- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- e2-1941-592/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- Belgijos draudimo bendrovė Baloise Insurance, S. A., UAB „Gerdora“
- Advokatai
- Edmundas Rusinas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovo atstovei Raimondai Žilakauskytei, atsakovo atstovui Juliui Sakalauskui, trečiųjų asmenų atstovams advokatams Edmundui Rusinui ir Algimantui Kolpertui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Belgijos draudimo bendrovė Baloise Insurance, S. A., UAB „Gerdora“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 126 705,78 Lt/36 696,53 € žalos atlyginimo.
Ieškinyje nurodė, kad 2012-12-05 Vokietijoje įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe - eismo įvykio metu, kurio kaltininku pripažintas S. A., dirbantis UAB „Gerdora“, kurio vairuojama transporto priemonė civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta Belgijos draudimo bendrovėje (dabar - Baloise Insurance), žuvo M. J.. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau -NADPLSDĮ) nuostatas, šis nelaimingas atsitikimas darbe Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. SDR-376 buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl M. J. mirties nelaimingo atsitikimo darbe metu, VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. SNAD-1800 M. J. dukrai L. J. paskyrė ir išmokėjo 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. SNAD-1801 žuvusiojo dukrai L. J. nuo 2012 m. gruodžio 15 d. paskyrė 271,56 Lt periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Už laikotarpį nuo 2012-12-15 iki 2013-06-30 L. J. išmokėta 1 778,28 Lt periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Iš viso dėl M. J. mirties iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - Fondas) biudžeto lėšų dukrai laikotarpiu nuo iki 2012-12-15 iki 2013-06-30 paskirta ir išmokėta 150 578,28 Lt. L. J. periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, kurios mokėjimas bus tęsiamas iki 2023-02-18 kol jai sukaks 18 metų. Ieškovas 2013-08-01 raštu kreipėsi į atsakovą dėl patirtos 150 578,28 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas dalį žalos, t. y. 33 168,38 Lt išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos iki L. J. pilnametystės ir 22 094,22 Lt vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, atlygino. Neatlyginta žalos suma sudaro 126 705,78 Lt. Atsakovas savo atsisakymą tenkinti visą reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuostatomis. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija ir nurodo, kad vienkartinė draudimo išmoka yra CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos žalos sudėtinė dalis, todėl nelieka pagrindo teiginiui, jog socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi žalą, įgijo daugiau teisių negu pradinis (pradiniai) kreditorius (kreditoriai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, praleidus ieškinio senatį. ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir transporto priemonės SCANIA v/n R114LA valdytojo civilinės atsakomybės draudiko, t. y. Belgijos draudimo bendrovės Baloise Insurance santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, 2000-05-16 Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB (toliau - Direktyva). Direktyvos 3 str. numato, kad patyrę žalą asmenys turi teisę tiesiogiai iškelti ieškinį eismo įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Sąjungos valstybės narės draudiko atstovas žalų sureguliavimo reikalams, nors ir turi pakankamai įgaliojimų kitoje valstybėje narėje atstovauti draudikui prieš nukentėjusiuosius, tačiau nevertintinas kaip draudiko filialas ar draudimo įmonės įstaiga, todėl, kilus ginčui, procese netrauktinas atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-474/2011).Teigia, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra Belgijos draudimo bendrovė. Pažymi, kad subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik asmenų pasikeitimas prievolėje, subrogacijos atveju ieškinio senaties termino skaičiavimas nesikeičia (LR CK 1.128 str.) ir jo eiga skaičiuojama ne nuo tos dienos, kai atsirado teisė į subrogaciją, o nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo (šiuo atveju žuvusiojo dukra) sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir įgijo teisę į žalos atlyginimą. Akivaizdu, jog šis momentas sietinas su socialinio draudimo išmokos gavėjos tėvo žūties diena, t. y. 2012 m. gruodžio 15 d. Vadinasi nuo šio momento ieškovas privalėjo per metus (LR CK 1.125 str. 7 d.) pareikšti ieškinį dėl išmokėtos vienkartinės socialinio draudimo išmokos, šį terminą praleidus yra CK 1.131 str. numatytas pagrindas tokį ieškinį atmesti. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškinyje nepagrindžiama, kodėl apdraustojo dukrai išmokėta vienkartinė 148 800 Lt socialinio draudimo išmoka ir ar atitinka jos dėl tėvo mirties negautas pajamas, ir ar ieškovas regreso pagrindu turi teisę reikalauti jos visos. Atsakovas paaiškina, kad ieškovas buvo informuotas, jog apskaičiuojant L. J. dėl maitintojo M. J. žūties jos patirtą žalą, buvo vadovaujamasi absoliučiais dydžiais, o ne hipotetiniais skaičiavimais, t. y. 2012-09-01 iki 2012-11-30 žuvusiojo gautu pajamų vidurkiu, kuris sudarė 904,80 Lt bei prezumpcija, kad esant vienam išlaikytiniui, jam buvo galimybė skirti pusę savo pajamų, t. y. 452,40 Lt. Vadinasi L. J. nuo tėvo mirties iki pilnametystės (2023-02-18) patirta žala sudarytų 55 262,60 Lt (122 mėn. ir 5 d. x 452,40). Tokio dydžio žala ieškovui jau yra kompensuota. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo S. A. atsiliepimu nurodė, kad palieka teismui spręsti klausimą, ar žala priteistina. Mano, kad ieškovas nepagrįstai moka periodinę draudimo išmoką, nes žalą nukentėjusiems asmenims, padarytą darbuotojos veiksmais, turi atlyginti darbdavys. Tokiu asmeniu yra UAB „Gerdora“, kuri turi mokėti už darbuotoją socialinio draudimo įmokas. Šioje byloje vairuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas laikytinas ne tuo pagrindu, kuris sukelia ieškovui reikalauti regreso tvarka žalos atlyginimo.
Trečiasis asmuo UAB „Gerdora“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos neišreiškė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Belgijos draudimo bendrovė Baloise Insurance atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi tarptautinės jurisdikcijos spręsti ieškovo ieškinio ir turi būti paliktas nenagrinėtu, ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, taip pat neįrodyti trečiojo asmens S. A. neteisėti veiksmai ir kaltė dėl eismo įvykio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad likusi draudimo išmokos dalis (126 705,78 Lt) yra didesnė už L. J. padarytos turtinės žalos dydį, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti draudimo išmokos, viršijančios L. J. padarytą turtinę žalą, dalį. Ieškovo cituojama LAT praktika vertintina kritiškai, nes skiriasi ratio decidendi. Nėra priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tarp neteisėtų S. A. veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Teigia, kadangi draudiko, trečiojo asmens, verslo vieta yra Belgijoje, vadovaujantis Reglamento 44/2001 9 straipsnio 1 dalies a) punkte įtvirtinta jurisdikcijos taisykle, ginčas yra teismingas Belgijos teismams. Trečiajam asmeniui, kaip draudikui (ir nagrinėjamu atveju, tinkamam atsakovui) reiškiant prieštaravimą dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neturį tarptautinės jurisdikcijos spręsti ieškovo ieškinio, kuris turi būti pareikštas Belgijoje buveinę turinčiam draudikui, trečiajam asmeniui. Todėl ieškinys, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 12 punktu, 782 straipsniu turi būti paliktas nenagrinėtu. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas - pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą arba jį patenkinus iš dalies, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Teigia, kad ieškinio senaties terminas suėjo 2014-12-23. Nurodo, kad atsakovui regreso tvarka atlyginus ieškovui 55 262,60 Lt padarytos žalos, L. J. patirta žala pagal civilinės atsakomybės normas buvo atlyginta visiškai (CK 6.251 straipsnis). Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalys, tretieji asmenys teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas yra tinkamas.
Trečiasis asmuo UAB „Gerdora“ į teismo posėdyje neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, byloje negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Civilinė byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-12-05 Vokietijoje įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe - eismo įvykio metu žuvo M. J.. Šis nelaimingas atsitikimas darbe VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. SDR-376 buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl M. J. mirties, VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. SNAD-1800 M. J. dukrai L. J. paskyrė ir išmokėjo 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. SNAD-1801 žuvusiojo dukrai L. J. nuo 2012 m. gruodžio 15 d. paskyrė 271,56 Lt periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Už laikotarpį nuo 2012-12-15 iki 2013-06-30 L. J. išmokėta 1 778,28 Lt periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Iš viso dėl M. J. mirties iš Fondo biudžeto lėšų dukrai laikotarpiu nuo iki 2012-12-15 iki 2013-06-30 paskirta ir išmokėta 150 578,28 Lt. Ieškovas 2013-08-01 raštu kreipėsi į atsakovą dėl patirtos 150 578,28 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas dalį žalos, t. y. 33 168,38 Lt išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos iki L. J. pilnametystės ir 22 094,22 Lt vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, atlygino. Neatlyginta žalos suma sudaro 126 705,78 Lt. Atsakovas savo atsisakymą tenkinti visą reikalavimą grindė TPVCAPDĮ bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuostatomis.
Europos Parlamento ir Tarybos 2009-09-16 dienos Direktyvos 2009/103/EB „Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo“ (toliau tekste, Direktyva 2009/103/EB) 21 straipsnis numato, kad kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad visos draudimo įmonės, apdraudžiančios Direktyvos 73/239/EEB priedo A dalies 10 draudimo grupėje nurodytus rizikos atvejus, išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę, kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus valstybę, kurioje jos yra gavusios oficialų leidimą, paskirtų atstovą žalos sureguliavimo reikalams. Atstovas žalos sureguliavimo reikalams atsako už reikalavimų, susijusių su 20 straipsnio 1 dalyje minėtais eismo įvykiais, nagrinėjimą ir sureguliavimą. Direktyvos 73/239/EEB priedo A dalies 10 draudimo grupėje nurodyta sausumos transporto priemonių civilinė atsakomybė. Taigi Direktyva 2009/103/EB nustato, kad draudimo bendrovės, draudžiančios sausumos transporto priemonių civilinę atsakomybę, turi turėti atstovą žalos sureguliavimo reikalams. Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta atstovo žalos sureguliavimo reikalams atliekamos kompetencija: atstovas žalos sureguliavimo reikalams kaupia visą žalos atlyginimui reikalingą informaciją ir imasi būtinų priemonių, kad būtų susitarta dėl žalos atlyginimo. Reikalavimas paskirti atstovą žalos sureguliavimo reikalams neatima iš nukentėjusiosios šalies ar jos draudimo įmonės teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai eismo įvykį sukėlusiam asmeniui ar jo draudimo įmonei, o 6 dalyje - atstovo žalos sureguliavimo reikalams paskyrimas savaime nėra filialo, kaip apibrėžta Direktyvos 92/49/EEB 1 straipsnio b punkte, atidarymas, o atstovas žalos sureguliavimo reikalams nelaikomas draudimo įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 88/357/EEB 2 straipsnio c punkte, arba įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 44/2001. Taigi Direktyva 2009/103/EB nustato teisę draudimo įmonei reikšti ieškinį tiesiogiai eismo įvykį sukėlusio asmens draudimo įmonei.
TPVCAPDĮ 14 straipsnio 1 dalis numato, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti. To paties straipsnio 6 dalyje detalizuojama užsienio valstybės draudimo įmonės atstovo kompetencija, nustatanti, kad draudikas turi suteikti visus būtinus įgaliojimus, kad atstovas pretenzijoms nagrinėti atliktų savo funkcijas (rinktų būtiną informaciją, spręsti klausimus dėl išmokos mokėjimo, mokėtų išmokas ir kt.).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Europos Sąjungos valstybės narės draudiko atstovas žalų sureguliavimo reikalams, nors ir turi pakankamai įgaliojimų kitoje valstybėje narėje atstovauti draudikui prieš nukentėjusiuosius, tačiau nevertintinas kaip draudiko filialas ar draudimo įmonės įstaiga, todėl, kilus ginčui, procese netrauktinas atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 05 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-474/2011).
Apibendrindamas nustatytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas daro išvadą, kad ERGO Insurance SE nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes materialiojo teisinio santykio šalys yra ieškovas ir trečiasis asmuo Belgijos draudimo bendrovė Baloise Insurance, apdraudusi Lietuvos transporto priemonės SCANIA v/n R114LA valdytojo civilinės atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo arba atsisakymo ją mokėti yra kompetentingas priimti tik Belgijos draudimo bendrovė Baloise Insurance. Atsakovas, veikdamas kaip Baloise Insurance atstovas ir neviršydamas aukščiau paminėtų teisės aktuose nurodytų įgaliojimų, negali savo vardu priimti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, atitinkamai negali atsakyti ir neatsako pagal ieškinį už Belgijos draudimo bendrovę Baloise Insurance, sudariusią civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl transporto priemonės SCANIA v/n R114LA valdytojo civilinės atsakomybės. Atsakovo ir minėtos transporto priemonės valdytojo nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl jis nėra atsakingas draudikas. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, todėl teismas išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra atsakovo ir trečiojo asmens susitarimo, kuriame būtų detalizuoti atstovavimo teisme teisiniai santykiai ir šalys tokio susitarimo į bylą nepateikė, be to, atstovauti kitos įmonės interesus atsakovas neturi teisės ir remiantis CPK nuostatomis, todėl visi ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėtų būti reiškiami tiesiogiai civilinės atsakomybės sutartį sudariusiai bendrovei, o ieškinys šiuo pagrindu atsakovui atmestinas.
Nepagrįstas atsakovo ir trečiojo asmens Belgijos draudimo bendrovės Baloise Insurance argumentas, kad ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą ieškiniui pareikšti (CK 1.125 straipsnio 7 d.). Vienerių metų ieškinio senaties terminas prasideda nuo asmens sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos. Kadangi atsakovas, kaip trečiojo asmens atstovas, atlikęs žalos administravimo funkciją, 2013-12-23 dienos pranešimu žalos byloje Nr. B-0096/23967-001 atsisakė tenkinti ieškovo 2013-08-01 dienos pretenziją dėl 150 578,28 Lt žalos atlyginimo, vienerių metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2015-01-03 dieną, nes atsakymas į pretenziją gautas 2014-01-03, o ieškinys teisme - 2014-08-05, t. nepraėjus vienerių metų terminui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).
Konstatavus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir dėl to atmestinas, kiti dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185 str.).
Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Trečiasis asmuo patyrė 2 178 € išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Ši suma priteistina trečiajam asmeniui. Taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 23,68 € suma procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str.). Atsakovas patirtų bylinėjimosi išlaidų į bylą nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 str. teismas
nusprendžia:
ieškinys atmestinas.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (kodas 193180814) trečiajam asmeniui Belgijos draudimo bendrovei Baloise Insurance, Posthofbrug 16, 2600 Antwerpen, Belgija, 2 178 € (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (kodas 193180814) 23,68 € (dvidešimt tris eurus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.