Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo J. C. gynejos adv. Jolantos Songailienes apeliacinius skundus del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 138 str. 2 d. 6 p., ir nuteistas laisves atemimu 3 metams. Paskirtoji bausme subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2006-11-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes pridedant 2006-11-29 nuosprendžiu paskirtos bausmes 6 menesiu dali, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 3 metams 6 men., bausme atliekant pataisos namuose (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d.). I bausmes laika iskaitytas laikino sulaikymo ir suemimo laikas nuo 2006-08-08 iki 2007-04-02.

I. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 138 str. 2 d. 6 p., ir nuteistas laisves atemimu 1 metams 6 men., bausme atliekant pataisos namuose. I bausmes laika iskaitytas laikino sulaikymo ir suemimo laikas nuo 2006-08-08 iki 2007-04-02.

J. C. ir I. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. išteisinti, nes neirodyta, kad ju padaryta veika turinti nusikaltimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas A. T., taciau nuosprendis jo nuteisimo dalyje neskundžiamas.

J. C. ir I. M. nuteisti už tai, kad budami apsvaige nuo alkoholio, veikdami grupeje, del asmeniniu santykiu kilusio konflikto su A. J. metu, turedami tiksla pažeminti nukentejusiji, kankindami ir itin žiauriai nesunkiai sutrikde A. J. sveikata, o butent: 2006 m. rugpjucio 2 d., apie 22 val., name, esanciame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. M. kumšciu sudavus 1 smugi nukentejusiajam i veida, J. C. kartu su I. M. nuejus su nukentejusiuoju i nama, esanti (duomenys neskelbtini), kur jie, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjucio 2 d. 23 val. iki 2006 m. rugpjucio 3 d. 7 val., tesdami savo nusikalstamus veiksmus, veikdami grupeje su A. T., budami apsvaige nuo alkoholio, del asmeniniu santykiu kilusio konflikto su A. J. metu, A. T. tycia sudavus 4 smugius kumšciu A. J. i veida, J. C. tycia sudave 3 smugius kumšciu A. J. i veida, liepe nusirengti, po to, A. T. tycia sudavus 4 smugius kumšciu A. J. i galva, J. C. tycia sudave 15 smugiu pagaliu A. J. i ivairias kuno vietas. Po to, J. C., A. T. ir I. M. nusišlapinus ant nukentejusiojo, J. C. tycia sudave 3 smugius kumšciu A. J. i pilva. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus J. C. tycia sudave nukentejusiajam 4 smugius taburete per galva, 3 smugius kede per galva, 1 smugi keptuve per galva, A. T. atnešus virve pririšo A. J. prie kedes ir sudave smugius kumšciu nukentejusiajam per veida. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus, J. C. ištrauke savo lytini organa ir liepe ji ciulpti, taciau nukentejusiajam negalint išsižioti, tryne savo lytini organa jam i veida. J. C. liepus, I. M. taip pat išsitrauke savo lytini organa ir tryne i nukentejusiojo veida. Po to J. C. sudave smugius nukentejusiajam per nugara, I. M. sudave 2 smugius kumšciu i veida, J. C. sudave 2 smugius kumšciu i veida, 14 smugiu kumšciu i ivairias kuno vietas, peiliu bade nukentejusiojo spranda ir nugara, i nukentejusiojo galva sudauže alaus bokala.

J. C. ir I. M. taip pat buvo kaltinami ir perduoti teismui už tai, kad budami apsvaige nuo alkoholio ir veikdami bendrininku grupeje, grasindami tuoj pat panaudoti fizini smurta ir pasinaudoje del prieš tai panaudoto smurto palaužtu nukentejusiojo pasipriešinimu, fizinio salycio, analiniu ir oraliniu budu tenkino savo lytine aistra su A. J. prieš jo valia, o butent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjucio 2 d. 23 val. iki 2006 m. rugpjucio 3 d. 7 val., name, esanciame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po to, kai J. C. sudave 15 smugiu pagaliu A. J. i ivairias kuno vietas, ir pagrasinus nukentejusiajam sumušimu, ištrauke savo lytini organa ir liepe ji tenkinti oraliniu budu, taciau nukentejusiajam suspaudus lupas J. C. savo lytini organa tryne jam i veida. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus, po to, kai J. C., A. T. ir I. M. nusišlapino ant nukentejusiojo ir J. C. sudave smugius A. J. kumšciu ir pagaliu, J. C. liepe nukentejusiajam atsiklaupti ir kišo pagali A. J. i analine anga. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus, po to, kai J. C. taburete, kede ir keptuve sudave smugius A. J., pririšo ši prie kedes ir J. C. bei I. M. savo lytinius organus ikišo nukentejusiajam i burna ir priverte juos tenkinti oraliniu budu.

Vilniaus miesto treciasis apylinkes teismas 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu išjunge iš kaltinimo J. C. inkriminuota pagalio kišima A. J. i analine anga ir konstatavo, kad yra irodyta tik ta aplinkybe, jog kaltinamieji J. C. ir I. M., siekdami pasitycioti iš nukentejusiojo ir pažeminti, viena karta verte ji masažuoti ju lytinius organus. Apylinkes teismas J. C. ir I. M. del šiu veiksmu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. išteisino, nes neirodyta, kad ju padaryta veika turinti šio nusikaltimo požymiu. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad kaltinamieji neturejo tikslo seksualiai pasitenkinti, ju tycia buvo nukreipta pasitycioti iš nukentejusiojo, ji pažeminti, todel ju veikoje nera butino Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymio.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendi. Panaikinti nuosprendžio dali, kuria J. C. ir I. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. del nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems ir priimti nauja nuosprendi: J. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., ir nuteisti laisves atemimu 4 metams 6 men. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., paskirta bausme apemimo budu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p., ir galutine bausme paskirti 4 metus 6 men. laisves atemimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmes prideti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes neatlikta dali – 6 menesius, ir galutine bausme skirti 5 metus laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

I. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., ir nuteisti ji laisves atemimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., paskirta bausme apemimo budu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p., ir galutine bausme paskirti 4 metus laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose. Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Apeliantas teigia, jog teismo išvada, kad J. C. ir I. M. turejo tiksla pažeminti nukentejusiji, ju tycia nebuvo nukreipta seksualiai pasitenkinti ir del to nera nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 2 d. sudeciai butino elemento, yra nepagrista. BK 150 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudetis yra formali, t.y. nusikaltimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad kaltininkai atliko baudžiamojo istatymo uždrausta veika, nepriklausomai nuo to, ar kilo nusikaltimo pasekmes. Formaliose nusikaltimu sudetyse pasekmes nera butinas požymis, todel ju norejimas neturi reikšmes. Kaltinamieji smurtavo veikdami tiesiogine tycia, turedami tiksla pasitycioti, pažeminti nukentejusiji. Pagal nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad vartojant itin žiauru ir kankinama smurta, kaltininkams staiga kilo tiesiogine tycia pažeminti nukentejusiji ir seksualines prievartos veiksmais. J. C. ir I. M. suvoke, kad veike butent seksualiniais veiksmais, kaip ir suvoke tai, kad šiuos veiksmus jie atliko prieš nukentejusiojo valia ir pasinaudoje prieš tai pavartoto smurto palaužtu nukentejusiojo pasipriešinimu, t.y., jie veike naudodami prievarta. Pagal bylos aplinkybes J. C. ir I. M. seksualiai nepasitenkino, taciau atliko veiksmus, sudarancius BK 150 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeti – veikdami bendrininku grupeje, pasinaudoje prieš tai patirto smurto palaužtu nukentejusiojo pasipriešinimu, savo lytiniais organais brauke A. J. per lupas ir priverte ši dirginti ju lytinius organus ranka prieš nukentejusiojo valia. Šios veikos padarytos vienu metu, esant vieningai tyciai, ir turi buti laikomos idealiaja sutaptimi. J. C. ir I. M. veiksmai – braukymas per lupas lytiniais organais, privertimas lytinius organus dirginti ranka – negali buti laikomi kankinamo ir itin žiauraus nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 6 p.) požymiu, nes atitinka kito, sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 2 d., požymiu visuma.

Apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo irodytomis aplinkybes, jog J. C. viena karta buvo ištraukes savo lytini organa, liepe nukentejusiajam ši ciulpti ir tryne savo lytini organa nukentejusiajam i veida, o J. C. liepus, I. M. ištrauke savo lytini organa ir tryne ši i nukentejusiojo veida. Taciau nurodes, kad šias aplinkybes patvirtina nukentejusiojo parodymai, teismas nemotyvavo, kodel skirtingai vertina A. J. parodymu patikimuma del itin žiauraus ir kankinamo nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir del seksualinio prievartavimo, ir nepripažista irodymais nuosekliu ir kategorišku nukentejusiojo parodymu, kad jis buvo priverstas rankomis dirginti kaltininku lytinius organus. Nukentejusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigunu ir ikiteisminio tyrimo teisejo, kuriems dave iš esmes analogiškus parodymus, kaip ir byla nagrinejant teisme. Teismas taip pat nevertino ir tos aplinkybes, kad nukentejusiojo parodymus apie patirta seksualini prievartavima buvo patvirtine J. C. ir A. T.. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parode, kad J. C. ir I. M. jam pasake, jog A. J. ciulpe šiu lytinius organus. J. C. parode girdejes I. M. sakant „tu dabar man ciulpsi“, mate, kaip A. J. klaupiasi prie I. M. ir juda, lyg šiam ciulptu lytini organa.

Apelianto teigimu, nukentejusiojo parodymu patikimuma irodo ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. G-4646/06 nustatyti sužalojimai ir ju padarymo budas pilnai atitinka nukentejusiojo nurodytas aplinkybes. Prokuroras pažymi, kad nukentejusysis A. J. teisme parode, kad butu atleides kaltininkams ir nebutu kreipesis i policija tik del patirto sumušimo, jei nebutu buves pažemintas dar ir seksualines prievartos budu. Todel, apelianto nuomone, teismo argumentai, kad A. J., parodydamas, kad J. C. ir I. M. ji seksualiai prievartavo, galejo sugalvoti, apkalbeti kaltinamuosius ir kalbeti nebutus dalykus, yra nepagristi, kaip ir nepagristos teismo abejones nukentejusiojo parodymais dalyje del seksualinio prievartavimo kitokio fizinio salycio budu.

Apeliaciniu skundu nuteistojo J. C. gyneja prašo pakeisti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendi dalyje del J. C. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucineje dalyse nurodant, kad nepadaryta veika, numatyta BK 150 str. 2 d. Nurodo, kad teismo išvados del seksualines prievartos fakto neatitinka bylos aplinkybiu, nes padarytos vadovaujantis tik nukentejusiojo A. J. parodymais, nesant jokiu objektyviu irodymu. Byloje irodinejama pagalio kišimo nukentejusiajam i analine anga fakta teismas laike nenustatytu, nes jis taip pat grindžiamas tik nukentejusiojo parodymais. Teismas nustate, kad A. J. del sumušimu nuteistajam J. C. jaute keršta, pats pripažino, kad mieganciam J. C. norejo smogti kirviu, bet tuo metu neturejo jegu, be to muštynes kilo del asmeniniu konfliktu, todel policijoje rašydamas pareiškima, to paties keršto vedinas A. J. galejo prirašyti nebutu dalyku, siekdamas kuo daugiau J. C. apkaltinti ir tokiu budu atkeršyti. Taciau šioje dalyje teismas prieštarauja savo paties padarytoms išvadoms ir byloje surinktiems irodymams, nes vien iš nukentejusiojo parodymu nustate, kad J. C. lytini organa tryne i nukentejusiojo veida. Ši aplinkybe, kaip ir pagalio kišimas i analine anga, yra nukentejusiojo išsigalvojimas, siekimas atkeršyti J. C. del sumušimo, ir nera irodyta.

Nuteistojo gyneja teigia, kad nukentejusiojo parodymai del seksualines prievartos veiksmu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nevienodi, šias aplinkybes jis pasakodavo vis kitaip „pagražindamas“, teisme nustatyta, kad savoku „oralinis“, „analinis“ jis apskritai nežino, jo apklausu protokolai surašyti netiksliai, parodymu patikrinimo vietoje metu jis nieko apie seksualine prievarta neužsimine ir neparode. Kiti itariamieji ir liudytojai taip pat tokiu aplinkybiu nepatvirtino, specialisto išvadoje pažymeta, kad nera jokiu požymiu, irodanciu seksualines prievartos fakta, taip pat ir nenaturaliu budu. Todel, apeliantes nuomone, seksualines prievartos faktas fizinio salycio budu negali buti laikomas nustatytu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore praše Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda tenkinti, nuteistojo J. C. gynejos apeliacini skunda atmesti.

Nuteistasis J. C. ir jo gyneja praše prokuroro apeliacini skunda atmesti, gynejos apeliacini skunda tenkinti.

Nuteistasis I. M. ir jo gyneja praše prokuroro apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo J. C. gynejos adv. Jolantos Songailienes apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagristas ir teisetas, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus ir pagristai nuteistuju J. C. ir I. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p. bei paskyre teisinga bausme, o pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. išteisino, jiems nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.

J. C. bei I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme neige verte nukentejusiji A. J. masažuoti ju lytinius organus. Taciau nukentejusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino, kad visiems trims nuteistiesiems naudojant prieš ji fizini smurta, J. C. nusimove kelnes ir paemes savo lytini organa pridejo jam prie veido. I burna jis J. C. varpos paimti negalejes, nes nuo sumušimo sutino lupos, todel J. C. savo varpa tryne jam i žanda. Nebaiges tenkinti lytines aistros, J. C. pasake I. M., kad jis gali tenkinti aistra oraliniu budu su juo (A. J.), taciau I. M. atsisake. Praejus kuriam laikui, J. C. liepes jam oraliniu budu patenkinti I. M.. I. M. išsitrauke lytini organa ir pridejo prie lupu, o jis ranku ir lupu pagalba turejes ji patenkinti. I. M. nebaigus akto, jis oraliniu budu turejes vel tenkinti J. C. (T 1, b.l. 30-33). Teisminio nagrinejimo metu nukentejusysis A. J. parode, kad J. C. išsitrauke lytini organa ir liepe jam ciulpti. Del sužalojimu jis negalejes išsižioti, todel tik trynes aplink lupas. J. C. ta pati liepe daryti ir I. M.. Iš pradžiu I. M. nesutiko, bet po to taip pat išsitrauke lytini organa ir jis trynes jo lytini organa aplink lupas. Taip pat nukentejusysis patikslino lytinius organus J. C. ir I. M. trynes po viena karta (t. 2, b.l. 104-116, 128-141).

Kaip teisingai nurodoma nuteistojo J. C. gynejos apeliaciniame skunde, apklausus nukentejusiji A. J. teisminio nagrinejimo metu paaiškejo, jog pastarasis nežinojo, ka reiškia žodžiai „analinis“, „oralinis“ ir ju duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nenaudojo. Kita vertus, A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu nurode kokius konkrecius veiksmus atliko J. C. ir I. M., t.y. pridejo savo lytinius organus jam prie veido ir verte masažuoti.

Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentejusiojo A. J. parodymais del J. C. ir I. M. atliktu aukšciau aptartu veiksmu, kuriuos iš dalies patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistuju A. T. bei J. C. parodymai (t. 1, b.l. 60, 67, 102-103), ir konstatuoja, kad apylinkes teismas pagristai pripažino irodyta aplinkybe, kad J. C. ir I. M. verte nukentejusiji A. J. masažuoti ju lytinius organus.

Tai, jog apžiurejes nukentejusiji A. J. teismo medicinos specialistas neaptiko požymiu, nurodanciu i tai, kad su nukentejusiuoju buvo lytiškai santykiauta (tame tarpe ir nenaturaliu budu), nepaneigia nukentejusiojo A. J. parodymu apie tai, kad J. C. ir I. M. buvo prideje lytinius organus jam prie veido, o šis juos tryne.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. atsako asmuo, kuris bendrininku grupe tenkino lytine aistra su žmogumi prieš šio valia analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio salycio budu panaudodamas fizini smurta ar grasindamas tuoj pat ji panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybe priešintis, ar pasinaudodamas bejegiška nukentejusio asmens bukle.

Apeliantas – Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas – teisingai nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnyje numatyto nusikaltimo - seksualinio prievartavimo - sudetis yra formali, padarytos veikos kvalifikavimas nesiejamas nei su seksualinio prievartavimo veiksmu pabaiga, nei su del to kilusiais padariniais. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. C. ir I. M. pridejo savo lytinius organus nukentejusiajam A. J. prie veido ir verte masažuoti. Kita vertus, apylinkes teismas, išteisindamas J. C. ir I. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., konstatavo, kad J. C. ir I. M. veiksmuose nenustatytas butinas BK 150 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudeties subjektyviosios puses požymis, nes kaltinamuju tycia nebuvo nukreipta seksualiai pasitenkinti. Seksualinis prievartavimas suponuoja kaltininko suvokima, kad jis tenkina lytine aistra su nukentejusiuoju prieš jo valia, pasipriešinimui iveikti panaudojes fizini smurta, grasinimus tuoj pat ji panaudoti ar kitaip atimdamas galimybe priešintis arba pasinaudojes bejegiška nukentejusiojo bukle, ir nori tokio lytinio aistros tenkinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad aukšciau aptarti J. C. ir I. M. veiksmai buvo atlikti po to, kai tarp nuteistuju ir nukentejusiojo A. J. kilo konfliktas del pastarojo negražintu skolu bei elgesio su nuteistuju žmonomis. Tiek J. C., tiek I. M. neige tureje tiksla patenkinti lytine aistra. Nukentejusysis A. J. teisminio nagrinejimo metu taip pat teige, jog jo nuomone, J. C. bei I. M. veiksmai buvo atlikti siekiant ji pažeminti, pasitycioti iš jo.

Ivertinusi ivykio aplinkybes, konflikto, kilusio tarp nuteistuju ir nukentejusiojo priežastis, o taip pat nukentejusiojo A. J. parodymus, kolegija konstatuoja, jog apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog J. C. ir I. M. seksualiai prievartavo A. J., nes ju tycia atliekant veiksmus, kaltinamajame akte kvalifikuotus kaip seksualinis prievartavimas, buvo nukreipta ne patenkinti lytine aistra, o pažeminti nukentejusiji, pasitycioti iš jo, ir pagristai kaltinamuosius del seksualinio prievartavimo išteisino, nenustacius ju veikoje BK 150 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeties butinojo požymio, o kaltinamuju veiksmus visumoje ivertino kaip nesunku sveikatos sutrikdyma, turint tiksla pažeminti nukentejusiji, kankinant ir itin žiauriai (Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p.).

Esant šioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniuose skunduose nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo J. C. gynejos adv. Jolantos Songailienes apeliacinius skundus atmesti.