- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2YT-698-523/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00004-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Bacevičius
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Ž.
viešame teismo posėdyje ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktinio valdymo būdu priėmė savo mamos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškime nurodyta, kad mirus pareiškėjo motinai nesikreipė į notarą, nes jos vardu nebuvo registruota jokio turto. Vėliau buvo atkurta nuosavybė į turėtą mamos žemę, todėl pareiškėjas kreipėsi į notarą ir išreiškė valią priimti palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.
Teismo posėdyje pareiškėjas J. B. prašė tenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad jo mamai po mirties buvo atkurta nuosavybė į turėtą žemę.
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant S. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
J. B. mama yra A. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypus.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56, „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys yra pakankami spręsti, kad pareiškėjas J. B. savo aktyviais veiksmais, pradėdamas valdyti turtą, išreiškė valią ir taip priėmė mirusios mamos A. B. palikimą, t. y. tvarkė jį, naudojosi turtu.
Šis faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė mamos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.