Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2009 m. kovo 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – byla nutraukta vadovaujantis BK 93 straipsniu; 2) 2017 m. sausio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams; 2) 2018 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalimi – galutinė bausmė – 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. 2019 m. spalio 31 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: 2020 m. sausio 31 d., apie 20.15 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės aikštelėje, tarp ketvirto ir penkto aukštų, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,80 promilių girtumas, sudavė vieną smūgį metaliniu strypu G. Č. į kaktą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, žaizdą kaktos srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 284 straipsnyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats M. Ž. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 31 d. (penktadienį) dienos metu į namus, kur nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), buvo atėję pažįstami asmenys, tai yra E. M. ir G. Č., jau tuo metu jis buvo neblaivus, ir visi vartojo alkoholį. Pamena, kad su G. Č. dėl kažko apsipyko, pasikvietė jį išeiti į laiptinę ir vienas kitam sudavė smūgius, jį gal stūmė, tačiau dėl šito jokių pretenzijų jam neturi. Po apsistumdymo G. Č. išėjo, o jis parėjo į savo butą ir su E. M. toliau vartojo alkoholį. Girdėjo kaip E. M. su kažkuo kalbėjosi telefonu ir tik pasakė, kad netrukus gali ateiti G. Č.. Dar į duris niekas nebeldė, bet jis atsidarė buto duris ir pamatė, kaip koridoriaus priekyje ateina G. Č.. Tada jis pasiėmė kažkokį metalinį strypą, kuris buvo šalia ir jau bėgo link G. Č., o G. Č. matomai pamatė, kad parbėga, apsisuko ir bėgo laiptais žemyn, o jis pribėgęs prie laiptų turėklų pamatė, kad G. Č. jau kažkur ketvirtame aukšte, tai kur stovėjo 5 aukšte prie laiptų, ir paleido tą metalinį strypą į apačią. Kiek atsimena, kad kažkur kliuvo, nes po numesto to metalinio strypo G. Č. nulipo žemyn, o pats taip pat lipo į apačią, tai 4 aukšte ant laiptų kiek pamena gulėjo tas metalinis strypas ir matėsi kraujo taškeliai. Pasiėmė metalinį strypą ir parėjo į savo butą, nebelipo žemyn. Kur tą metalinį strypą pasidėjo, nepamena. Dėl savo šitokio poelgio nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą bei atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Ž. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

– 2020 m. sausio 31 d. informacinis pranešimas ROIK 0120000056162, kuriame nurodyta, kad viduryje gatvės eina vyras maždaug 25 m., kuriam praskelta galva, sumuštas. Kas jį sužalojo neaišku. Praneša praeivis, kartu su juo palauks tarnybų prie namo;

– ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo G. Č. parodymai, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2020 metų sausio mėnesio pabaigoje su draugu E. M. dienos metu pas kitus draugus gėrė alų ir vėliau nuėjo pas M. Ž., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), buto nežino. Ten pamena, kad gėrė alų ir M. Ž. pradėjo kaltinti, kad neva jam buto duris sulaužė ir jį buvo pastūmęs, tada pamena, kad jam sudavė kelis smūgius. Tada vienas pats išėjo lauk iš jo buto. O vakare, gal apie kokią 20 val., sugalvojo nueiti vėl pas M. Ž.. Pamena tik tiek, kaip iš ketvirto aukšto lipo į penktą aukštą ir pajuto smūgį į kaktą iš metalinio strypo. Po gauto smūgio matė, kaip penktame aukšte prie laiptų stovėjo kažkoks žmogus, bet kas ten toks buvo tikrai negali pasakyti, nes nepamena. Kai gavo smūgį, tas metalinis strypas nukrito laiptinėje, o jis išėjo lauk iš tos laiptinės. Kaip kas toliau vyko nieko nepamena, pamena tik tai, kad atsikėlė jau gulėdamas Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje. Smūgis metaliniu strypu kliuvo į kaktos kairę pusę, ligoninėje susiuvo praskeltą vietą ir išleido namo;

– 2020 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 275/2020(04), kurioje nurodyta, kad G. Č. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje, žaizda kaktos srityje. Nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

– 2020 m. sausio 31 d. įvykio vietos protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio antra laiptinė. Minėtas daugiabutis yra gyvenamas, betoninis, penkių aukštų. Šiaurinėje pastato pusėje matosi įstiklinti langai, matosi kai kurių butų patalpose degančios šviesos, taip pat pastebime du skirtingus įėjimus į laiptines. Stebint nuo Draugystės g. važiuojamosios dalies antrą laiptinę, pastebime prieangio betoninius laiptus, metalines duris, kurios rakinamos kodine spyna, virš durų esantis betoninis stogelis. Užėjus pro duris patenkame į laiptinę, kurioje pastebime betoninius laiptus, turėklus, ant sienų sukabintas metalines pašto dėžutes. Lipant minėtais betoniniais laiptais į viršų, užlipus į ketvirtą aukštą ir stebint betoninius laiptus, kurie veda į viršų, pastebime ant laiptų esančius raudonos spalvos, galimai kraujo lašus. Užlipus į penktą aukštą, apžiūrėjus laiptinėje esančius koridorius, daugiau tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta.

Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra padarytos rašymo apsirikimo klaidos, o būtent neteisingai nurodyta nukentėjusiojo pavardė, t. y. nurodyta „Č.“, o turėjo būti „Č.“, pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis – nurodyta „Č.“ bei aprašomojoje dalyje klaidingai nurodyta nusikalstama veika, t. y. „LR BK 281 str. 1 d.“, o turėjo būti – „284 straipsnis“. Minimos aiškios rašymo apsirikimo klaidos priimant baudžiamąjį įsakymą ištaisytinos.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą M. Ž. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kadangi jis viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės aikštelėje, tarp ketvirto ir penkto aukštų, sudavė vieną smūgį metaliniu strypu G. Č. į kaktą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, žaizdą kaktos srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu kaltinamasis M. Ž. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. Ž. sutiko su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teismo teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. Ž. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam įpareigojimus ir draudimus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, M. Ž. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Prokuroras prašo teismo skirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis BK 72² straipsniu, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o M. Ž. smurtinius veiksmus naudojo ne prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį, todėl prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė M. Ž. neskirtina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. sausio 31 d. 21.05 val. iki 2020 m. vasario 1 d. 10.05 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitant 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. Ž. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

M. Ž. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 284 straipsniais,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Ž. skirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. vasario 1 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad M. Ž. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. Ž. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

- atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

- laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

- pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

- intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Išaiškinti M. Ž., kad nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti M. Ž., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti M. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei M. Ž. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei M. Ž. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Baudžiamąjį įsakymą M. Ž. įteikti pasirašytinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.