Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. L. skirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta 20 parų arešto bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (2 metai 11 mėnesių 8 dienos) ir V. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metus 8 (aštuonioms) dienoms.

Alytaus apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi patikslino Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių bendrinimo, nurodant sekančiai: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, V. L. paskirta 20 parų arešto bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (2 metai 11 mėnesių 5 dienos) ir V. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 11 (vienuolikai) mėnesių 25 (dvidešimt penkioms) dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei veikos kvalifikavimas, nesutinkama su paskirta bausme bei bausmių bendrinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas apeliantui bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

9. V. L. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria baudžiamiesiems nusikaltimams, veika padaryta tiesioginės tyčios forma, veika baigta. Baudžiamąjį nusižengimą, už kurį V. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė atlikdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas anksčiau teistas eilę kartų, jam teismo buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau vėliau panaikintas ir apeliantas pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, jog V. L. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, anksčiau apelianto atžvilgiu taikytos sankcijos nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, kas jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. L. griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, artimą numatytos bausmės vidurkiui – 30 parų (už baudžiamąjį nusižengimą numatyta bausmė – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, BK 49 str. 3 d.). V. L. dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažino ir teigė, kad gailisi dėl padaryto, ko pagrindu buvo taikytas BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad nuteistajam E. V. paskirta bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytam arešto bausmės vidurkiui, nelaikytina per griežta ar yra aiškiai neproporcinga jo padaryto baudžiamojo įstatymo pažeidimui, todėl ją dar labiau švelninti nėra objektyvaus pagrindo.

10. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė ir kad niekam nepadaryta žala. Tokie teiginiai nepagrįsti. V. L. padaryta veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, kurie yra mažiau pavojingi už baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus, tačiau byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindo jo įvykdytą veiką vertinti kaip mažareikšmę, o jo padarytos veikos pobūdis nėra susijęs su žalos padarymu, todėl ir ši skunde nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip švelninanti asmens atsakomybę.

11. V. L. naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė paskirtos jam 2024 m. vasario 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl šiais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos laikantis BK 64 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo taisyklių.

12. BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Pagal BK 64 straipsnio 2 dalies taisyklę, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. <...> Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi, dėl dalinio ar visiško jų bendrinimo teismas sprendžia savo nuožiūra, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju, įvertinus V. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgus į jau paminėtas aplinkybes, susijusias su jo asmenybės charakteristika (anksčiau teistas 19 kartų), nusikalstamos veikos padarymo pobūdžiu bei aplinkybėmis (tyčinė veika padaryta kalėjime, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu) aukštesnysis teismas laiko, kad apeliantui paskirtų bausmių subendrinimas visiško sudėjimo būdu nepažeidžia įstatyme reglamentuotų bausmių bendrinimo taisyklių.

13. Nuteistasis skunde nepagrįstai nurodo, kad subendrinus bausmes, jam bausmė pailgėja iki 35 parų. Bylos duomenys rodo, jog pirmosios instancijos teismui (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyrius atsiuntė dokumentą, patvirtinantį, jog laisvės atėmimo bausmės pabaiga V. L. – 2028 m. gegužės 17 d., kartu užskaičius ir 15 dienų, (t.2, b.l. 8-9). Taigi, šiuo atveju, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną V. L. iš 2025 m. vasario 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės buvo neatlikęs 2 metų 11 mėnesių 5 dienų, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausmė buvo subendrinta su paminėta neatlikta bausmės dalimi, šias bausmes visiškai sudedant, ir jam paskirta bausmė – 2 metų 11 mėnesių ir 25 dienos. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir bendrinamos bausmės neatlikta dalis skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos, todėl ir galutinės subendrintos bausmės pradžia pagrįstai skaičiuota nuo Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2025 m. birželio 12 d. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliacinį skundą nuteistasis V. L. teikė pirmosios instancijos teismui dar neištaisius skundžiamo nuosprendžio netikslumų, kas taip pat galėjo įtakoti apeliacinio skundo argumentus.

14. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį (patikslintą 2025 m. birželio 23 d. nutartimi) nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl V. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos, kurias sudaro 106,25 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

16. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo V. L. valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį (nusikalto pataisos įstaigoje, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo V. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.