Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui J. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) skyriaus vedėjos B. B. 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-280-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja skunde pripažįsta administracinių nusižengimų, nustatytų 187 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau nesutinka su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu. Teigia, kad žala valstybės biudžetui nepadaryta. Mokestinio tyrimo metu visi neatitikimai buvo šalinami, tačiau pareiškėja per nustatytą laiką fiziškai nespėjo pašalinti visus neatitikimus, kadangi atsirado daug papildomo darbo ir prireikė programuotojų pagalbos. Priskirta bauda – 1365 Eur – pareiškėjai yra labai didelė, kadangi jos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigose yra 1500 Eur (bruto), t. y. 907,50 Eur (neto).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

ANK 639 straipsnyje nustatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir VMI, kurios pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą, buvo tinkamai pranešta, J. V. taip pat nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 29 d. gautas pareiškėjos prašymas skundą dėl VMI 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai nedalyvaujant (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos J. V. skundas nagrinėtinas teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai J. V..

VMI atstovas J. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. V. neginčija padariusi administracinį nusižengimą, kaltę pripažįsta, trūkumus pašalino. J. V. skunde nurodė, kad jos materialinė padėtis yra bloga – gauna mažą atlyginimą, tačiau kai buvo rašomas atsiliepimas į pareiškėjos skundą, tokių duomenų neturėjo. Baudos sumažinimo klausimą prašo spręsti tesmo nuožiūra.

J. V. skundas tenkinamas.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pareiškėja skunde pripažino, kad padarė administracinius nusižengimus ir neginčijo jų padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjos skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinės nuobaudos (1365 Eur dydžio baudos) proporcingumu. Prašoma sumažinti jai paskirtą administracinę nuobaudą.

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų. ANK 207 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo septynių šimtų aštuoniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju J. V. skundžiamu nutarimu už ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 295 Eur dydžio bauda, o už ANK 207 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą – 1365 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, J. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1365 Eur dydžio bauda.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti J. V. paskirtą administracinės nuobaudos dydį už ANK 207 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą iki minimalaus, nustatyto šio straipsnio sankcijoje.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, parenkant baudos dydį, atsižvelgiama į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą.

J. V. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pareiškėjos skunde teigiama, kad jos veiksmais žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Mokestinio tyrimo metu visi neatitikimai buvo šalinami, tačiau pareiškėja per nustatytą laiką fiziškai nespėjo pašalinti visus neatitikimus, kadangi atsirado daug papildomo darbo ir prireikė programuotojų pagalbos. Pareiškėja, būdama Bendrovės vadove ir atsakinga už Bendrovės veiklos organizavimą, turėjo užtikrinti, kad informacija VMI apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas būtų pateikta laiku ir tinkamai, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes neatmetama, kad padarytas nustatytos tvarkos pažeidimas galėjo būti padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, asmens manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokestinio patikrinimo metu J. V. bendradarbiavo su VMI ir šalino neatitikimus. Tai patvirtina byloje esantis susirašinėjimas tarp pareiškėjos ir VMI atstovo apie daromus tikslinimus ataskaitose (b. l. 23). VMI atstovas J. O. teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. V. visiškai pašalino mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus (b. l. 48). Dėl šių priežasčių pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 207 straipsnio 2 dalyje, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio negu rūšinis šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis.

Skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad nėra J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kita vertus, pareiškėja skunde nurodo, kad ji pripažįsta padariusi administracinius nusižengimus. Vadinasi, ji iš esmės neneigia savo kaltės. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėja anksčiau traukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos yra sumokėtos, o šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50–56). Taip pat nenustatyta, kad ji padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ji anksčiau būtų padariusi administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, tokio pobūdžio administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą. Aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėja apibūdinama kaip asmuo, besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio (J. V. nesiekė tyčia ir piktybiškai nesilaikyti nustatytos informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikimo tvarkos). J. V. teigimu, ji šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigose, gauna 1500 Eur (bruto) atlyginimą, t. y. 907,50 Eur (neto), todėl jai paskirtos baudos dydis yra neproporcingai didelis. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos dydį. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių J. V. asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių.

Teismas, atsižvelgdamas į J. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (byloje pripažino padariusi administracinius nusižengimus, dirba, iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas J. V. paskirti ANK 207 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą minimalų baudos dydį – 780 Eur. Toks baudos dydis leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad VMI atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad spręsti klausimą dėl J. V. paskirtos baudos teismo nuožiūra.

Visiškai neskirti pareiškėjai administracinės nuobaudos arba skirti mažesnį jos dydį nei sankcijoje nustatytas minimalus, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas nenustatė teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 4 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 195 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

tenkinti J. V. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skyriaus vedėjos B. B. 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-280-2024:

1) pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skyriaus vedėjos B. B. 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-280-2024 dalį – J. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 207 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą – 1365 Eur baudą – sumažinti iki administracinės nuobaudos – 780 Eur baudos;

2) pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skyriaus vedėjos B. B. 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-280-2024 dalį, kuria J. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1365 Eur dydžio bauda, ir J. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio nuostatomis, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 780 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) dydžio baudą.

J. V. paskirtos 780 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 195 Eur (šimtą devyniasdešimt penkis eurus) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skyriaus vedėjos B. B. 2024 m. gegužės 9 d. nutarime Nr. VMI-ANR_N-280-2024.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.