Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamojo gynėjui advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai V. Š., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2016-08-29 apie 18.30 val., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kaire ranka stumdė ir apdraskė savo sutuoktinės V. Š. kairės rankos riešą ir kairės rankos žastą bei sugriebęs už kaklo ją parvertė ant žemės, tuo padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairiame rieše ir tokiu būdu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei nukentėjusiajai V. Š., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

D. Š. teismo posėdžio kaltu prisipažino ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to kas įvyko, kaip vyras galėjo to išvengti, galėjo tiesiog apsisukti ir išeiti, netęsti konflikto. Jie su žmona planuoja skirtis, pasikeitus aplinkybėms įvyko konfliktas dėl turto padalinimo. Savo elgesį vertina blogai, tačiau su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti jiems susitaikius.

Nukentėjusioji V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinis ne pirmą kartą atiminėja iš jos telefoną. Jam paėmus telefoną, ji siekė jį atsiimti, tada sutuoktinis suėmė vieną kartą už kaklo, parvertė. Kaltinamajam ją parvertus, ji pradėjo šaukti vaikus, kad šie kviestų policiją. Prašant telefono kaltinamasis neatidavė, o siekiant ranka to telefono, jis mušėsi. Tokių susistumdymų yra buvę ir anksčiau, tačiau ji niekur nesikreipė. Visi konfliktai vyksta dėl skyrybų. Kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė, jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos neturi, todėl neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius.

D. Š. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo be visiško prisipažinimo taip pat įrodytos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2016-08-29 kreipėsi R. V. Š., kuri nurodė, kad jos sutuoktinis D. Š. smurtauja prieš ją (b.1.1-4);

- 2016-08-29 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad 2016-08-29 V. Š. atžvilgiu smurtauja D. Š. (b.l. 8-9);

- nukentėjusiosios V. Š. parodymais, kurių metu ji parodė, kad 2016 metų rugpjūčio 29 d. apie 18.30 val. jai būnant namuose, savo miegamajame kambaryje atėjo jos sutuoktinis D. Š., kuris pirmas pradėjo aiškintis dėl skyrybų proceso ir jo dokumentų rengimo. Jiems bekalbant apie minėtą skyrybų procesą, jos sutuoktiniui D. Š. nepatiko turto padalijamo sąlygos. Dėl to šis jai pradėjo grasinu ir sakyti, kad susidoros teisiškai. Po to, šis jai pats pradėjo siūlyti, kad ji pasiimtų mobilų telefoną ir pradėtų visa tai įrašinėti. Tačiau jų pokalbis jau buvo įrašinėjamas nuo jų pokalbio pradžios. Visa tai išgirdęs, jos sutuoktinis D. Š. priėjęs prie miegamojo lovos galo, pasiėmė ten gulėjusį jos telefoną išėjo į koridorių. Todėl ji sekė jam iš paskos ir prašė, kad šis minėtą telefoną atiduotų. Tačiau sutuoktinis D. Š. jai telefono neatidavė, dėl to ji norėdama iš šio pasiimti minėtą telefoną, bandė atimti iš šio rankų. Dėl to jos sutuoktinis pradėjo ją pulti, t. y., dešine ranka pradėjo ją stumdyti ir draskyti jos kairės rankos riešą bei kairės rankos žastą bei sugriebęs ją už kaklo parvertė ant žemės. Netrukus ji pradėjo šauktis vaikų pagalbos, dėl to atbėgę jos vaikai J. Š. su M. Š. atsistojo prieš jos sutuoktinį D. Š., dėl ko šis griūdamas įpuolė į vonios kambarį ir minėtą mobilų telefoną įmetė į klozetą. Išsitraukus minėtą telefoną ji pasiėmusi sūnaus J. Š. mobilų telefoną iškvietė policiją. D. Š. veiksmai jai sukėlė fizinė skausmą. Dėl padarytos žalos civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 12-13);

- specialisto išvada Nr. G2247/2016(02), kurioje nurodoma, kad V. Š. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste ir kairiame rieše ir tokiu būdu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 17).

- (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine V. Š. ir dvejais mažamečiais vaikais J. Š. ir M. Š.. Su savo sutuoktine V. Š. santuokoje gyvename apie 13 metų. Daugiau nei prieš pusę metų yra pasirašę sutartį, kad nebeveda bendro ūkio. 2016 m. rugpjūčio 29 d. įtarime nurodytu laiku, apie 18.30, jiems būnant namuose kartu su savo sutuoktine V. Š. tarp jų įvyko konfliktas dėl skyrybų proceso ir turto dalijimosi. Jis pasakė savo sutuoktinei V. Š., kad jeigu ši nenori skirtis taikiai, tai jis pasisamdys gerą advokatą. Visa tai ši suprato, kaip grasinimą, dėl to pasakė, kad šį mūsų pokalbį įrašinėjo. Dėl to netrukus jis pasiėmė ant lovos padėtą savo sutuoktinės V. Š. mobilų telefoną ir nubėgo į koridorių iki vonios kambario, pasižiūrėti ar ši tikrai įrašinėjo. Jam net nespėjus pasižiūrėti mobilaus telefono, sutuoktinė V. Š. rankomis jam pradėjo trankyti per rankas, reikalavo grąžinti mobilų telefoną. Dėl ko norėdamas ją sulaikyti, jis stipriai sugriebė jai už abiejų rankų, po to už vienos, norėdamas ją nuraminti, kadangi ši labai rėkė ir verkė bei šaukėsi vaikų pagalbos, kad šie kviestų policiją. Atbėgę vaikai pradėjo jam sakyti, kad ką jis daro. Netrukus jis susinervinęs nuėjo iki vonios kambario ir įmetė minėtą mobilų telefoną į klozetą (b.l. 25-26).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. Š. 2016-08-29 apie 18.30 val., savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kaire ranka stumdydamas ir apdraskydamas savo sutuoktinę V. Š. sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusioji V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, susitaikė su juo ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, turtinių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l. 49-50, administracine tvarka baustas (b.l. 37), dirbantis (b.l. 38), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 41), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 43).

D. Š. dėl padaryto nusikaltimo kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja V. Š., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį - sutuoktinę, kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Byloje 2016-08-31 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-8996, kurioje nurodyta, kad advokatė Regina Atkočaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą D. Š. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto D. Š.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. Š. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1853-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti D. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu D. Š. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.