Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjui A. A., jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Marijampolės PN 2020 m. spalio 23 d. rašto Nr. 9/07-12539 „Dėl A. A.“ ir Kalėjimų departamento 2020 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. 2S-4748 “Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo. Pareiškėjas šios nutarties dalies nustatyta tvarka neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi.

Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Rasa Vilkelytė (toliau – ir advokato padėjėja R. Vilkelytė) posėdžio metu prašė tenkinti A. A. skundą, iš esmės remdamasi skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Advokato padėjėja R. Vilkelytė pažymėjo, kad apsvaigimo nustatymo akte nėra nurodyta nė vieno požymio, galėjusio sukelti pareigūnams įtarimą, kad pareiškėjas yra apsvaigęs, tačiau, nepaisant to, pareiškėjas buvo patikrintas. Teigė, kad Marijampolės PN apsvaigimui nustatyti buvo panaudotas nekokybiškas testas, šią aplinkybę patvirtino ir atliktas tyrimas Toksikologijos laboratorijoje. Pareiškėjas dėl alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo papildomo ištyrimo patyrė pinigines išlaidas.

Lietuvos valstybei atstovaujantiems Marijampolės PN apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Marijampolės PN prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl nuteistojo turėtų išlaidų už Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje atliktą tyrimą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu A. A. teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo atliko Marijampolės PN 11-ajame būryje.

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 8.42-407 duomenimis, pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. buvo tikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo greitos tyrimo priemonės (testo) būdu; testas parodė teigiamą sintetinių kanabinoidų (ABP) rezultatą.

Pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. Marijampolės PN administracijai pateikė prašymą Nr. 106/05-442 tarpininkauti išsiunčiant ištyrimui tiriamąją medžiagą į Toksikologijos laboratoriją. Šiame prašyme A. A. nurodė, jog nesutinka su testo rezultatais, prašė jo tiriamąją medžiagą išsiųsti papildomam ištyrimui dėl sintetinių kanabinoidų nustatymo, pinigus už tyrimą išskaičiuojant iš jo asmeninės sąskaitos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 643/2020(1) duomenimis, A. A. šlapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta; grafoje „Pastabos“ nurodyta, kad nustatyti sintetinio kanabinoido AB-PINACA (ABP) nėra galimybės, nes laboratorija neturi kontrolinio standarto.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją prašymu grąžinti jam pinigus už jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Toksikologijos laboratorijoje.

Marijampolės PN 2020 m. spalio 23 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kad jo prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIII-2699 redakcija) 113 straipsnyje nustatyta, jog pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodyta, jog šis Aprašas reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą (1 punktas); Aprašas taikomas visose Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose kontroliuojant ir nustatant, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų (2 punktas); neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (5 punktas); jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui ( 15 punktas).

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą; laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius; jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.

Byloje nagrinėjamo ginčo atveju A. A. prašė, kad jo mėginys būtų išsiųstas ištyrimui į Toksikologijos laboratoriją, kadangi jis nesutiko su greitojo testo rezultatais, ir sutiko už šį tyrimą susimokėti savo turimomis piniginėmis lėšomis. Teismo vertinimu, pagal Taisyklių 21 punkte vartojamą teisės normos konstrukciją, laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, atsisakę tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali, t. y. turi teisę, tačiau neprivalo, kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo atstovės teiginys, kad Marijampolės PN privertė A. A. atlikti jo šlapimo tyrimą Toksikologijos laboratorijoje.

Teismas sprendžia, kad taikomi teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems gauti atlyginimą (kompensaciją) už išlaidas, patirtas apmokant tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pagal taikomą teisinį reguliavimą, laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų, nesutinkančių su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, tiriamosios medžiagos ištyrimas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje atliekamas nuteistojo lėšomis.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Marijampolės PN tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kompensuoti jo patirtas išlaidas.

Pareiškėjas tvirtino, jog testą dėl alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo Marijampolės PN pareigūnai atliko be pagrindo, be to, teigė, kad pataisos įstaiga žinojo, jog naudojamas testas yra nekokybiškas.

Minėta, kad Aprašo 2 punktas nustato, jog šis aprašas taikomas visose Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose kontroliuojant ir nustatant, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų. Aprašo 2.1.2 punktu laisvės atėmimo vietų direktoriams pavesta užtikrinti, kad jų vadovaujamose įstaigose būtų išmokytas reikalingas pareigūnų skaičius nustatyti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumą (girtumą) arba apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų; kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (Aprašo 3 punktas). Pagal Aprašo II skirsnio ,,Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo laisvės atėmimo vietose“ 4 punktą, suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); tiriamosios medžiagos siuntimas į Toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas; Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto surašymas. Taigi, pareigūnai turi teisę kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašo 6 punkte nustatyta, kad pareigūnas gali įtarti, jog suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Pagal Aprašo 10 punktą, pareigūnas, vertindamas bendrą asmens būklę (odą, gleivines, elgseną, eiseną, stovėseną, pirštų virpėjimą, nuotaiką, judesių tikslumą, dėmesio koncentravimą, kvapą), užpildo akto 1–8 punktus, o įvertinus bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu); greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą (14 punktas).

Marijampolės PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūno 2020 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo „Dėl 11-ojo būrio nuteistojo A. A. pažeidimo“ duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 9 d., apie 10.43 val. pareigūnui įtarus, kad 11-ojo būrio nuteistasis A. A. yra galimai vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas, buvo sulaikytas atlikti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 8.42-407, parengto 2020 m. kovo 9 d., duomenys patvirtina, kad pareigūnas užfiksavo, jog A. A. oda ir gleivinės pabalę, nuteistais suirzęs; pareigūnas, nustatęs šiuos nuteistojo apsvaigimui būdingus požymius, įvertinęs jo būklę, paėmė nuteistojo tiriamosios medžiagos ir, A. A. sutikus, ją ištyrė greita tyrimo priemone (testu).

Teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareigūnai būtų pažeidę A. A. apsvaigimo nustatymo procedūrines taisykles. Pareiškėjas argumentų apie pareigūnų konkrečius veiksmus, kuriais jie galimai pažeidė testų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarką, nepateikė, be to, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kad tyrimą atlikę pareigūnai buvo šališki. Bylos duomenimis, gavus Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N 643/2020(01), kad pareiškėjo šlapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta, administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta, pataisos įstaiga drausminių priemonių A. A. netaikė.

Vertinant pareiškėjo teiginius, jog psichiką veikiančių medžiagų aptikimui Marijampolės PN naudojo nekokybišką testa, atsižvelgiama į tai, kad Aprašas leidžia testų naudojimą apsvaigimui nustatyti, pareiškėjo aukščiau nurodyti teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti leistinais įrodymais. Aplinkybės, kad Toksikologijos laboratorijoje A. A. šlapime nebuvo nustatytas sintetinis kanabinoidas AB-PINACA (ABP), nėra pagrindo vertinti kaip pagrindžiančios Marijampolės PN naudoto testo nepatikimumą, nes Toksikologijos laboratorija nurodytos psichotropinės medžiagos pareiškėjo šlapine nerado, kadangi neturėjo kontrolinio standarto.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad, nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog Marijampolės PN pareigūnai, 2020 m. kovo 9 d. greita tyrimo priemone (testu) atlikdami tyrimą, ar A. A. vartojo psichiką veikiančias medžiagas, veikė neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Nenustačius neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.