- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2-323-731/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
- Ieškovas
- Valstybinės miškų tarnybos
- Atsakovas
- S. D.
- Advokatai
- Jonas Stankevičius
dalyvaujant: ieškovės Valstybinės miškų tarnybos atstovams Živilei Žilėnienei, Jovitai Biveinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui S. D. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. D. 2121,66 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 66 et) aplinkai padarytai žalai atlyginti ir priteistą sumą pervesti į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą LT65 4010 0425 0231 3838, esančią Luminor banke.
Nurodė, kad 2018 m. balandžio 11d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė J. B. patikrinimo metu nustatė, kad privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje nuosavybės teise S. D., esančioje Samanių k., Zarasų r., VĮ Valstybinių miškų urėdijos Zarasų regioninio padalinio Antazavės girininkijos 210 kvartalo 1, 11, 12, 19 ir 23 taksaciniuose sklypuose, S. D. 2018 m. kovo mėn. savavališkai, t.y. neturėdama įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neplynu kirtimu IV miškų grupės medyne iškirto 19,338 m³ žalių medžių, iš jų pusamžiuose medynuose - 6,63 m³, pribręstančiuose ir brandžiuose- 12,708 m³. Šiais neteisėtais veiksmais Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei padarė 2121,66 Eur dydžio žalą aplinkai.
Vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau - Metodika) 1 p., „fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius“. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2.1 ir 2.2 punktais bei šios Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.4.2 punktu.
2018 m. balandžio 17 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinis poskyris 2018 m. rugsėjo 5 d. Atsakovei pateikė pretenziją Nr. S-7K-12 dėl neteisėtais veiksmais padarytos 2121,66 Eur dydžio žalos aplinkai. Atsakovė per pretenzijoje nurodytą terminą aplinkai padarytos žalos neatlygino, motyvuoto prašymo žalos mokėjimą išdėstyti dalimis nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė Živilė Žilėnienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakove buvo paskirta administracinė nuobauda, sprendimas yra įsiteisėjęs. S. D. prisipažino atlikusi neteisėtus veiksmus. Žala, kaip tai numato Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas, yra padaryta. Atsakovė patvirtino, jog leidimo kirsti mišką neturėjo ir apie numatomą kirsti mišką malkoms Miškų tarnybai, kaip to numato įstatymas, nepranešė. Neteisėtų veiksmų faktas konstatuotas administracinio nusižengimo byloje, žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis teisės aktais, žala susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovės atstovė J. B. papildomai paaiškino, jog ji dirba apie 30 metų šioje tarnyboje ir galinti patvirtinti, jog S. D. miške atliktas neteisėtas kirtimas 1,40 ha miško žemėje, medžiai nukirsti sveiki, žali, nesimatė, jog būtų kertami bebrų apgraužti medžiai. Žala apskaičiuota pagal metodiką teisingai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, jog 8,53 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype yra nurodyta , kad miško žemės plotas yra 1,4 ha. Taip pat nurodyta, kad indeksuota miško medynų vertė 434 Eur. Miško žemėje esantys medynai buvo pažeisti dėl bebrų poveikio. Dalis išvalytų medžių bebrai visiškai nugraužė ir nuvertė, o kitus tik apgraužė. Medkirčiai nupjovė bebrų nugraužtų medžių kelmus ir pagraužtus padžiūvusius medžius, todėl klaidingai buvo paskaičiuota, kad buvo nupjauti žali medžiai. Miško žemė dėl bebrų veikos pastoviai yra užliejama, todėl dėl vandens poveikio medynai pradeda džiūti nuo viršūnės. Ruošiant malkas visi apdžiūvę medynai taip pat buvo pašalinti. Be to, buvo pašalintos ir vėjovartos. Šiuo metu dėl bebrų veiklos vėl yra masiškai išguldyti medynai, o dėl vandens poveikio medynai apdžiūvę, o kiti ir išlūžinėję. Nurodė, jog jos, S. D., pajamos per mėnesį yra netekto darbingumo pensija -245,94 Eur ir našlių pensija - 39,24 Eur. LR CK 6.251 str. 2d. numato , kad teismas , atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turinę padėtį, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.
Teismo posėdžio metu S. D. parodė, jog miškas, kuriame iškirsti medžiai, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Ji leido sūnui Virginijui išsikirsti medžių malkoms. Ką jis samdėsi ir kiek buvo iškirsta miško nežino. Pripažino, jog ji žino apie tai, kad reikia pranešti Miškų tarnybai apie miško kirtimą, tačiau to nepadarė. Dėl įvykusio nuoširdžiai gailisi, pergyvena. Prašė atsižvelgti į tai, jog jos sunki materialinė padėtis ir prašoma priteisti žala jai yra per didelė ir nepakeliama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
LR miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatytais atvejais. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus nurodytus 20.1-20.8 punktuose: 1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; 3) atrankinius sanitarinius kirtimus; 4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 6) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 7) plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais; 8) retinimo ir einamuosius kirtimus. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, privalo leidimu kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešima apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės mišku tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.
Žala aplinkai– tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246- 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-916/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui D.S., trečiajam asmeniui UAB „G“, dėl žalos aplinkai atlyginimo apibendrinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama.
Byloje nustatyta, kad atsakovei S. D. nuosavybės teise priklauso 8,53 ha žemės sklypas, esantis Samanių k., Suvieko sen., Zarasų r., kadastrinis Nr. . 4350/0002:6. Sklypas yra žemės ūkio paskirties, kurio 1,40 ha yra miško žemė. Nekilnojamojo turto registre nurodyta indeksuota miško vertė yra 434 Eur., dalį 8,53 ha sklypo sudaro pelkės ir šaltinynai.
S. D. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2018 m. balandžio 11 d. patikrinus miško valdą, nuosavybės teise priklausančią S. D., esančią Samanių k., Suvieko sen., Zarasų r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško savininkei S. D. leidus, neteisėtai, negavus leidimo kirsti mišką ir nepateikus pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiame į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Zarasų regioninio padalinio Antazavės girininkijos 210 kvartalo 1, 11, 12, 19 ir 23 taksacinius sklypus, 2018 m. kovo mėn. neplynu kirtimu buvo nukirsta 53 vnt. žalių medžių, viso 19,338 kubinių metrų medienos. Tuo S. D. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. 2018-08-14 Utenos apylinkės teismo (Zarasų rūmų) nutartimi (po skundo išnagrinėjimo) S. D., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirta 50 eurų dydžio bauda.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad medžius, dėl kurių iškirtimo prašoma priteisti žalą, atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, iškirto sūnaus pasamdyti darbininkai. S. D. leido sūnui išsikirsti miško malkoms. Atsakovė pripažino, kad jai teisės aktų reikalavimai dėl miškų kirtimo yra žinomi, jai buvo žinoma, kad miško kirtimui reikalingas leidimas ar pranešimas Miškų tarnybai. Be to, šios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir surašant atsakovei administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovė buvo nubausta už padarytą neteisėtą veiką. Šio nutarimo atsakovė neskundė, su jame nustatytomis aplinkybėmis sutiko, jų neginčijo (buvo ginčijamas tik baudos dydis).
Nors atsakovės sūnus V. D. teisme aiškino, jog jis liepė kirtėjams kirsti bebrų pažeistus medžius, tačiau pripažino, jog pats kirtimo nekontroliavo, tiesiogiai kokį medį kirsti nei jis, nei jo motina nenurodinėjo. Pripažino, jog trijose atvežtose priekabose buvo įvairių medžių, ne tik bebrų apgraužtais galais. Nei atsakovė, nei jos sūnus nedalyvavo miške kertant medžius.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, gamtos išteklių naudotojai privalo neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis). Atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma priteisti paskaičiuota žala, nurodo, kad ji realios žalos gamtai nepadarė, o paskaičiuota žala yra per didelė.
Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, jog žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, 2.1 ir 2.2 punktais bei šios Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.4.2 punktu.
Aplinkai padarytos žalos dydis miško žemėje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuotas pagal šiuos kriterijus: Žala aplinkai neteisėtai iškirtus 6,63 m³ žalių medžių 12 ir 19 taksaciniuose sklypuose yra: Miškų grupė IV, neplynas kirtimas - 60,00 Eur už 1 m³ medienos (Metodikos priedo 1.4.2 p.); Medynai pusamžiai 12 ir 19 taksaciniuose sklypuose - žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5 (Metodikos 2.1 p.).6,63 x 60 x 1,5 = 596,70 Eur. Žala aplinkai neteisėtai iškirtus 12,708 m³ žalių medžių 1, 11 ir 23 taksaciniuose sklypuose yra: Miškų grupė IV, neplynas kirtimas - 60,00 Eur už 1 m³ medienos (Metodikos priedo 1.4.2 p.); Medynai pribręstantys ir brandūs 1, 11 ir 23 taksaciniuose sklypuose - žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0 (Metodikos 2.2 p.).12,708 x 60 x 2,0 = 1524,96 Eur.
Iš viso žala aplinkai neteisėtai iškirtus 19,338 m³ žalių medžių miško valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2121,66 Eur.
Įvertinus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai iškertant Mišką. Netikėti specialistės J. B. parodymais, ieškovės pateikta medžiaga, žalos paskaičiavimais, teismas neturi pagrindo.
Atsakovė pateikė teismui nuotraukas, iš kurių matyti jog dalis žemės sklypo užlieta, medžiai pagraužti bebrų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog buvo kertama būtent nurodytuose, bebrų pažeistuose miško plotuose, nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti specialisto apskaičiavimu, todėl teismas daro išvadą, jog nupjautų medžių tūris buvo suskaičiuotas teisingai.
Be to ir Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (žr. pvz. LAT 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-472/2004), todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį.
Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė prašė sumažinti priteistinų nuostolių dydį, savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė duomenis apie gaunamas pajamas. Jos pajamos yra netekto darbingumo pensija -245,94 Eur, našlių pensija - 39,24 Eur. Atsakovė garbaus amžiaus, gyvena viena, padeda neįgaliam sūnui. Be to, atsižvelgtina į tai, jog toks pažeidimas padarytas pirmą kartą, viso S. D. priklausančio sklypo indeksuota vertė yra 2186 Eur, miško -434 Eur, o prašoma atlyginti suma 2121,66 Eur, todėl teismo manymu, priteisus visą prašomą žalą, atsakovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių dėl jos sunkios turtinės padėties, be to ji nebūtų proporcinga padarytam pažeidimui. Įvertinus šias aplinkybes priteistinos žalos aplinkai dydis mažintinas iki 500 Eur sumos. Mažinant žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovei tais pačiais pagrindais buvo sumažinta administracinė nuobauda už padarytą administracinį pažeidimą.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir 4,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268- 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ) padarytos žalos aplinkai atlyginimą ieškovei Valstybinei miškų tarnybai, į. k. 302471705, šią sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. LT65 4010 0425 0231 3838, esančią Luminor banke.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,98 (devyniolika eurų 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.