- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-1696-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- T. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo T. G. (toliau – atsakovas) 5 809,35 Eur negrąžintą paskolą; 543,18 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. sausio 28 d.; 1 101,73 Eur administravimo mokestį; 211,99 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 22 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. kovo 30 d.); 22 procentų nuostolių atlyginimą (pagal sutartį negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. balandžio 25 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 927,07 Eur sumos); 601,56 Eur sutarties sudarymo mokestį; 32,06 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 616 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 253 Eur žyminis mokestis ir 363 Eur išlaidos už teisines paslaugas.
2. Atsakovui T. G. ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2025 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per šeimos narį. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 straipsniu, 2025 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Priteisė iš atsakovo ieškovei 5 809,35 Eur negrąžintą kreditą; 533,18 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. sausio 28 d.; 17,95 Eur sutarties administravimo mokestį; 211,99 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 22 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. kovo 30 d.; 22 procentų nuostolių atlyginimą skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. balandžio 25 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 927,07 Eur sumos); 32,06 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 522,98 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį nusprendė atmesti.
5. Pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2024 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio bei bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlygą .
6. Teismas iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad šalys 2024 m. balandžio 30 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 545334458 (toliau – sutartis). Pagal sutartį skolintojų per elektroninę tarpusavio skolinimo platformą buvo paskolinta 6 644,52 Eur suma, kurią sudaro 6 000 Eur paskolos suma ir 644,52 Eur sutarties sudarymo mokestis, 60 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, 644,52 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė sąskaitą“, 6 000 Eur paskolos sumą/likutį ieškovė išmokėjo atsakovui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti sutartyje numatytus mokesčius iki 2029 m. balandžio 25 d. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė pateikė atsakovui 2025 m. sausio 9 d. įspėjimą sumokėti įsiskolinimą per keturiolikos dienų terminą. Atsakovui įsiskolinimo nepadengus, ieškovė vartojimo kredito sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2025 m. sausio 29 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkintinas.
7. Teismas nustatė, kad 543,18 Eur paskolos palūkanos už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. sausio 28 d. susideda iš 533,18 Eur sumos, kuri ieškovės įvardinta kaip palūkanos, ir 10 Eur ieškovės įvardintų mokėjimo palūkanų. Specialiosiose sutarties sąlygose nustatyta 22 procentų dydžio metinė palūkanų norma.
8. Teismas vertino, kad ieškovės apskaičiuotos 533,18 Eur dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. iki 2025 m. sausio 28 d. atlieka mokėjimo funkciją pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punktą, todėl šį ieškovės reikalavimą pripažino pagrįstu ir jį tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnis).
9. Likusi prašomų priteisti palūkanų dalis – 10 Eur – buvo skaičiuojama pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, t. y. už termino laiku mokėti įmokas praleidimą, todėl šias palūkanas teismas vertino kaip kompensacines.
10. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktą, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai), jos yra lygios 0,05 procento pradelstai sumokėti sumai už kiekvieną pradelstą dieną.
11. Spręsdamas dėl šių palūkanų pagrįstumo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 punktu ir dėl jo taikymo išplėtota kasacinio teismo praktika bei padarė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo (kompensacinės) palūkanos neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytų ribojimų, be to, jų paskaičiavimo laikotarpis sutampa su ieškovės prašomų priteisti 32,06 Eur delspinigių laikotarpiu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas taikant sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 22 procentų metinę palūkanų normą, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, tokia vartojimo kredito sutarties sąlyga nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą pripažino negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis) ir ieškovės reikalavimą dėl 10 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo atmetė.
12. Dėl sutarties sudarymo mokesčio teismas nurodė, kad vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, draudžiama tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 procentai atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Ieškovė savo atlygį suskaidė į dvi dalis: 644,52 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį nurodė taikanti už sutarties sudarymo metu teikiamas paslaugas, ir 1 226,69 Eur sutarties administravimo mokestį. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 1 871,21 Eur (644,52+1 226,69), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 34,44 procentus (644,52÷1 871,21×100 procentai). Teismas sprendė, kad ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą.
13. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29, 10.4 punktuose įtvirtinta nuostata, jog sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos mokėjimo grafike, tačiau ieškovė nurodė, kad sutarties sudarymo mokestį ji įsiskaitė būtent sutarties sudarymo metu. Teismas akcentavo, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis didesnę nei 25 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti draudžia tiek iš paskolos gavėjo (atsakovo), tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos).
14. Teismo vertinimu, atsakovui buvo skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutarties sąlygą dėl sutarties sudarymo mokesčio teismas pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis), o ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 601,56 Eur sutarties sudarymo mokestį atmetė.
Šalies argumentai
15. Ieškovė taip pat prašė priteisti 1 101,73 Eur sutarties administravimo mokestį už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,55 procento. Per 75 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį ieškovei iš viso turėjo būti sumokėta 1 226,69 Eur administravimo mokesčio.
17. Teismas nustatė, kad atlygio dalį, įvardintą kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų. Tačiau ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo (vykdant sutartį) sumokėtoms įmokoms.
18. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas atliko 4 mokėjimus pagal įmokų grafiką, t. y., ieškovė iš atsakovo gautais mokėjimais įskaitė 773,80 Eur (6 644,52 Eur – 5 809,35 Eur) arba 11,65 procentų (773,80 Eur × 100 proc. ÷ 6 644,52 Eur) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 142,91 Eur (1 226,69 Eur × 11,65 proc.) sutarties administravimo mokestį. Kadangi gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 124,96 Eur (1 226,69 Eur – 1 101,73 Eur) šio mokesčio, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į 17,95 Eur (142,91 Eur – 124,96 Eur) šio mokesčio sumą.
19. Dėl ieškovės prašomo priteisti 211,99 Eur nuostolių atlyginimo, teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 211,99 Eur nuostolių atlyginimą – pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 22 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. kovo 30 d. ir 22 procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. balandžio 25 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 927,07 Eur sumos.
20. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktu ir CK 6.71 straipsnio 1 dalimi bei 6.258 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovo taip pat priteisė 32,06 Eur delspinigius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
21. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, teismas iš atsakovo ieškovei nusprendė priteisti 522,98 Eur (616 Eur x 84,90 procentai) bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinimo neteisėta; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį ir priteisti 601,56 Eur sutarties sudarymo mokestį; priteisti iš atsakovo apeliantės sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog atsakovui yra skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį apeliantė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas.
22.2. Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, įtraukta į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, administruojanti internetinę tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, kurioje buvo sudaryta paskolos sutartis (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, bendrųjų sąlygų 1.14 punktas) Ieškovė taip pat yra įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnis). Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Teismas ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio vertino neįsigilinęs į ginčo sutarties nuostatas, dėl to nagrinėjant klausimą dėl apeliantės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį pagrįstumo nebuvo atskleista bylos esmė.
22.3. Teismas netyrė ir nevertino apeliantės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį, kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatorei mokamo atlygio, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Apeliantė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Apeliantei, kaip platformos operatorei, mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Minėti mokesčiai nurodyti paskolos sutartyje, apie juos paskolos gavėjas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti.
22.4. Remiantis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 3.18 bei 4.4. punkte įtvirtintu paskolos gavėjo išankstiniu suteiktu įgaliojimu bendrovei paskirstyti lėšas jo elektroninių pinigų sąskaitoje, paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis apeliantei mokamo atlygio (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis).
22.5. Apeliantė pažymėjo, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte apibrėžta, jog sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis apeliantei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos paskolos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui atlikus mokėjimus po paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (nagrinėjamu atveju tai sudaro 10,74 Eur) buvo paskirstyta investuotojams.
22.6. Sutarties sudarymo mokestis yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (6 000 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (644,52 Eur) yra skolintojų, tame tarpe ir apeliantės investuojama suma. Sutarties sudarymo mokestis įskaitytas į apeliantės sąskaitą, kaip jos atlygis, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams ir apeliantei pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.
22.7. Apeliantės kaip skolintojos investuota suma į su atsakovu sudarytą paskolos sutartį buvo 1 529,52 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 1 381,35 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 23,02 procentus bendros vartojimo kredito sumos bei 148,17 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad pagal susiklosčiusią įprastą tarpusavio skolinimo platformų rinkos praktiką visos paskolos jos platformoje suteikiamos elektroniniu būdu, visiems skolintojams, paskolų gavėjams bei paskoloms platformoje suteikiami atitinkami identifikaciniai numeriai siekiant apsaugoti asmenų privatumą ir užtikrinant asmens duomenų subjektų apsaugą, todėl jie naudojami skelbiant paskolas aukcione, atitinkamai skolintojų turimuose paskolų portfeliuose bei paskolos gavėjams informacijoje apie turimas paskolas. Toks informacijos pateikimo būdas buvo pasirinktas ir teikiant įrodymus teismui bei pateikti papildomi duomenys įrodantys, jog apeliantė investavo ne tik į su atsakovu sudarytą sutartį, bet ir į visas kitas tą dieną išduotas paskolas.
22.8. Kadangi apeliantė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, iš atsakovo turėtų būti priteista visa likusi negrąžinta 601,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo buvo atmestas ir sutarties sudarymo mokesčio sąlyga pripažinta negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinimo neteisėta, pakeisti iš dalies teismo sprendimą ir priteisti 601,56 Eur sutarties sudarymo mokestį.
27. Vadovaujantis VKĮ 2 straipsnio 2 dalimi, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma apima bendrą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą.
28. Pagal VKĮ 2 straipsnio 4 dalį, bendra vartojimo kredito suma – tai kredito suma, kuria vartojimo kredito gavėjas gali naudotis pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį.
29. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį, bendra vartojimo kredito kaina – tai visos su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos (įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius bei kitus mokesčius), kurias vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti, ir kurios yra žinomos tiek kredito davėjui, tiek tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Į bendrą kainą taip pat įtraukiamos sąskaitų administravimo, mokėjimo priemonių išlaidos, taip pat papildomos paslaugos (pvz., draudimas), jei jų įsigijimas yra būtinas norint gauti vartojimo kreditą siūlomomis sąlygomis.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorė, įtraukta į viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 25¹ straipsnio 1 dalis).
31. Pagal Bendrųjų sąlygų 1.27 papunktį, sutarties sudarymo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas vienkartinis mokestis, kurį paskolos gavėjas moka paskolos organizatoriui (platformos operatorei). Jis apima ir kreditingumo vertinimo mokestį, yra apskaičiuojamas procentine dalimi nuo paskolintos sumos, nurodomas grąžinimo grafike ir, jei taip numatyta, yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Pažymėtina, kad šis mokestis negali būti neigiamas, net jei būtų taikoma nuolaida kreditingumo vertinimui.
32. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.), ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šis reikalavimas netaikomas išimtiniu atveju, numatytu VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje.
33. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, aukščiau nurodytas 75 procentų proporcingumo reikalavimas netaikomas, jei platformos operatorius suteikia vartojimo kredito gavėjui ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos, ir visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį užtikrina, kad bendra platformos suteikta suma sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos kredito sumos. Tokiu atveju operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai bankroto procese tenkinami tik po paskolos davėjų reikalavimų.
34. Pažymėtina, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši sąvoka turi būti aiškinama plačiai – kaip apimanti visus mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko platformos operatorius už tarpininkavimą sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis. Todėl tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis laikytini vieningu atlygiu platformos operatorei už jos veiklą, ir abu patenka į VKĮ 25³ straipsnio taikymo sritį (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo atlygį suskirstė į dvi dalis: 1 226,69 Eur administravimo mokestį ir 644,52 Eur sutarties sudarymo mokestį. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 1 871,21 Eur (1 226,69 Eur + 644,52 Eur), iš kurios sutarties sudarymo mokestis sudaro 34,44 procentus (644,52 Eur × 100 / 1 871,21 Eur). Taigi, daugiau nei trečdalis (34,44 procentai) ieškovės atlygio yra nesiejama su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis. Tai viršija Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nustatytą maksimalų 25 procentų dydį.
36. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad jai taikytina VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtis, todėl ji nėra įpareigota laikytis 25 procentų ribos, numatytos VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje. Pasak ieškovės, jos veiklos modelis atitinka minėto straipsnio 6¹ dalyje keliamus reikalavimus – t. y., ji į kiekvieną vartojimo kredito sutartį investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir visą sutarties galiojimo laikotarpį užtikrina, kad jos investuota suma sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos kredito sumos.
37. Ieškovė nurodo, kad ji yra registruota platformos skolintoja, kuriai suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702. Remiantis 2024 m. balandžio 30 d. Paskolos sutartimi Nr. L-54533458, sudaryta su atsakovu, ieškovė investavo 1 529,52 Eur iš bendros skolintojų paskolintos sumos. Iš šios sumos: 1 381,35 Eur buvo skirta vartojimo kredito sumai (t. y. 23,02 procentai bendros kredito sumos); 148,17 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti.
38. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Norėdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, ieškovė turi įrodyti, kad investuoja į kiekvieną per platformą sudaromą vartojimo kredito sutartį ne mažiau kaip 12 procentus bendros vartojimo kredito sumos (pagal CPK 178 straipsnį – šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi). Lietuvos banko Vartojimo kredito teikimo gairėse (patvirtintose Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69) išaiškinta, kad norint taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies išimtį, operatorius turi: investuoti ne mažiau kaip 12 procentų į kiekvieną suteikiamą vartojimo kreditą; užtikrinti šio reikalavimo vykdymą visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį. Gairių 44.6 punkte taip pat nurodyta, kad ši išimtis netaikytina, kai platformos operatorius investuoja tik į dalį paskolų (pvz., pagal tam tikrą reitingą) arba tik į tas paskolas, kurios nėra visiškai finansuojamos kitų investuotojų.
39. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė savo pačios parengtą pažymą, kurioje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 30 d. ji investavo ne mažiau kaip 12 procentų sumos į 42 paskolos sutartis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks įrodymas nepakankamai pagrindžia, kad ieškovė investuoja į kiekvieną per platformą sudaromą vartojimo kreditą ir kad jos investicija viso kredito sutarties laikotarpiu sudaro ne mažiau kaip 12 procentų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos. Be to, pačios ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta, kad ji veikia tik kaip tarpininkė tarp platformoje registruotų investuotojų ir paskolų gavėjų. Ji taip pat nurodė, kad tiek paskolos suma, tiek sutarties sudarymo mokestis buvo finansuoti kitų investuotojų lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytos išimties.
40. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio negaliojančiomis nuo jos sudarymo momento, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, ir atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 601,56 Eur sutarties sudarymo mokestį.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paskolos sutarties sudarymo mokesčio, tinkamai taikė ir aiškino VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.