- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-937-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- R., uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“, S. D., R. D.
- Ieškovas
- M. Č., uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“
- Trečiasis asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Marijampolės apskrities viršininko administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant, atsakovui R. D., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“ atstovui advokatui A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“ apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovai S. D. ir R. D., dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2-831/2010 pagal ieškovų M. Č. ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ ieškinį atsakovams S. D. ir R. D. bei uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio autoklubas“ dėl neteisėto praturtėjimo priteisimo, tretieji asmenys byloje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir Marijampolės apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai M. Č. ir UAB „Švaresta“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. D., R. D. ieškovės M. Č. naudai 2 551,23 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005-2007 m., taip pat 126,69 Lt delspinigių už pavėluotą žemės nuomos mokesčio mokėjimą, ieškovės UAB „Švaresta“ naudai 1 721,07 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2005-2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn. bei už 2005-2006 m., taip pat 96,81 Lt delspinigių už pavėluotą mokesčio mokėjimą, iš atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ priteisti ieškovei M. Č. 1 055,78 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005-2007 m., taip pat 52,44 Lt delspinigių už pavėluotą mokesčio mokėjimą, ieškovei UAB „Švaresta“ – 712,24 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005-2006 m. lapkričio-gruodžio mėn. bei už 2005-2006 m., taip pat 40,06 Lt delspinigių už pavėluotą mokesčio mokėjimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-11-17 ieškovė M. Č. ir Marijampolės apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas 5,8539 ha, 2,9270 ha nuomos. Likusią sklypo dalį 2,9269 ha nuo 2001-03-19 iki 2006-12-19 nuomojosi UAB „Švaresta“. 2004 m. gruodį ieškovė M. Č. pardavė dalį bendrame nuomojamame sklype esančių pastatų ir kt. statinių atsakovams. Įgiję pastatus, atsakovai faktiškai naudojosi valstybine žeme tiek po pačiais pastatais, tiek ir prie jų, kiek tai buvo reikalinga pastatų eksploatacijai pagal paskirtį. Taigi, nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, naujaisiais žemės naudotojais tapo atsakovai, todėl iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo su naujuoju statinių savininku, pastatų savininkai (atsakovai) už naudojimąsi valstybine žeme turi mokėti nustatytą žemės mokestį. Konkrečios ir tikslios naudotinų žemės plotų ribos prie kiekvieno pastato buvo nustatytos 2007-06-29 patvirtinant teritorijos detalųjį planą, pagal jo sprendinius po atsakovų S. ir R. D. įgytais statiniais ir prie jų (jiems eksploatuoti pagal paskirtį) buvo suformuotas 6000 kv. m. ploto sklypas Nr. 7, po atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ – 2483 kv. m. sklypas Nr. 5. Ginčo laikotarpiu 1 kv. m. žemės nuomos kaina ieškovams buvo – 0,28685 Lt, iš kurių ieškovei M. Č. teko 29270/58539 dalis, o ieškovei UAB „Švaresta“ – 29269/58539 dalis. Šiais sprendiniais remdamosi ieškovės paskaičiavo kompensuotinas joms iš atsakovų valstybinės žemės nuompinigių sumas, kaip šių neteisėtą praturtėjimą sutaupymo būdu ieškovių sąskaita. Atsakovų praturtėjimas pasireiškė tuo, kad atsakovai sutaupė savo turtą ir eilę metų neteisėtai nemokamai naudojasi valstybine žeme, už kurią ieškovams yra skaičiuojamas žemės nuomos mokestis (1 t. b. l. 3-7, 1 t. b. l. 148153).
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu (3 t. b. l. 72-79) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų S. D. ir R. D. ieškovės M. Č. naudai 2 551,23 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005 m.- 2007 m., ieškovo UAB „Švaresta“ naudai 1 721,07 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005 m. - 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn., bei už 2005-2006 m., iš atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ ieškovės M. Č. naudai 1 055,78 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005 m.- 2007 m., ieškovės UAB „Švaresta“ naudai 712,24 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005 m. - 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn., bei už 2005-2006 m, ieškinį likusioje dalyje atmetė. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų S. D. ir R. D. ieškovės UAB „Švaresta“ naudai 2 560,89 Lt advokato pagalbai apmokėti, ieškovės M. Č. naudai 2 560,89 Lt advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovės UAB „Vilkaviškio autoklubas“ ieškovės UAB „Švaresta“ naudai 1 059,76 Lt advokato pagalbai apmokėti, ieškovės M. Č. naudai 1 059,76 Lt advokato pagalbai apmokėti, priteisė solidariai iš atsakovų S. D. ir R. D. 128,28 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) ieškovės UAB „Švaresta“ naudai, 128,28 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) ieškovės M. Č. naudai, priteisė iš atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ 53,09 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) ieškovės UAB „Švaresta“ naudai, 53,09 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) ieškovės M. Č. naudai, priteisė solidariai iš atsakovų S. D. ir R. D. 44,29 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, iš atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ 18,33 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, iš ieškovės M. Č. 1,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, iš UAB „Švaresta“ 1,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovai, pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise įsigydami iš ieškovės M. Č. statinį – kiemo aikštelę, kartu įgijo teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią ta aikštelė užima ir kuri būtina aukštelei naudoti pagal paskirtį tokiomis pat sąlygomis kaip ir ieškovė, t. y. nuomos sąlygomis. Teisės aktai nustato, kad už naudojimąsi valstybine žeme mokamas nuomos mokestis (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisė naudotis valstybine žeme neatsiejamai susijusi su pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, kurį nustato savivaldybės, vadovaudamosi teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius 1.4. punktas). Tą aplinkybę, kad pareiga mokėti žemės nuomos mokestį nei pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, nei vėliau nebuvo aptarta, teismas vertino kaip nepanaikinančią pačios pareigos mokėti žemės nuomos mokestį, kuri nustatyta teisės aktais, o jų nežinojimas nuo pareigos neatleidžia. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai didelės dalies priklausančio mokėti nuomos mokesčio dar yra nesumokėję, todėl realiai nuostolių lyg ir nėra patyrę, tačiau prievolė mokėti nuomos mokestį ieškovams yra nustatyta ir prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, šios prievolės ieškovai neginčija ir dėl to ateityje neišvengiamai nuostolius patirs, todėl pripažino, jog ieškovai nuostolius, kurių dydis lygus atsakovo nepagrįstam praturtėjimui (lėšų sutaupymui), patyrė. Teismas, nustatęs, jog dėl nuomos sutarčių nutraukimo ieškovai kreipėsi dar 2005 m. (2 t. b. l. 28, 30), o konkrečių duomenų, kad ieškovai tyčia būtų vilkinę detaliojo plano sudarymo procesą, byloje nėra, laikė, kad pagrindo taikyti CK 6.242 str. 3 d. nuostatą nėra.
Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas vertino kaip nepagrįstą, nes ieškovai patys prisiėmė papildomų nuostolių riziką, nes pagal nuomos sutartį turėdami pareigą mokėti nuomos mokestį, šios savo pareigos laiku nevykdė, dėl ko ir buvo jiems paskaičiuoti delspinigiai (CK 6.242 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 87-89) atsakovas UAB „Vilkaviškio autoklubas“ prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodė, kad remiantis CK 6.546 straipsniu, žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Ši teisės norma sisteminiu-loginiu požiūriu yra susijusi su CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema; šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. CK 6.546 straipsnis yra imperatyvioji įstatymo norma. Todėl apeliantas mano, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis iš ieškovų įsigiję pastatus, atsakovai negalėjo tapti nuomos santykių dalyviais vien dėl to, kad žemės sklypo dalis, reikalinga įgytiems pastatams eksploatuoti, nebuvo pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalaus teritorijų planavimo dokumentą suformuota kaip atskiras žemės sklypas, taigi nebuvo nuomos sutarties dalyko. Sutartyse nėra nurodyta žemės nuomos mokesčio mokėjimo pareigos atsakovams. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė galioja tik tada, jei įmanoma nustatyti, ką skolininkas privalo duoti, padaryti ar nedaryti, nesant galimybės nustatyti prievolės dalyko, nėra ir pačios prievolės. Valstybinės žemės nuomos sutartys galėjo būti tikslinamos tik išsprendus parduotų pastatų ir kitų bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių klausimą pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovai, sudarydami pirkimo pardavimo sutartis, turėjo žinoti, kad šie sandoriai neturės įtakos 2000 m. lapkričio 27 d. naudojamų valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio paskirčiai nuomos sutarties Nr. N39/2000-A242 ir 2001 m. kovo 19 d. sutarties Nr. 39/2000-A242 galiojimui. Taip pat turėjo žinoti, kad minėtos nuomos sutartys gali būti pakeistos tik parengus detaliuosius planus dėl žemės sklypų reikalingų parduotiems statiniams eksploatuoti. Neparengę minėtų detaliųjų planų ir laiku neiniciavę nuomos sutarčių pakeitimo, ieškovai tuo pačiu prisiėmė riziką dėl jiems tenkančių išlaidų, susijusių su žemės nuomos mokesčio mokėjimu. Todėl apylinkės teismas netinkamai aiškino CK 6.394 straipsnį bei 2004 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovus ir atsakovus sieja prievoliniai santykiai, susiję su nepagrįstu praturėjimu.
Atsakovai S. D. ir R. D. pareiškė byloje prisidėjimą prie atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ir pritaria UAB „Vilkaviškio autoklubas“ apeliacinio skundo argumentams (3 t. b. l. 90-91).
Atsiliepimas
Ieškovai M. Č. ir UAB „Švaresta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirkėjai, įgydami nuosavybės teisę į pastatus, įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, tuo pačiu įgijo ir pareigas. Apeliantų nurodomos nuomos santykius reglamentuojančios nuostatos negali būti taikomos, kadangi šiuo atveju taikytinos specialiosios normos – CK 6.394 str. Be to ieškovai pažymi, kad apeliantas skundžia visą sprendimą, nors jis yra priimtas ir atsakovų S. D. ir R. D. atžvilgiu, kurie šio sprendimo atskirai neskundžia. Todėl nėra aiškus apeliacinio skundo dalykas, UAB „Vilkaviškio autoklubas“ negali įgyvendinti kitų atsakovų procesinių teisių. Tuo tarpu atsakovai S. D. ir R. D. prisidėjimu prie apeliacinio skundo negali reikšti savarankiškų reikalavimų, vadinasi, jie neginčija Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo toje dalyje, kurioje teismas ieškinį tenkino jų atžvilgiu. Taip pat apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų – nenurodyta ginčijama suma, skunde nurodomi motyvai dėl žemės nuomos teisinių santykių nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme (3 t. b. l. 99-102).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 104-107) tretysis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija sutinka su apeliaciniu skundu, prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad šalių ginčas pirmosios instancijos teisme jau buvo nagrinėtas ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-99-6332009 ieškinys buvo atmestas. Todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo priteisti ieškovėms atsiradusių nuostolių kompensaciją iš atsakovų. Nurodo šiuos teismo sprendimo nepagrįstumo motyvus:
1. Dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas vadovavosi CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, priteisdamas iš atsakovų valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį ir nurodydamas, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovams jų patirtus nuostolius, kurių dydis lygus atsakovų nepagrįstam praturtėjimui. Tačiau nepagrįstai praturtėjusiu laikomas asmuo, be teisinio pagrindo praturtėjęs kito asmens sąskaita. Tik nepagrįstai praturtėjęs asmuo privalo pastarajam atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovai byloje nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė kitų aplinkybių, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą, ieškovai neįrodė, kokius dėl to patyrė nuostolius. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių. Būtent dėl ieškovų kaltės (neveikimo) nebuvo laiku parengtas žemės sklypų detalusis planas, patikslintos ar nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, nes šiuos veiksmus privalėjo atlikti ieškovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009). Be to, nekilnojamojo daikto (pastatų ar įrenginių) pardavimas savaime nenutraukia valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra tie nekilnojamieji daiktai, nuomos sutarties. Todėl pasikeitus nekilnojamųjų daiktų savininkams, jau sudarytosios valstybinės žemės, kuriose yra šie nekilnojamieji daiktai, nuomos sutartys, kurioms taip pat taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos, šalių susitarimu gali būti patikslintos. Tik patikslinus galiojančias valstybinės žemės nuomos sutartis, tai yra jose nurodžius naujus valstybinės žemės naudotojus bei jiems atitenkančias naudoti valstybinės žemės sklypo dalis ir šių dalių dydžius, galima bus nukreipti nuomos mokesčio už naudojimąsi konkrečia žemės sklypo dalimi mokėjimą. Todėl pasikeitus nekilnojamųjų daiktų savininkams, bet nepatikslinus galiojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių, žemės nuomos mokesčių išieškojimas buvo nukreiptas į buvusius žemės nuomininkus (ieškovus).
2. Dėl valstybinės žemės sklypų naudotojų. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Atsakovams žemės sklypas nei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ir negalėjo būti suteiktas, nei Marijampolės apskrities viršininko administracijos, administruojančios žemę, sprendimu nebuvo leista naudotis žeme. Atsakovai savo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį pastatų eksploatavimui negalėjo realizuoti dėl ieškovų kaltės. Nenustačius, kokių valstybinės žemės sklypo dalių reikia atskiriems pastatams eksploatuoti, neįmanoma nustatyti ir valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos dydžio naujiesiems pastatų savininkams. Valstybinė žemė išnuomojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka aukciono ir ne aukciono būdu. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį atsakovai, įgiję nuosavybės teise pastatus, iš ieškovų įgijo teisę valstybinę žemę išsinuomoti ne aukciono būdu, bet tik po to, kai bus nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos tarp ieškovų ir Marijampolės apskrities viršininko. Tuo pat metu ir tas pats valstybinės žemės sklypas negali būti išnuomotas vieniems asmenims ir suteiktas kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka naudojimui. Šiuo atveju ieškovai CK 6.553 straipsnyje nustatyta tvarka galėjo kreiptis į nuomotoją dėl leidimo subnuomoti išsinuomoto žemės sklypo dalį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
3. Dėl pareigos rengti detalųjį planą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas UAB „Švaresta“ kasacinį skundą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties tikslinimo ir žemės sklypo naudotojo pareigos rengti detalųjį planą (civilinė byla Nr. 3K-3-66/2009) nustatė, kad ieškovas UAB „Švaresta“, pardavęs vieną iš pastatų, informavo apie tai Marijampolės apskrities viršininko administraciją ir kreipėsi į ją prašydamas sumažinti ieškovui nuomojamą žemės sklypo plotą, tai yra pakeisti nuomojamos žemės sklypo plotą. Ieškovo parduoto pastato pirkimo-pardavimo sutartyje netiksliai nurodyta, kokia apimtimi pirkėjas (atsakovas) perėmė iš pardavėjo (ieškovo) teises į žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte nustatytas reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, taigi ir tikslinančiam nuomos sutartį, savo lėšomis pateikti pagal patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos sutartis galėjo būti tikslinama tik išsprendus parduoto pastato ir kitų bendrame sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių klausimą pagal teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą perduodamos ir teisės į žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Nesant konkretaus pirkėjo ir pardavėjo susitarimo dėl teisių į pardavėjo perleistą, o pirkėjo įgytą pastatą, taigi ir atitinkamą žemės sklypo dalį, apimties, ieškovui toliau liekant žemės sklypo naudotoju, šiam norint tikslinti valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal nurodytus teisės aktus išliko pareiga rengti išnuomojamo žemės sklypo planą, nes kitu atveju Marijampolės apskrities viršininko administracijai buvo neįmanoma nustatyti, kokių valstybinės žemės sklypo dalių reikėtų norint išnuomoti jas atskiriems pastatams eksploatuoti.
Tretysis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nekeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo, apeliacinį skundą atmesti sprendime nurodytais motyvais (3 b. l. 134-135).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ atstovas advokatas A. B. ir atsakovas R. D. atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ apeliacinį skundą prašė tenkinti.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinius ir teisinius pagrindus, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliantas UAB „Vilkaviškio autoklubas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimu yra patenkinta dalis ieškovų reikalavimų ne tik atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ atžvilgiu, bet ir kitų atsakovų S. ir R. D. atžvilgiu. Atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ ir atsakovų S. ir R. D. nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas, nes atsakovui UAB „Vilkaviškio autoklubas“ bei atsakovams S. ir R. D. tik pareikšti to paties pobūdžio reikalavimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, nors kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas) (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Be to, atsakovai S. ir R. D. pagal CPK 44 straipsnio 2 dalį nėra pavedę atsakovui UAB „Vilkaviškio autoklubas“ vesti bylos. Todėl atsižvelgdama į tai, jog apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas UAB „Vilkaviškio autoklubas“, o atsakovai S. ir R. D. tik prisidėjo prie jo apeliacinio skundo, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovų reikalavimai apelianto UAB „Vilkaviškio autoklubas“ atžvilgiu. Dėl aukščiau nurodytų argumentų bei atsižvelgdama į tai, jog atsakovai S. ir R. D. savarankiško apeliacinio skundo nepateikė, o tik prisidėjo prie apeliacinio skundo, t.y. nepareiškė savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovų reikalavimai atsakovų S. ir R. D. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo nevertins (CPK 309 str. 1 d.).
Kaip matyti iš patikslinto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko (1 t., 148-153 b. l.), byloje ginčas yra kilęs dėl to ar atsakovai, įsigiję pastatus valstybiniame žemės sklype, kurį iš valstybės nuomojasi buvę pastatų savininkai, privalo pastariesiems atlyginti patiriamus turtinius praradimus dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo valstybei už laikotarpį nuo pastatų pardavimo iki valstybinės žemės nuomos sutarties su buvusias pastatų savininkais patikslinimo ar nutraukimo.
Sprendžiant ieškovų pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, pirmiausiai būtina teisingai kvalifikuoti tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2000 m. lapkričio 27 d. valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio paskirčiai nuomos sutartimi Nr.N/39/2000-A242 ieškovė M. Č. 99 metams išsinuomojo 5,8539 ha ploto žemės sklypo, esančio buvusiu adresu Vysk. A. K. g. 13, Vilkaviškio m., 2,9270 ha idealiąją dalį (2 t., 154 b.l.). Likusią žemės sklypo idealiąją dalį, t.y. 2.9269 ha, 2001 m. kovo 19 d. valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio paskirčiai nuomos sutartimi Nr.N/39/2001-A260 99 metams išsinuomojo ieškovas UAB „Švaresta“ (2 t., 155 b.l.). Dalį išsinuomotame žemės sklype nuosavybės teise priklausiusių statinių, sutikus žemės nuomotojui, ieškovė M. Č. 2004 m. gruodžio 28 d. sutartimi Nr. 3813 (I t., 8-12 b.l.) pardavė atsakovams S. ir R. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o kita 2004 m. gruodžio 28 d. sutartimi Nr.3815 pardavė atsakovui UAB „Vilkaviškio autoklubas“ (1 t., 13-17 b.l.). Visose nurodytose pirkimo-pardavimo sutartyse yra nuostata, kad pirkėjams išaiškintas CK 6.394 straipsnio turinys ir, kad žemės nuomotojas sutiko, jog statinių, esančių žemės sklypo 2,9270 ha dalyje, kurią nuomojasi statinių pardavėja, naujasis savininkas turės teisę naudotis žemės sklypo dalimi, proporcinga užimamų pastatų plotui, nuomojant ar įsigyjant privačia nuosavybe Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinusi pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatą, aptarančią statinių pirkėjų teises į pardavėjos nuomojamą žemę, kurioje yra statiniai, teisėjų kolegija pažymi, kad nors sutartyje išreikštas žemės nuomotojo sutikimas dėl statinių perleidimo, tačiau sutartyje nėra tiksliai nurodyta į kokią konkrečią žemės sklypo dalį statinių pirkėjas perima pardavėjos teises tokiomis pat sąlygomis naudotis žeme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant konkretaus pastatų pirkėjo (UAB „Vilkaviškio autoklubas“) ir pardavėjos (M. Č.) susitarimo dėl teisių perėmimo į tikslią nuomojamo žemės sklypo dalį, be to, pardavėjai toliau liekant dalies statinių nuomojamame žemės sklype savininke, o tuo pačiu ir žemės sklypo naudotoja, būtent jai tenka pareiga iki žemės nuomos sutarties patikslinimo vykdyti žemės nuomos sutartyje numatytą nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį valstybei, nes iki nuomos sutarties patikslinimo nuomotojui, t.y. valstybei, nėra įmanoma nustatyti kokių tiksliai valstybės žemės sklypo dalių reikia tiek pardavėjo, tiek pirkėjo statiniams eksploatuoti.
Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pradinio statinių savininko, pardavusio statinius kitam asmeniui, pareigą mokėti žemės nuomos mokestį valstybei iki žemės nuomos sutarties patikslinimo, būtina aiškinti kartu su CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta statinių pirkėjo teise naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo statinių pardavėjas. Įvertinus CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pirkėjo įstatyminę teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo statinių pardavėjas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši įstatyminė nuostata taip pat suponuoja, ir statinių įgijėjo pareigą atlyginti statinių pardavėjui turtinius praradimus, atsirandančius dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo valstybei per laikotarpį nuo statinių pardavimo iki nuomos sutarties patikslinimo. Priešingas šios teisės normos aiškinimas bei taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes sudarytų sąlygas statinių įgijėjui, įgijusiam teises tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo statinių pardavėjas naudotis žemės sklypu, nepagrįstai praturtėti statinių pardavėjo sąskaitą sutaupant valstybės žemės nuomos mokestį (CK 6.242 str. 1 d.).
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog apeliantas žemės nuomos teisinių santykių dalyviais galėjo tapti tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka būtų parengtas žemės sklypo detalusis planas ir nustatyta tiksli jų įsigytiems statiniams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (CK 6.546-6.547 str.), teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo, jog nuomos teisiniai santykiai tarp žemės nuomotojo (valstybės) ir naujojo statinių savininko susiklostys tik nuo to momento, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinta žemės nuomos sutartis. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje teisminis ginčas kilo ne tiesiogiai iš nuomos teisinių santykių tarp nuomotojo ir nuomininko dėl nuomos mokesčio mokėjimo, o tarp buvusio ir esamo statinių savininko dėl buvusio statinių savininko patiriamų turtinių praradimų mokant žemės nuomos mokestį nuomotojui (valstybei) už žemę, kuria nuo statinių įsigijimo pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį naudojasi naujasis statinių savininkas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant byloje kilusį teisminį ginčą, turi būti taikomas CK 6.394 straipsnis, reglamentuojantis statinių pirkėjo teises į žemės sklypą, o ne CK 6.546-6.547 straipsniai, skirti žemės nuomos teisiniams santykiams reguliuoti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei įvertinusi tai, jog apeliantas UAB „Vilkaviškio autoklubas“ neginčija nei ieškovės prašomos priteisti sumos dydžio, nei fakto, jog ieškovė M. Č. nuo statinių pardavimo apeliantams momento iki žemės nuomos su ja nutraukimo turėjo pareigą mokėti valstybei žemės mokestį ir už tą žemės sklypo dalį, kuri po statinių pardavimo, parengus teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypo detalųjį planą, buvo priskirta apelianto įsigytiems statiniams eksploatuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės M. Č. ieškinį apelianto atžvilgiu, nes apeliantas, po statinių nupirkimo įgijo teises tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo statinių pardavėja naudotis žemės sklypu, nepagrįstai praturtėjo statinių pardavėjos sąskaita sutaupydami valstybės žemės nuomos mokestį (CK 6.242 str. 1 d.).
Vertindama ar pagrįstai patenkintas ieškovo UAB „Švaresta“ reikalavimas apelianto UAB „Vilkaviškio autoklubas“ atžvilgiu, teisėjų kolegija nustatė, kad nors ieškovas nuomojosi iš valstybės 2,9269 ha idealiąją žemės sklypo, kuriame stovi ir apelianto iš ieškovės M. Č. įsigyti statiniai, dalį, tačiau byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog apeliantas jokių statinių iš ieškovo UAB „Švaresta“ nėra pirkęs. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp apelianto ir UAB „Švaresta“ nėra susiklostę CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantas, įsigijęs statinius iš ieškovės M. Č., pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį įgijo teisę naudotis atitinkama idealiąja žemės sklypo dalimi, kuria naudojosi būtent M. Č., o ne kitas nuomininkas ieškovas UAB „Švaresta“. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo UAB „Švaresta“ naudojama idealioji žemės sklypo dalis po ieškovės M. Č. priklausiusių statinių pardavimo apeliantui nepakito, be to, ieškovo UAB „Švaresta“ teisių apimtis į išnuomotą žemės sklypo idealiąją dalį nesumažėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai patenkino ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinį apelianto atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinį apelianto atžvilgiu atmesti.
Tai, jog šioje byloje Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu jau buvo ieškinį atmetęs, nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui šiuo sprendimu vadovautis, nes jis buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., 168-172 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Iš dalies patenkinus apelianto UAB „Vilkaviškio autoklubas“ apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo UAB „Švaresta“ reikalavimas apelianto atžvilgiu, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Švaresta“ atlyginimo iš apelianto UAB „Vilkaviškio autoklubas“.
Be to, iš ieškovo UAB „Švaresta“ atsakovui UAB „Vilkaviškio autoklubas“ priteistina 65,- Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, nes apeliantų apeliacinis skundas šio ieškovo atžvilgiu patenkintas (T.III, 86 b.l.).
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iki 12,- Lt mažintina iš apelianto priteista valstybei suma už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovo UAB „Švaresta“ priteista suma valstybei už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme didintina iki 7,97 Lt.
Už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme iš apelianto valstybei priteistina 14,- Lt, o iš ieškovo UAB „Švaresta“ valstybei 6,- Lt.
Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovai S. ir R. D. prisidėdami prie atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ apeliacinio skundo sumokėjo 116,- Lt žyminį mokestį (T.III, 95 b.l.). CPK 309 straipsnio 1 dalis numato, kad už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas. Todėl atsakovui R. D. gražintinas už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nuspr endžia:
Patenkinti iš dalies atsakovo UAB „Vilkaviškio autoklubas“ apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“ (įmonės kodas 185133074, buveinė Gedimino g. 10-5) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ (įmonės kodas 185480420, adresas Vysk. A. K. g. 13, Vilkaviškio m., a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810) naudai 712,24 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį už 2005 m. - 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn., bei už 2005-2006 m..
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“ (įmonės kodas 185133074, buveinė Gedimino g. 10-5) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ (įmonės kodas 185480420, adresas Vysk. A. K. g. 13, Vilkaviškio m., a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810) naudai 1059,76 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“ (įmonės kodas 185133074, buveinė Gedimino g. 10-5) 53,09 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ (įmonės kodas 185480420, adresas Vysk. A. K. g. 13, Vilkaviškio m., a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810) naudai.
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“ (įmonės kodas 185133074, buveinė Gedimino g. 10-5) 18,33 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“ (įmonės kodas 185133074, buveinė Gedimino g. 10-5) 12,- Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ (įmonės kodas 185480420, adresas Vysk. A. K. g. 13, Vilkaviškio m., a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810) 1,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ (įmonės kodas 185480420, adresas Vysk. A. K. g. 13, Vilkaviškio m., a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810) 7,97 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Kitoje dalyje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ (įmonės kodas 185480420, adresas Vysk. A. K. g. 13, Vilkaviškio m., a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“ (įmonės kodas 185133074, buveinė Gedimino g. 10-5) naudai 65,- Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio autoklubas“ (įmonės kodas 185133074, buveinė Gedimino g. 10-5) valstybės naudai 14,- Lt bylinėjimosi išlaidų – išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ (įmonės kodas 185480420, adresas Vysk. A. K. g. 13, Vilkaviškio m., a.s. Nr. LT53718100008467769, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71810) valstybės naudai 6,- Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Įpareigoti valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 116,- Lt (vieną šimtą šešiolika litų) žyminio mokesčio, kurį jis pagal 2010 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymą Nr.822112 sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini)..