Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. S. ir S. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. S (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimą priėmė P. S., faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. S. tėvai A. S. ir P. S. santuoka sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini)

Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo sekantį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) .

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. S.. Po motinos mirties, nei jos sutuoktinis P. S., nei pareiškėjas, nei kiti paveldėtojai į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė.

Iš Tauragės rajono 3 - iojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Po mamos mirties pareiškėjo tėvas P. S. liko gyventi iki savo mirties sutuoktinių įgytame ūkyje, jį prižiūrėjo, tvarkė, administravo, mokėjo visus su sodyba susijusius mokesčius. Pareiškėjo tėvas P. S. mirė (duomenys neskelbtini). P. R. S po tėvo P. S. mirties kreipiantis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo paaiškėjo, jog po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51

Iš pateiktų į bylą duomenų teismas daro išvadą, kad po palikėjos A. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis P. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties(duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo A. S. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad P. S. pradėjo mirusios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl A. S. teisės paveldėti jos vardu valdyto turto.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis P. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.