Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3, 44.2.4.2, 75.7, 75.8, 77.2, 77.4.2, 77.4.3, 78.2.1, 125.2

2011 m. rugsėjo 26 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Silvai Sandienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. B., o taip pat atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui A. B., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka sudaryta 2008-06-08 Tabariškių Rkb ir 2008-06-13 apskaityta Kauno rajono CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukros A. B.. Daugiau kaip metus šalys kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko, negyvena intymaus gyvenimo. Ieškovas išvyko ir bando įsitvirtinti pramogų versle Azerbaidžane, atsakovė su dukra A. gyvena ieškovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje nurodė, kad A. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes tarp tėvų šiuo klausimu ginčo nėra. Ieškovas didesne suma negu 400 Lt turėtų prisidėti prie A. išlaikymo. Vaiko tėvas daug laiko praleidžia užsienyje, epizodiškai dalyvauja dukros auklėjime, jam nežinomi nei vaiko poreikiai, nei režimas, todėl bent vienerius metus tėvo bendravimas su mažamete dukra turėtų apsiriboti be nakvynės. Kadangi A. nuo gimimo gyvena bute (duomenys neskelbtini), tai motinos reikalavimas nustatyti jai su dukra uzufruktą į šį butą yra pagrįstas (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies šiais motyvais.

Dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebeliko A. ir I. B. šeimoje. Posėdyje pati atsakovė patvirtino, kad nuo 2010 metų gegužės mėnesio ieškovas kartu su šeima negyvena. Nors ji dėjusi maksimalias pastangas išsaugoti santuoką, skatino dukros bendravimą su tėvu, ieškovas vis vien siekia santuoką nutraukti. Santuokinių ryšių nutrūkimą lėmė tai, kad ieškovo gyvenime atsirado kita moteris, būtent ieškovo neištikimybė sugriovė šalių santuoką. Šios moters nuotraukos spausdinamos, o A. B. kaip jos „mylimojo“ pavardė minima žiniasklaidoje (civ. byla A-S-2-3882-127/2011 b.l. 56-58). Nors ieškovas neigia buvęs neištikimas sutuoktinei, tačiau vedusio vyro elgesys neturėtų duoti pagrindo tokio turinio rašiniams. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik vieną faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas buvo sutuoktinei neištikimas, nes būdamas santuokoje susirado kitą moterį, su ja artimai bendravo tiek Azerbaidžane, tiek Lietuvoje, atostogavo Palangoje, grįžęs iš užsienio bei atostogų negyvena savo namuose su šeima. Įstatymas numato, kad visais atvejais įrodžius neištikimybės faktą, pripažįstama, kad sutuoktinis, šiuo atveju A. B. yra kaltas dėl santuokos iširimo. Faktų, kad atsakovė nesirūpino šeima, neparėmė ieškovo iškilus finansiniams sunkumams versle ir inicijuodavo konfliktus šeimoje, ieškovas neįrodė. Priešingai, palikęs sutuoktinę ir dukrą, ieškovas važinėdavo į užsienį, tuo metu vienai atsakovei tekdavo visi buities, namų ūkio, vaiko auklėjimo ir priežiūros rūpesčiai bei atsakomybė. Konstatavus ieškovo neištikimybę ir neįrodžius atsakovės kaltės, teismas panaikina šalių bažnytinės santuokos apskaitos įrašą, pripažindamas, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas A. B. (CK 3.24 str., 3.25 str., 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 3 d., 3.304 str.).

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Nors atsakovė teigė, kad dėl ieškovo kaltės jautėsi morališkai palaužta ir pažeminta, patyrė neigiamus išgyvenimus, viešinamas sutuoktinio „romanas“ žiniasklaidoje vertė aiškintis artimiesiems, bendradarbiams, jausti gėdą dėl ieškovo neištikimybės, dėl to padarytą neturtinę žalą ji įvertino 5000 Lt, tačiau teismas, atsižvelgdamas į santuokos trukmę, priteisia iš ieškovo atsakovei 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovei jos pasirinkimu po santuokos nutraukimo paliekama turima santuokinė pavardė B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų jų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Faktiškai tarp tėvų nėra ginčo dėl A.gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. B..

Vilniaus apygardos teismo 2011-08-31 nutartimi buvo nustatyta, iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, kad kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. tėvas A. B. bendraus su nepilnamete dukra A., gimusia (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant motinai I. B. (civ. byla A-S-2-3882-127/2011 b.l. 73-76). Atsakovė prašo sprendimu patvirtinti laikinai nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovas siekia didesnio bendravimo su dukra ir nori, kad teismas leistų dukrą pasiimti kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, paimant penktadienį iš darželio 17 val. ir grąžinant ją į namus sekmadienį 18 val. Teismas sutinka, kad bendravimo tvarka neleidžiant tėvui pasilikti su dukra nakvoti, pažeidžia tiek tėvo, tiek dukros interesus, nes byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog toks bendravimas gali turėti neigiamų pasekmių nepilnametei. Pažymėtina, kad A. tuoj sulauks trejų metų, lanko darželį, neturi sveikatos problemų ar specialių poreikių. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad tėvas A. B. yra nepasiruošęs ilgesnį laiką tinkamai pasirūpinti dukra. Iš pateiktų nuotraukų (civ. byla A-S-2-3882-127/2011 b.l. 68-70) matyti, kad tėvo santykiai su dukra šilti ir artimi. Pasirinkus pereinamąjį laikotarpį epizodiniam „šeštadieniniam“ bendravimui, kaip siūloma vienerius metus, tėvui užmegzti artimesnius santykius su dukra bus tik sunkiau. Tėvui įstatymas suteikia teisę maksimaliai bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Kartu teismas pažymi, kad bendravimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, tėvo bendravimo būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, įstatymas suteikia teisę keisti nustatytą bendravimo tvarką.

Nustačius nepilnametės A. gyvenamąją vietą su motina, teismas jai iš skyrium gyvenančio tėvo privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Pareikšdama priešieškinį I. B. pateikė dukros išlaidų skaičiuotę (t.2 b.l. 45-46), pagal kurią, jos teigimu, įprastiems būtiniems trejų metų dukros poreikiams per mėnesį reikia skirti 2725 Lt. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį užtektų A. 2000 Lt, kuriuos lygiomis dalimis, t.y. po 1000 Lt, turėtų skirti abu tėvai. Ieškovas sutiko A. teikti 400 Lt dydžio išlaikymą. Nepilnametės A. tėvams nesusitarus dėl išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi įstatymo nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Nepilnametės A. motina I. B. dirba puse etato UAB „Agni Projektai“ (t.2 b.l. 108-109), gauna 400 Lt pajamų per mėnesį už automobilio nuomą (t.2 b.l. 44), 1380 Lt už patalpų nuomą (t.2 b.l. 80-83). Nepilnametės A.tėvas A. B. savo noru nutraukė darbo sutartį su VšĮ „TV Komanda“ (t.2 b.l. 106-107, 111), nėra UAB „Azlit“ akcininkas ir jokių pajamų iš šios bendrovės veiklos negavo (t.1 b.l. 80, t.2 b.l. 112). Teismas mano, kad nutraukdamas darbo sutartį su VšĮ „TV Komanda“, nesusiradęs kito darbo, ieškovas elgėsi nesąžiningai, pablogino savo turtinę padėtį, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo dukrą, kad būtų patenkinti būtini bei protingi jos poreikiai. Be to byloje yra duomenys, kad į ieškovo A. B. sąskaitą banke kartais pervedamos ženklios piniginės sumos, kuriomis jis disponuoja neatsižvelgdamas į prioritetinius A. interesus (t.2 b.l.117). Teismas taip pat mano, kad gaudami vidutines pajamas, A. tėvai turėtų taupyti. Nesuprantama, kodėl motina dirbdama puse etato (4 val.) ir leisdama vaiką į privatų darželį, dar samdo A. auklę, nesinaudoja nemokamai medicininėmis paslaugomis valstybinėje vaikų poliklinikoje, o veda vaiką į mokamą UAB „Northway medicinos centrą“, mano, kad trejų metų vaikui būtinas poilsis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, perka aprangą ir avalynę vardinėse parduotuvėse, neturintis trejų metų vaikas lankosi picerijose ir kavinėse. Teismas mano, kad A. poreikiai gali būti patenkinti išleidžiant per mėnesį 1000 Lt, iš kurių po 500 Lt turėtų skirti abu A. tėvai (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tokiu būdu iš ieškovo A. B. nepilnametei A. priteisiamas 500 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t.1 b.l. 63-64) nurodė, kad iki 2010 metų gegužės mėnesio gyveno su sutuoktiniu kartu viename bute, tvarkė bendrai ūkį, grąžino kreditus, naudojosi bendrai automobiliu ir kitais daiktais, nuo 2010-01-29 iki 2010-02-05 visa šeima atostogavo Tenerifėje (t.1 b.l. 113), todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-12-01, t.y. nuo vaiko gimimo. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas nuo 2010 metų gegužės mėnesio, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, išskaičiavus jau sumokėtas nepilnametei dukrai A. B. laikino išlaikymo sumas (CK 3.65 str., 3.200 str.).

Dėl uzufrukto į gyvenamąją patalpą nustatymo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė I. B. su nepilnamete dukra gyvena ieškovui A. B. priklausančiame trijų kambarių bute/patalpoje-bute (duomenys neskelbtini) ir pageidauja jame gyventi iki dukros pilnametystės. Tačiau pačiai ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini). Faktiškai šis butas gali visiškai patenkinti dukros ir motinos būsto poreikius, nes priešieškinyje prašoma paskirti joms naudotis vienu kambariu ieškovo bute (t.2 b.l. 7). Be to butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) yra mažesnio ploto (35,91 kv.m), todėl pigesnis jo išlaikymas, negu buto/patalpos-buto S(duomenys neskelbtini) (53,55 kv.m). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo A. B. butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini)yra įkeistas „Swedbank“ AB, kuris prieštarauja uzufrukto nustatymui ir pasisako prieš daiktinių teisių į butą apribojimą be banko sutikimo (t. 2 b.l. 97). Akivaizdu, kad ieškovui nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas gali nukreipti išieškojimą į butą, o atsakovė su dukra gali netekti teisių į šį būstą. Teismas mano, kad nepilnametės dukros A. teisės į būstą nebus užtikrintos nustačius uzufruktą į tėvui priklausantį butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini). Taip pat dar kartą pažymėtina, kad atsakovė turi savo nuosavą gyvenamąją patalpą. Pakeitus gyvenamąją vietą, prie naujos jaukios aplinkos sukūrimo dukrai turi ir gali prisidėti vaiko motina.

Dėl sutuoktinių turto ir skolų

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso:

butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini));keleivinis automobilis BMW 318 valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini)

žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini));butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini));keleivinis automobilis VW GOLF valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini)

Sutuoktinių sutarimu 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „Agni Projektai“ ( t.2 b.l.

100-102) ieškovas A. B. neatlygintinai perduoda atsakovei I. B. (CK 3.116 str. 1 d.).

Sutuoktinių prievolės kreditoriams tenkinamos iš jų asmeninio turto, nes prievolės atsirado iki santuokos įregistravimo. Ieškovas A. B. asmeniškai privalo vykdyti finansinius įsipareigojimus „Swedbank“ AB (t.1 b.l. 178), AB „Citadelė“ bankui (t.1 b.l. 168), AB SEB bankui (t.1 b.l. 169), o atsakovė I. B. - „Swedbank“ AB (t.1 b.l. 178), „Swedbank lizingas“ UAB (t.1 b.l. 180). Kreditoriai neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo finansinius įsipareigojimus toliau šalys vykdytų asmeniškai.

Sutuoktiniai vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja (CK 3.72str.).

Dėl iškeldinimo iš buto

LR CPK 383 straipsnis draudžia ieškinyje dėl santuokos nutraukimo kelti kitus reikalavimus, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę I. B. su nepilnamete dukra A. per 127 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos išsikelti iš buto S(duomenys neskelbtini) bei panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimą šiuo adresu paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Ieškovas priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės neprašo.

Patenkinus priešieškinį iš dalies, atsakovei I. B. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos turėtos 1429,10 Lt bylinėjimosi išlaidos, t.y. 229,10 Lt sumokėtas žyminis mokestis (t.2 b.l. 1, 94), ir 1200 Lt išlaidos (t.2 b.l. 119) advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo A. B. (CPK 93 str. 2 d. 98 str. 1 d.).

Patenkinus priešieškinį nepilnametės dukros išlaikymo dalyje iš ieškovo A. B. priteisiamas 180 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant priešieškinį, atsakovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, į valstybės biudžetą priteisiamos 40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš A. B. ir 22 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš I. B. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CK 3.65 str., CPK 150 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 296 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti bažnytinės santuokos, sudarytos 2008-06-08 Tabariškių Rkb ir 2008-06-13 apskaitytos Kauno rajono CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir I. B. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė P.), apskaitos įrašą.

Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo A. B. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. B. a.k(duomenys neskelbtini) kalto dėl santuokos iširimo 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos I. B. a.k(duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę B.

Nustatyti nepilnametės dukros A. B. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. B. a.k(duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės dukros A. B. a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu A. B. a.k(duomenys neskelbtini) tvarką, - kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, paimant penktadienį iš darželio 17 val. ir grąžinant ją į namus sekmadienį 18 val.

Priteisti iš tėvo A. B. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. B. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2010-05-01, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-05 nutartį laikino išlaikymo sumas, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai I. B. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti A. B. a.k(duomenys neskelbtini) UAB „Agni Projektai“ paprastąsias vardines akcijas 50 vnt. I. B. a.k(duomenys neskelbtini).

Palikti nenagrinėtą A. B. a.k(duomenys neskelbtini) reikalavimą įpareigoti atsakovę I. B. a.k(duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra A. B. a.k(duomenys neskelbtini) per 127 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini) bei panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimą šiuo adresu.

Priteisti iš A. B. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 1429,10 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt devynių litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas I. B. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. B. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimties litų) žyminį mokestį ir 40 Lt (keturiasdešimties litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš I. B. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22 Lt (dvidešimt dviejų litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas byloje, panaikinti.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis panaikintų

bažnytinės santuokos apskaitos įrašą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje

hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas akcijų perdavimo faktas.