- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- I-598-644/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad nuo 2016 metų spalio mėnesio iki 2017 metų kovo mėnesio buvo laikomas Alytaus pataisos namų 18 būryje (18 brigada) netinkamomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 18 būrio virtuvėlėje nebuvo įrengta praustuvė su vandeniu, dėl ko pareiškėjas negalėjo plauti savo daržovių ir vaisių. Paaiškino, kad savo maistą plovė būrio dušinėje, tačiau dėl to tarp nuteistųjų kilo konfliktai, pareiškėjas iš dušinės buvo išvaromas, todėl neturėjo galimybės tinkamai pasigaminti maisto. Dėl kilusių nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu dėl jo perkėlimo į kitą lokalinį sektorių, tačiau jo prašymas buvo netenkintas, dėl ko pareiškėjas buvo nevalgęs, negalėjo užmigti, vartojo antidepresantus, dėl pablogėjusios sveikatos buvo išvykęs gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, depresija, nepatogumais, orumo pažeminimu.
Atsiliepimas
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 26) pareiškėjas patikslino ginčijamą laikotarpį ir nurodė, kad 18 būryje buvo laikomas nuo 2015-12-02 iki 2016-03-22, prašė ši laikotarpį laikyti ginčo laikotarpiu.
Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį papildė (b. l. 7-10, 35-36) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nuo 2016 metų spalio mėnesio iki 2017 metų kovo mėnesio pareiškėjas realiai laisvės atėmimo bausmės 18 būryje neatliko, nes buvo laikomas kamerų tipo patalpose uždarojoje zonoje. Laikotarpiais nuo 2016-07-20 iki 2017-01-19, nuo 2017-01-20 iki 2017-04-19 buvo vykdomi 2016-07-20 Nr. 49-1804 ir 2017-01-20 Nr. 49-299 nutarimai dėl pareiškėjo nubaudimo. Pareiškėjas 18 būryje buvo laikomas nuo 2010-04-02 iki 2010-05-04, nuo 2014-09-14 iki 2014-10-14, nuo 2016-03-11 iki 2016-03-15, nuo 2016-03-15 iki 2016-03-22. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo atsikirtimas į atsiliepimą, kuriame jis nurodo kitą ginčo laikotarpį, iš esmės, yra patikslintas skundas, kuris buvo pateiktas pažeidžiant ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę tikslinti skundą per 14 dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, todėl patikslintas skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namų 18 būryje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas reikalavimą, iš esmės, grindžia aplinkybėmis dėl plautuvės ir vandens tiekimo neįrengimo 18 būrio virtuvėlėje. Pareiškėjas atsikirtime patikslino ginčo laikotarpį ir pažymėjo, kad 18 būryje netinkamomis sąlygomis buvo laikomas nuo 2015-12-02 iki 2016-03-22.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-12-02 iki 2016-03-22 18 būryje buvo laikomas periodiškai, t. y. nuo 2015-12-02 iki 2016-02-26 ir nuo 2016-03-10 iki 2016-03-22 (b. l. 13-14).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11 punkte nurodyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, esant techninėms galimybėms įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, tokių patalpų įrengimas nėra privalomas ir būrio virtuvėlė įrengiama tik esant techninėms galimybėms (žr. pvz. LVAT 2018-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2469-624/2018).
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatyta, kad būrio virtuvėlėje įrengiama dviejų dalių plautuvė.
Nagrinėjamu atveju teismas įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skunde ir atsikirtime išdėstytus argumentus dėl praustuvės ir vandens neįrengimo būrio virtuvėlėje, tačiau atsakovas konkrečių duomenų nepateikė, todėl teismas, atsižvelgęs į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, vertina, kad 18 būrio virtuvėlė buvo įrengta pažeidžiant Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, atitinkamai buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 3 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Teismas pažymi, kad nuteistiesiems maitinimo paslaugos yra teikiamos pataisos įstaigos valgykloje, taigi jiems nėra būtinybės maistą gamintis patiems. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus jog dėl sveikatos sutrikimų pareiškėjui buvo skirtas specialus maitinimas, ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl patiriamų sunkumų ruošiant maistą.
Teismas pažymi, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad jam buvo skirtas specialus maitinimas, ar, kad pareiškėjas būtų privalėjęs maistą gamintis pats. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pasėdimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Pareiškėjas nurodo, kad su prašymu kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją dėl jo perkėlimo į kitą būrį ir jo prašymas nebuvo patenkintas, taigi pareiškėjas buvo priverstas naudotis 18 būrio virtuvėle be praustuvės ir vandens. Tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nedetalizuoja ir aiškiai nenurodo, kada konkrečiai jis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl jo perkėlimo į kitą būrį bei nepateikia įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, jog atsakovas atsisakė perkelti pareiškėją į būrį, kuriame būtų įrengta virtuvėlė su praustuve, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini), dėl to buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (b. l. 15-17). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti išgyvenimai ir sveikatos pablogėjimas galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius žalos atsiradimo fakto, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.