Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1081-345/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
2A-1081-345/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė
Ieškovas
UAB „Naujasis Vilnius“
Atsakovas
UAB „Alltexus“
Advokatai
Ramūnas Mikulskas, Arūnas Juodis
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1081-345/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18; 121.21.;50.5.;42.8.;
42.9.;42.11.1.;99.5.;99.7.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Naujasis Vilnius“ atstovams Vytautui Gluosniui ir advokatui Arūnui Juodžiui, atsakovo UAB „Alltexus“ atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Naujasis Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujasis Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Alltexus“, dėl įsiskolinimo išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Naujasis Vilnius“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 13 740,86 Lt įsiskolinimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2009-01-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-5,51-53). Nurodė, kad 2007-02-20 su atsakovu sudarė terminuotą Nuomos sutartį Nr. 2007/02, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčius. Išnuomotos patalpos atsakovui perduotos 2007-03-01 dieną Patalpų priėmimo - perdavimo aktu. 2008-08-11 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl išnuomotų patalpų trūkumų pašalinimo, nurodydamas, kad patalpų stogas leidžia vandenį, patalpose nėra tinkamo apšvietimo, dėl ko atsakovas nuolat patiria didelius nuostolius. Atsakovas pareikalavo suremontuoti išnuomotų patalpų stogą ir sutvarkyti elektros instaliaciją. Ieškovas 2008-08-20 atsakydamas į atsakovo pretenziją nurodė, jog remiantis Sutarties 6.4 p., atsakovas savo lėšomis pats turi atlikti patalpų ir jose esančių įrenginių einamąjį remontą. 2008-09-10 atsakovas pareiškimu vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nuo 2008-09-12 dienos. Ieškovo nuomone sutartis nutraukta nesilaikant joje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, nes apie vienašališką sutarties nutraukimą atsakovas turėjo raštu pranešti ieškovui prieš du mėnesius ir sumokėti dviejų mėnesių nuompinigių dydžio baudą, neįskaitant nuomos mokesčio. Ieškovas, vadovaudamasis Nuomos sutarties 8.3 punktu, 2008-09-29 išrašė atsakovui PVM sąskaitą - faktūrą NAU Nr. 10139 už dviejų mėnesių nesumokėtą patalpų nuomos mokestį, t.y., už laikotarpį nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą – 2008-09-10 iki sutartyje nustatyto sutarties nutraukimo termino pabaigos - 2008-11-10. Atsakovas ieškovui nesumokėjo pagal minėtą sąskaitą faktūrą, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 13 740,86 Lt įsiskolinimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad išnuomotos patalpos atsakovui buvo perduotos 2007-03-01 Priėmimo - perdavimo aktu. 2008 metų pavasarį per patalpų stogą pradėjo tekėti vanduo bei patalpose nuolat kildavo nesklandumų dėl elektros. Atsakovas kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl nuomojamų patalpų trūkumų pašalinimo - stogo suremontavimo bei tinkamo apšvietimo sutvarkymo. Ieškovui buvo nustatytas protingas terminas sutarčiai įvykdyti, tačiau ieškovas nurodė, jog atsakovas pats privalo atlikti stogo remontą. Ieškovui nurodytų trūkumų nepašalinus, minėta nuomos sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta bei ieškovui buvo grąžintos išnuomotos patalpos. Atsakovas pasirašė ieškovo pateiktą skolų suderinimo aktą bei geranoriškai padengė įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovas dėl išnuomotų patalpų trūkumų nebegalėjo vykdyti savo tiesioginės veiklos bei patyrė žalą (t.y. nuostolius). Vadovaujantis LR CK 6.477 str. 1 d., 6.483 str. 1 d., 6.485 str. 1 d., 2 d. 3 p., 6.498 str. 4 p. nuostatomis nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą, ir atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Nuomininkas, jeigu paaiškėja atitinkami trūkumai, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Šiuo atveju, paaiškėjus išnuomotų patalpų trūkumams, atsakovas turėjo teisę nutraukti 2007-02-20 terminuotą Nuomos sutartį Nr. 2007/02. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo bei pilnai atsiskaitė su ieškovu, perduodant išnuomotas patalpas ieškovui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino ir taikė LR CK normas reglamentuojančias terminuotų nuomos sutarčių nutraukimo taisykles bei priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog išnuomotų patalpų buvo netinkama stogo danga. Stogo dangos remonto darbai buvo atlikti 2005 m., pagal 2004-11-22 rangos sutartį Nr. D-04/11/01, sudarytą su UAB „Baltijos brasta“, ir atliktiems stogo darbams buvo suteikta 8 metų garantija. Rangovas buvo įsipareigojęs visus defektus ištaisyti per 3 darbo dienas, nuo defekto akto pasirašymo. 2008-08-11 ieškovas gavęs atsakovo pretenziją kreipėsi į rangovą ir tą dieną kartu su rangovu apžiūrėjo pastato stogą. Apžiūrėjus nustatyta, kad jokių trūkumų nėra, ir stogas vandens nepraleidžia. Tai patvirtina UAB „Baltijos brasta“ 2009-05-05 raštas Nr. IMP 05-1. 2008-08-20 raštu, ieškovas informavo atsakovą, jog nėra nustatytų stogo trūkumų, tačiau neatsisakė pašalinti išnuomotų patalpų trūkumų. Daugiau atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl užlietų patalpų, o 2008-09-10 pranešė apie 2008-08-25 po lietaus lašėjusį vandenį, ir vienašališką nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovas vėliau pranešdamas apie lašėjusį vandenį, nesuteikė ieškovui galimybės įvertinti patalpų ir stogo būklės, tokiu būdu pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principą. Atsakovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, kad ant lubų susidarę vandens lašai, tačiau dėl kokių priežasčių, koks užpiltas plotas, konkreti vieta, nėra nustatyta. Tai faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu neužfiksuota, jog atsakovas negali patalpomis naudotis pagal paskirtį. Be to, pagal nuomos sutarties 6.4 p. nuomininkas savo lėšomis atlieka patalpų, jose esančių elektros ir kitų įrenginių einamąjį remontą, o nuomotojas šių išlaidų neatlygina. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus. 2008-08-19 pažeisto turto sąrašas ir 2008-08-18 atsakovo buhalterinė pažyma, ir 2008-10-07 raštas dėl draudimo išmokos 2008-08-07 žalos byloje Nr. 10700-0380_1-001, dėl 137,17 Lt draudimo išmokos išmokėjimo nepatvirtina, kad atsakovo prekės buvo paveiktos dėl netinkamos nuomojamų patalpų stogo dangos, nes iš minėtų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti draudiminio įvykio buvo fakto, aplinkybių, vietos, kas sukėlė draudiminį įvykį, taip pat neįrodytas draudimo išmokos išmokėjimo faktas.

Pirmos instancijos teismas nenurodė teisės aktų, kuriais vadovaujantis padarė išvadą, jog nuomos sutartis nutraukta teisėtai. Tokiu būdu pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 4 p. reikalavimus. Atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį nesilaikydamas nei nuomos sutartyje nustatytos neteisminės nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, nei įstatyme nustatytų terminuotos nuomos sutarties nutraukimo taisyklių. Todėl ieškovas turi pagrindą reikalauti iš atsakovo sumokėti nuomos mokestį už 2 mėnesius, t.y., nuo 2008-09-10 pranešimo apie nuomos nutraukimą iki 2008-11-10 nuomos sutarties pasibaigimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 2007-02-20 terminuotą Nuomos sutartį Nr. 2007/02, atsakovui išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas įsipareigojo visapusiškai ginti atsakovo teisę naudotis ir užimti patalpas bei atsakovo interesus, susijusius su nuomos teise į patalpas, jeigu apie savo teisių pažeidimą atsakovas raštu informuos ieškovą, o atsakovas ieškovo išnuomotas patalpas priėmė bei įsipareigojo naudoti patalpas pagal paskirtį, laiku mokėti nuompinigius ir kitus mokesčius (b.l. 6-8). Pagal minėtos sutarties 6.4 p., nuomininkas savo lėšomis atlieka patalpų, jose esančių įrenginių einamąjį remontą. Nuomotojas remonto išlaidų nuomininkui neatlygina. Sutarties 8.3. p. nustatyta, kad nuomininkas vienašališkai nutraukti nuomos sutartį gali raštiškai įspėjęs nuomotoją prieš du mėnesius ir sumokėjęs dviejų mėnesių nuompinigių dydžio baudą, neskaitant priklausančio mokėti nuomos mokesčio. 2008-08-11 atsakovas ieškovui pateikė pretenziją dėl išnuomotų patalpų trūkumų pašalinimo (stogas leidžia vandenį, netvarkinga elektros instaliacija). Ieškovas 2008-08-20 raštu atsisakė pašalinti išnuomotų patalpų trūkumus nurodydamas, jog atsakovo pretenzijos nepagrįstos, nes stogo danga ir elektros instaliacija patikrinta, ir pažeidimų nenustatyta. Be to, pagal sutarties 6.4 p., atsakovas savo lėšomis atlieka patalpų ir jose esančių įrenginių einamąjį remontą, ir šių išlaidų ieškovas neatlygina (b.l.11). 2008-09-10 raštu atsakovai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nurodydami, jog patalpų trūkumai nepašalinti, o aplinkybės, jog po lietaus į patalpas laša vanduo užfiksuotos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l.12). 2008-09-12 patalpų priėmimo-perdavimo aktu minėtos patalpos perduotos nuomotojui (b.l.44). 2008-09-12 tarp šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovas ieškovui skolingas 9958,69 Lt (b.l.16). 2008-09-29 ieškovas atsakovui pateikė 13 740,86 Lt sąskaitą faktūrą NAU Nr.10139, t.y., dviejų mėnesių nuomos mokesčio baudą už vienašališką sutarties nutraukimą (b.l.13-14).

LR CK 6.477 str. 1 d., 6.483 str. 1 d., 6.485 str. 1 d., 2 d. 3 p., 6.498 str. 4 p. nustatyta, kad, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Nuomininkas, jeigu paaiškėja trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ne kartą yra reiškęs pretenzijas ieškovui (b.l.10,12,122), dėl netinkamos nuomojamų patalpų stogo būklės. Ieškovas kreipėsi į rangovą UAB „Baltijos brasta“ dėl garantinių sąlygų vykdymo, tačiau rangovas stogo trūkumų nenustatęs ieškovui nurodė, jog patalpų stogas vandens nepraleidžia. Byloje nėra pateikto rangovo apžiūros akto su atsakingų ir kvalifikuotų asmenų parašais, iš kurio būtų matyti, jog rangovas iš tiesų apžiūrėjo stogą, ir nustatė, jog pro stogo dangą po lietaus negali į nuomojamas patalpas per lubas skverbtis vanduo. Ieškovas remiasi rangovo UAB „Baltijos brasta“ 2009-05-05 raštu Nr. IMP 05-1, tačiau šis rangovo raštas nėra informatyvus. Jame nėra nurodyta konkrečių pavardžių, t.y., kas 2008-08-15 apžiūrėjo stogo dangą, ką nustatė, nėra šių asmenų parašų. Be to, rangovo raštas surašytas po 2008-08-15 apžiūros, tik 2009-05-05, t.y., praėjus beveik metams. Taigi, tokio turinio rangovo raštas niekaip nepatvirtina aplinkybių, jog per suremontuotą stogo dangą negalėjo skverbtis vanduo.

Antstolės N. L. 2008-08-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 62/08/0014 patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), parduotuvėje Collette, 2008-08-25 11:30 val. nustatyti ant patalpų lubų vandens lašai, bei drėgmės dėmės. Priedai prie faktinių aplinkybių (nuotraukos), patvirtina šias aplinkybes (b.l.40-43). Iš bylos medžiagos matyti, jog nuomojamose patalpose įsikūrusi drabužių parduotuvė, todėl tikėtina, jog tokie patalpų trūkumai trikdo įprastinę bendrovės, parduotuvės veiklą, bei nepatraukliai atrodo klientams. Iš 2008-08-11, 2008-09-10 atsakovo raštų ieškovui matyti, jog nuomojamos patalpos buvo užlietos ne kartą, atsakovas ieškovui reiškė pretenzijas dėl užliejamų patalpų, tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų pašalinti nuomojamų patalpų trūkumui, o gavęs rangovo atsakymą, jog stogo dangoje trūkumų nėra, formaliai apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas vienašališkai sutartį nutraukė tik 2009-09-10, t.y., tik po kelių mėnesių, nustačius perduotų patalpų trūkumus, ir paaiškėjus, jog ieškovas nesiima jokių realių veiksmų, šiems trūkumams pašalinti. Vadovaujantis LR CK 6.217 str. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai ją įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovo pretenzijų žinojo, jog išnuomotų patalpų lubos po lietaus būna užliejamos vandeniu, ir atitinkamai yra trikdoma įprastinė bendrovės, t.y., parduotuvės veikla. Ieškovas nesiėmė priemonių ištaisyti nuomojamų patalpų trūkumų. Taigi, šiuo atveju atsakovas iš esmės negavo to ko tikėjosi iš sutarties, ir vadovaujantis LR CK 6.485 str. 2 d. 3 p., turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą nesikreipiant į teismą. Be to, patalpų nuomos sutartyje šalys taip pat sulygo, jog atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti patalpų nuomos sutartį prieš terminą nesikreipiant į teismą, o prieš 2 mėnesius įspėjus ieškovą ir sumokėjus 2 mėnesių nuomos mokesčio baudą. Kadangi patalpų nuomos sutartis nutraukta dėl nepašalintų nuomojamų patalpų trūkumų, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo baudos – 2 mėnesių nuomos mokesčio. Pažymėtina, jog tiek pagal patalpų nuomos sutarties 6.4. p., tiek pagal LR CK 6.493 str. 1 d. nuomininkas privalo daryti išnuomoto daikto tik einamąjį remontą, o ne iš esmės tvarkyti neaptartus nuomos sutartyje išnuomoto objekto trūkumus. Taigi, šiuo atveju ne atsakovas, o ieškovas atsako už nuomoto daikto trūkumus (LR CK 6.485 str. 1 d.), ir neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo už vienašališką sutarties nutraukimą, sutartyje numatytos 2 mėnesių nuomos mokesčio baudos.

Pagal LR CPK 177 str. 1 d. įrodymai byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, ekspertų išvadomis (LR CPK 177 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, t.y., 2008-08-19 pažeisto turto sąrašas (b.l.35), 2008-08-19 buhalterinė pažyma, adresuota UADB „ERGO Lietuva“ (b.l.36), bei draudimo bendrovės apskaičiuota draudimo išmoka, dėl 2008-08-07 žalos byloje Nr. 10700-0380_1-001, nepatvirtina aplinkybių, jog dėl netinkamos stogo būklės, atsakovas patyrė žalą, ir jam buvo išmokėta draudimo išmoka. Tačiau iš pateikto byloje šalių susirašinėjimo, rangovo UAB „Baltijos brasta“ rašto ieškovui, bei antstolio faktinių aplinkybių protokolo, kuris byloje yra oficialus raštinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, galima daryti išvadą, jog atsakovas dėl netinkamos nuomojamų patalpų (stogo) būklės, negalėjo vykdyti veiklos, ir turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti patalpų nuomos sutartį.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str., atsakovui ir valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi ir pašto išlaidos. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta rekomendacija dėl priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio, kolegija priteisdama atsakovui bylinėjimosi išlaidas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, todėl atsižvelgiant ieškinio dalyką, bylos apimtį, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose laiką, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų byloje parengimą, atsakovui iš ieškovo pirmos instancijos teisme priteistina 1500 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir atsakovo atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, atsakovui iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme priteistina 1000 Lt atstovavimo išlaidų, bei valstybei 7,25 Lt pašto išlaidų (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Najasis Vilnius“ (į.k. 110379432), atsakovui UAB „Alltexus“ (į.k. 300127424), 1500 Lt atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teisme ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, bei 7,25 Lt valstybei pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Romualda JanovičienėVirginija Volskienė