- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 1S-141/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- D. Ž.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 23 d.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. kaltinamas tuo, kad 2011 m. liepos 23 d., apie 9-10 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas šio buto bendrasavininkės L. M. kambaryje, grasino ją nužudyti ir savo grasinimų realumui pagrįsti pradėjo mojuoti rankoje turėtu ginklu, jį, akivaizdžiai demonstruodamas, buvo nutaikęs į L. M., bei plūdo ją įžeidžiančiais žodžiais. Be to, atvykę policijos pareigūnai pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rado be leidimų laikomą didelį kiekį savadarbių šaunamųjų ginklų bei didelį kiekį šovinių draudžiamų civilinėje apyvartoje, t. y., kad padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. ir 253 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka D. Ž. sulaikytas 2011 m. liepos 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartimi D. Ž. skirtas suėmimas. Vėlesnėmis nutartimis griežčiausios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi kaltinamajam D. Ž. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Šioje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog D. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. Ž. skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Teismas nesilaikė teisingumo, humanizmo ir objektyvumo principų, nes rėmėsi tik suimtąjį kaltinančiais duomenimis, kurie, skundo autoriaus nuomone, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaltinamasis mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, jog iš jo (D. Ž.) gyvenamosios vietos buvo pagrobtas jo turtas, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodydamas jam taikomo suėmimo terminus, teigia, kad teismas neatsižvelgė į suimtojo amžių ir sveikatos būklę.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam D. Ž. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, t.y. kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 str. 4 d.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatyti BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodyti suėmimo skyrimo, o tuo pačiu, ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismo išvados.
BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Šiuo metu ši baudžiamoji byla, kurioje sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymu kaltinamas D. Ž., su kaltinamuoju aktu yra perduota Kauno apygardos teismui. Todėl apeliacinis teismas mano, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad D. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurie yra žinomi ir kaltinamajam, nepaisant to, kad juos jis vertina skirtingai nei teismas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai nesprendžiami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, tuo būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Todėl nenagrinėjamas skundo teiginys, kad byloje surinkti duomenys neva neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Taip pat, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, šioje baudžiamojo proceso stadijoje negali pakeisti pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (BPK 139 str.). Apie kardomųjų priemonių rūšis ir jų tikslingumą skirti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl ir šiuo atveju neanalizuojamas kaltinamojo prašymas pakeisti jam paskirtos kardomosios priemonės rūšį.
Skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai:
jau yra kaltinamas vieno ar kelių BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu;surinkti duomenys leidžia prognozuoti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje ir toliau gali daryti aukščiau paminėtame įstatyme išvardintus nusikaltimus.
Vien tik faktas, kad asmuo buvo anksčiau teistas, nėra besąlyginė aplinkybė skirti griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsti jos terminą, tačiau tokie duomenys neabejotinai gali turėti įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą.
Šioje baudžiamojoje byloje D. Ž. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, kurių vienas yra nurodytas BPK 122 str. 4 d. Byloje yra duomenys, kad D. Ž. anksčiau teistas septynis kartus ir tris iš jų – už nužudymus. Be to, jis yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Tokiu būdu, esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti apygardos teismo išvadą, kad paleistas iš suėmimo D. Ž. gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 p., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, jog viešasis interesas, atskirais atvejais gali nusverti asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į faktinę kaltinamojo D. Ž. suėmimo trukmę, jos santykį su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, jų pobūdžiu ir už jas numatyta bausme, laikytina, kad viešas interesas yra neabejotinai prioritetinis. Jis nulemia kaltinamajam D. Ž. paskirto suėmimo termino pratęsimo būtinumą. Šioje byloje kaltinamajam taikomo suėmimo terminas nepažeidžia protingos pusiausvyros tarp asmens teisės į laisvę bei viešo intereso. Be to, pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir galimai apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą.
Kaltinamojo skunde nurodytos kitos aplinkybės (amžius ir sveikatos būklė) yra svarbios, tačiau šiuo atveju nepakankamos, kad jomis remiantis būtų galima naikinti griežčiausią kardomąją priemonę bei negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešpastatomos viešajam interesui ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Pablogėjus D. Ž. sveikatos būklei, medicininė pagalba jam gali būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Duomenų, kad tokia pagalba kaltinajam negali būti suteikta, byloje nėra.
Kaip minėta šioje nutartyje, byla su kaltinamuoju aktu jau perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kuriame sekančio posėdžio data numatyta 2012 m. gegužės 29 d. ir kitomis dienomis, bei suėmimas D. Ž. pratęstas maksimaliam leistinam 3 mėnesių terminui. Taigi, suėmimo trukmę reglamentuojantys BPK 127 str. reikalavimai taip pat nepažeisti.
Skundžiamą nutartį priėmęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo D. Ž. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.