Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, ieškinį atsakovei L. U. (buvusi pavardė – Grimalytė) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tai yra įteikiant procesinius dokumentus jai asmeniškai. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018-08-24 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K845012982 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 3000 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 11869,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 21 proc.), 287,30 Eur tarpininkavimo mokestį. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-08-29. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu laiku mėnesinių įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2020-03-03 nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę (CK 6.59 straipsnis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl negrąžintos kredito dalies ir palūkanų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Ieškovei iš atsakovės priteistina 2585,68 Eur negrąžinto kredito ir 245,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 21 proc. dydžio metines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Kadangi atsakovė kredito laiku negrąžino, ieškovei iš atsakovės priteistinos 21 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 2585,68 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. kovo 19 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1635,53 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas 287,30 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (tarpininkavimo mokestis be nuolaidos Sutartyje nėra nurodytas), tuo tarpu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1635,53 Eur tarpininkavimo mokesčio. Iš teismui pateiktų Sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti 2585,68 Eur kreditą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 60 mėnesių bei sumokėti 1869,60 Eur palūkanų ir 287,30 Eur tarpininkavimo mokesčio, iš viso atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 5156,90 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 287,30 Eur tarpininkavimo mokestis yra paskaičiuotas preziumuojant, kad atsakovė Sutartį vykdys tinkamai.

Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte yra apibrėžta tarpininkavimo mokesčio sąvoka, nurodant, jog tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Taip pat yra nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių skaičių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte nustatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatytas 5,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) Eur (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktą mėnesinė įmoka yra konkreti pinigų suma, susidedanti iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies, kurią kas mėnesį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; ši suma yra apskaičiuojama grąžintiną sumą paskirstant lygiomis dalimis, kurios bendrovei grąžinamos kas mėnesį per visą vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį. Mėnesinės įmokos sumos ir mokėjimo terminai nustatyti vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose; į mėnesinę įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis.

Tuo tarpu Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktu nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Taigi, pagal sutarties nuostatas ieškovės prašomas priteisti 1635,53 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą paskaičiuota dalis (287,30 Eur), kuri yra individualiai su atsakove aptarta, nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški (ieškinyje nurodyta, jog paskaičiuota preziumuojant, kad atsakovė įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai), ir pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą paskaičiuota 1348,23 Eur (1635,53 Eur prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis – 287,30 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalis, nurodyta sutarties specialiojoje dalyje), tarpininkavimo mokesčio dalis, kuriai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta 100 procentų nuolaida.

Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, daro išvadą, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 287,30 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 5,90 proc., jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Be to, iš sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto matyti, kad ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-979-577/2019, 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1036-852/2019 ir kt.).

Pagal sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 287,30 Eur tarpininkavimo mokestį, sudaro 2156,90 Eur (1869,60 Eur palūkanų + 287,30 Eur tarpininkavimo mokestis) (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 5156,90 Eur. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistina 287,30 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis.

Tuo tarpu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Taigi ši tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant Sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Taigi šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, laikytinas netesybomis (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis ciivlinėje byloje Nr. E2A-110-796/2020; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019 ir kt.).

Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi vadovaujantis minėta nuostata susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.

Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Teismas pažymi, kad pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą, tarpininkavimo mokesčio dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, pradedama taikyti tik sutarties pažeidimo atveju. Be to, jos dydis pagal šį punktą priklauso nuo tarpininkavimo mokesčio dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, dydžio, tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 5,90 proc. dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Tuo tarpu sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar sutartis bus vykdoma tinkamai, ar bus pradelstas mėnesinės įmokos mokėjimo terminas ir ar bus paskaičiuotos vėlavimo palūkanos. Dėl nurodytų priežasčių daroma išvada, kad nėra galimybės sutarties sudarymo metu apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma sutarties sudarymo metu negalėjo būti ir nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei (kredito davėjui).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (tai yra tai, jog ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, šio mokesčio dydis nebuvo žinomas sutarties sudarymo metu pačiai ieškovei ir nebuvo individualiai aptartas su atsakove), daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei pripažįstama negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, ieškovės reikalavimas dėl likusios 1348,23 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmestinas.

Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvyk-džius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (šiuo atveju numatytos 21 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis minėtomis Sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7,90 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 19 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 101 Eur žyminį mokestį ir patyrė 246,01 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus 70 procentų (3125,93 Eur/4474,16 Eur x 100 procentų) ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 70,70 Eur žyminio mokesčio ir 172,21 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 242,91 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K845012982 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas).

Priteisti iš atsakovės L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2585,68 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 68 ct) negrąžintą kreditą, 245,05 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 5 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 21 procento mokėjimo palūkanas už 2585,68 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 2020-03-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 287,30 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 30 ct) tarpininkavimo mokesčio, 7,90 Eur (septynis eurus, 90 ct) sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3125,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242,91 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus, 91 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.