naudai.

Priteisti iš atsakovo A. C., P. P., A. P. po 1877 EUR žyminio mokesčio ir po 27,61 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovo BUAB „Administry“ 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Hidroelektromontažas“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.