- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-18
- Bylos Nr.
- 1S-109/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2.1Suėmimo skyrimas ir jo termino pratęsimas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. J. ir jo gynėjos Evos Jankovskos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 1 d. nutarties, kuria įtariamajam G. J. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. įtariamas tuo, kad 1994 m. balandžio 19 d., apie 19.20 val., šalia namo Nr. (duomenys neskelbiami), kartu su A. G. , H. S. ir G. M. į automobilį „VAZ 21063“, (duomenys neskelbiami), priklausantį N. R. , kurio įgaliojimo pagrindu naudojosi A. G. , jėga įsisodino R. A. ir Z. V. , kuriuos, nuvežę į mišką, esantį Kalvarijos seniūnijos apylinkėje, už tariamą A. G. pinigų – 16 000 Lt įvairia valiuta – vagystę nušovė.
Šiais savo veiksmais G. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 129 str. 2 d. 5 p. ir 9 p.
Be to, G. J. įtariamas tuo, kad norėdamas išvengti deportavimo iš Ukrainos Respublikos teritorijos maždaug 2005 m. rugpjūčio mėnesį Ukrainos Respublikos (duomenys neskelbiami) iš asmens vardu Gena įsigijo Ukrainos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbiami), išduotą F. V. N.(F. V. N.) vardu, į kurį įklijavo savo nuotrauką, t. y. suklastojo tikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais G. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, G. J. įtariamas tuo, kad 2005 m. Ukrainos Respublikoje pasikėsino suklastotą tikrą dokumentą – Ukrainos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbiami), išduotą F. V. N. vardu, panaudoti, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi asmens apžiūros metu Ukrainos VRM Kijevo m. VVONTVV patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), iš G. J. pareigūnai pasą paėmė.
Šiais savo veiksmais G. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 300 str. 1 d.
G. J. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., įtariamasis G. J. sulaikytas 2006 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2006 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė suėmimo terminą 20 (dvidešimčiai) dienų. 2005 m. lapkričio 5 d. G. J. buvo sulaikytas Ukrainoje, 2005 m. rugpjūčio 8 jam skirta kardomoji priemonė – 40 (keturiasdešimt) dienų areštas ir pagal 1993 m. Ukrainos ir Lietuvos Respublikos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ perduotas Lietuvos Respublikai. 2006 m. sausio 13 d. nutartimi G. J. suėmimo terminas pratęstas 20 (dvidešimčiai) dienų, vėliau suėmimo terminas jam buvo pratęsiamas įstatyme numatytais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 1 d. nutartimi G. J. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, kad G. J. pareikštą įtariamą dėl padarytų nusikalstamų veikų patvirtina byloje surinkti įrodymai: įtariamųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, akistatų protokolai, specialisto išvada bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 str. 8 d.), bei pasikėsinimu panaudoti suklastotą tikrą dokumentą ir tikro dokumento suklastojimą, už šias nusikalstamas veikas gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Teismas nutartyje nurodo, kad G. J. po šio nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 129 str. 2 d. 5 p. ir 9 p., padarymo Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., baustas administracine tvarka, pareikštas įtarimas dėl dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo bei realizavimo (2006 m. gegužės 15 d. ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., sujungti į vieną procesą), jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, išsiskyręs, neturi tvirtų šeiminių ryšių, tačiau turi ryšių užsienyje – Ukrainoje, kurioje iki 2005 m. lapkričio 5 d. nelegaliai gyveno su padirbtu pasu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad G. J. paskyrus švelnesnę negu suėmimas kardomąją priemonę jis gali neleistinais būdais siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės – bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 2 d.) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad ši byla yra itin sudėtinga ir didelės apimties, nes byloje pareikšti įtarimai keliems asmenims, lavonų paieškos darbams būtina pasitelkti įvairių profesijų specialistus, būtina atlikti daug laiko reikalaujančius DNR, psichologinius bei fonoskopinius tyrimus, papildomai nustatyti ir apklausti liudytojus. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo G. J. byloje buvo iš naujo pateiktas pranešimas apie įtarimą G. J. , pateikti raštai policijos komisariatų padaliniams, Generalinei bei teritorinei prokuratūroms, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, LKPB padaliniams, Hidrometeorologijos tarnybai, VRM padaliniams, M. Romerio universiteto Teismo medicinos institutui, bankams, Lukiškių TI-K, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartimi paskirta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė A. G. , balistinis, fonoskopinis tyrimas. Todėl suėmimo termino pratęsimas G. J. atitinka BPK 127 str. 2 d. reikalavimus. Teismo nuomone, švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
G. J. ir jo gynėjos E Jankovskos skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta. Skunde teigiama, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog G. J. turi ryšių užsienyje ir todėl gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, nes jis Ukrainoje buvo nuo 1998 m. darbo reikalais. Teismas neteisingai konstatavo, kad jis gyveno Ukrainoje, ten buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvos pareigūnams, nes G. J. gyvenamoji vieta yra Marijampolės mieste. Pažymi, kad prieš išvykdamas iš Lietuvos nežinojo, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla ir kad įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, nes negavo jokių kvietimų iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Todėl nėra pagrindo teigti, jog G. J. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Jis taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šioje byloje buvo sulaikyti G. M. ir H. S. .
Skunde nurodoma, kad paso padirbimas su inkriminuojama veika nėra susijęs, nes G. J. šį pasą gavo 2004 metais, siekdamas išvengti užsieniečių įvažiavimo į Ukrainą režimo prievolių. Tai neva patvirtina, kad dokumentas buvo suklastotas, neturint tikslo pasislėpti Ukrainoje. Be to, G. J. buvo pateikęs du prašymus skirti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, kurį galėtų sumokėti jo motina L. Š. , pateikė pažymą, kad gali būti įdarbintas. Nurodo, kad sulaikytas nuo 2005 m. lapkričio mėnesio, iki tol buvo apklausti visi įtariamieji, tarp jų buvo atliktos akistatos, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėjo galimybę surinkti ir tinkamai įforminti visus galimus įrodymus, todėl mano, kad jam gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė.
Skunde teigiama, kad jau du mėnesius su įtariamuoju nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, o prokuroro prašyme išvardinti tie patys pagrindai, t. y. kad byla yra sudėtinga, reikia skirti ekspertizes. Nurodoma, kad G. J. jau suimtas 8 mėnesius, todėl teismas turėjo atsižvelgti ir į suimtojo teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-298/2004 (2004 m. gegužės 13 d. nutartis) pasisakė dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. padarytų pažeidimų, į kuriuos, jo manymu, turėtų atkreipti dėmesį ir apeliacinės instancijos teismas. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas yra užsitęsęs dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neoperatyvumo. Todėl teismas negalėjo tenkinti prokuroro prašymo ir G. J. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo. Be to, šiuo metu G. J. suėmimas vykdomas Vilniaus m. VPK areštinėje, o ne Lukiškių TI-K.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriant suėmimą turi būti atsižvelgiama ne tik į pagrindus ir sąlygas, reikalingus šios kardomosios priemonės paskyrimui, bet ir faktinius duomenis, leidžiančius manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. G. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui paaiškino, kad nežino, kodėl H. S. ir G. M. savo parodymuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir taip jį apšmeižė, o kitų įrodymų byloje nėra pakankamai. Nurodo, kad iš pranešimo apie įtarimą matyti, kad tyrėjas, pateikdamas jam įtarimus, vadovavosi melagingais kitų įtariamųjų duotais parodymais. Būtina atsižvelgti į įtariamojo pažeistą teisę į greitą, operatyvų bylos išnagrinėjimą, bei prašoma parinkti švelnesnę kardomąją priemonę, nes negalima pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo tais pačiais pagrindais, kurie buvo nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartyje, kadangi taip yra pažeidžiamos įtariamojo teisės ir BPK normos.
Prokurorė prašo skundą atmesti, gynėja – patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo G. J. ir jo gynėjos E. Jankovskos skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nepažeidė šios kardomosios priemonės pratęsimui keliamų reikalavimų. Skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog G. J. turi ryšių užsienyje ir todėl gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, nes nuo 1998 m. į Ukrainą buvo išvykęs darbo reikalais. Šis argumentas atmestinas, nes byloje yra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2005 m. birželio mėn., nustačius asmenis, įtariamus įvykdžius šį sunkų nusikaltimą, G. J. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir išvyko į Ukrainos Respubliką. Iš bylos duomenų matyti, kad G. J. tam tikrą laiką Ukrainoje gyveno nelegaliai, naudojosi padirbtu Ukrainos Respublikos piliečio pasu, vėliau įstatymo nustatyta tvarka buvo perduotas Lietuvos teisėsaugos pareigūnams. Akivaizdu, kad apygardos teismo išvada yra pagrįsta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įtariamojo ir jo gynėjos minimi argumentai dėl dokumento suklastojimo, užstato sumokėjimo, įdarbinimo galimybės ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. padarytų pažeidimų jau buvo aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje.
Nors skunde nurodoma, kad byloje apklausti visi įtariamieji, taip pat padarytos akistatos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo galimybę surinkti ir tinkamai įforminti visus galimus įrodymus, tačiau tokie samprotavimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gegužės 17 d. G. J. buvo pareikštas naujas įtarimas, 2006 m. liepos 5 d. jis buvo apklaustas papildomai, parašyti paklausimai į VSAT ir Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos bei Rusijos Federacijos ambasadas, parašytas teisinės pagalbos prašymas Danijos Karalystės teisėsaugos institucijoms, paskirtas duomenų tyrimas, apklausti G. S. bei A. G. , paskirta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, padarytos keturios kratos. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nebūtinai turi būti atliekami konkrečiai su įtariamuoju. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami, nors pats tyrimas galėtų būti intensyvesnis.
BPK 127 str. 2 d. nustatyti suėmimo taikymo trukmės terminai šioje byloje nepažeisti, nes suėmimo terminas pratęsiamas ilgesniam nei 6 mėnesiai laikui dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą gali pratęsti apygardos teismo teisėjas, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių. Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kodėl byla laikytina ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, t. y. byloje pareikšti įtarimai keliems asmenims, būtina atlikti daug laiko reikalaujančius ekspertinius tyrimus, papildomai apklausti liudytojus, iš naujo pateiktas pranešimas apie įtarimą G. J. , parašyti raštai policijos komisariatų, prokuratūrų, LKPB, VRM padaliniams, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Hidrometeorologijos tarnybai, M. Romerio universiteto Teismo medicinos institutui, bankams, Lukiškių TI-K, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartimi paskirta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė A. G. . Tik 2006 m. liepos 5 buvo atliktas teismo balisto tyrimas, o išvados gautos tik 2006 m. liepos 13. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, bylos tyrimo vilkinimo požymių nėra. Minėto Senato nutarimo 24 p. nurodyta, kad ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan. Anksčiau išvardyti argumentai patvirtina, kad apygardos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 3, 13, 24 p. nuostatų nepažeidė. Apeliantai teisingai nurodo, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę į greitą bylos ištyrimą ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjimą teisme. Tačiau minėto suabsoliutinti negalima, nes turi būti atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo pareigūnų faktines ir realias galimybes, apie surinktų įrodymų pakankamumą, perduodant bylą teismui. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali spręsti apie byloje surinktų įrodymų pakankamumą ar liečiamumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali vertinti ir skunde nurodytų kitų įtariamųjų, t. y. H. S. ir G. M. parodymų teisingumo. Teismo nuomone, tyrimas šioje byloje užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, tačiau atsižvelgiant į bylos ypatingą sudėtingumą ir didelę apimtį G. J. taikomas suėmimo terminas (8 mėn.) nėra per ilgas.
Skunde nurodoma, kad G. J. kardomoji priemonė – suėmimas vykdomas Vilniaus m. VPK areštinėje, o ne Lukiškių TI-K. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo šis klausimas nesvarstomas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 63 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek gynėja, tiek pats G. J. tokią galimybę turėjo ir turi šiuo metu. Be to, 2006 m. birželio 21 d. rašte Nr. 38-SD-2-2725 nurodyta, kad reikia užtikrinti griežtesnę izoliaciją tarp įtariamųjų A. G. ir G. J. . Todėl G. J. etapuojamas į Vilniaus m. VPK areštinę, kur laikomas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų nei įtariamojo ar jo gynėjų skundų, kad įstatymo leidžiamas laikas buvo pažeistas.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, G. J. šiuo metu skirti švelnesnę kardomąją priemonę nėra pakankamo pagrindo. Jis įtariamas padaręs labai sunkų ir du nesunkius nusikaltimus, už kuriuos skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Be to, jis Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., 2006 m. gegužės 17 d. G. J. buvo pateiktas naujas pranešimas apie įtarimą, jis turi ryšių užsienyje. Todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Teismo nuomone, apygardos teismas, pratęsdamas G. J. suėmimo terminą virš įstatymo nustatyto termino, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. nuostatų, kuriose numatyta, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.
Prašymas pakeisti paskirtą kardomąją priemonę negali būti tenkinamas, nes anksčiau minėto Senato nutarimo 26 p. išaiškinta, kad išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 str. tvarka aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą, arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 2 d. nustatytų maksimalių terminų. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo G. J. ir jo gynėjos Evos Jankovskos skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.