Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. rugsėjo 24 d. apie 05.00 val., R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia metaliniu žarstekliu sudavė iš už nugaros nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Č. į nugarą, rankas, kojas, o pastarajam atsisukus priekiu į jį, metaliniu žarstekliu sudavė smūgį nukentėjusiajam į kairę pėdą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam kairės pėdos I pirštakaulio proksimalinės falangos lūžimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Č. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. apie 05.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia žarstekliu iš nugaros sudavė E. Č. į nugarą, rankas, kojas, kojos pėdą. Žino, kad sužalojo nukentėjusįjį. Taip pasielgė, nes nukentėjusysis išdaužė jo namų langus. Gailisi dėl to, kad smurtavo. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiojo E. Č. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 23 d., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jį su metaline montiruote užpuolė girtas N. A. sugyventinis vardu R., sudavė kelis smūgius montiruote per kairę koją, dėl ko lūžo kojos nykštys (1 t., b. l. 1-11).

Nukentėjusysis E. Č. parodė, kad kurį laiką neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, todėl pažįstamai leidus, buvo apsigyvenęs sandėliuke, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name gyveno jo pažįstama N. A. su sugyventiniu R., kurie nuolat prie jo kabinėdavosi. 2024 m. rugsėjo 24 d. anksti ryte turėjo važiuoti į Kauną, todėl reikėjo pasiimti įrankių iš minėto sandėliuko, nes tuo metu sandėliuke jau negyveno. Buvo neblaivus, todėl tikslios datos neprisimena, buvo 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 16.00 val., nors galėjo būti ir 2024 m. rugsėjo 24 d. apie 06.00 val. Dedantis įrankius į krepšį, iš už nugaros atėjęs R. sudavė jam metaliniu žarstekliu apie 5-6 smūgius į įvairias kūno vietas - nugarą, rankas ir kojas. Pirmiau pajautė smūgius ir tik atsisukęs pamatė R.. Atsisukus, R. du kartus sudavė jam metaliniu strypu į kairę pėdą, o kas vyko toliau nepamena dėl girtumo. Prisimena, kad buvo nuėjęs į (duomenys neskelbtini)ligoninės priėmimo skyrių. 2024 m. rugsėjo 27 d. ryte vėl buvo konfliktas su R., kvietė policiją, nes šis jam metaliniu žarstekliu sudavė per nugarą, tačiau sužalojimų nepadarė, pareiškimo dėl to nerašys. 2024 m. rugsėjo 29 d., prisimena, kad buvo sekmadienis, medikams nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. jį sumušė pažįstamas, tačiau tai buvo ne R., ir dėl šio įvykio pareiškimo neteiks. Civilinio ieškinio dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nereikš (1 t., b. l. 84-87, 90-97).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis E. Č. atpažino R. J. kaip asmenį, kuris 2024 m. rugsėjo 23 d. sužalojo jį su metaline montiruote (1 t., b. l. 98-102).

Liudytoja L. G. parodė, kad leido E. Č. pagyventi jos sandėliuke, laikyti ten savo daiktus, nes pastarąjį iš kaimyninio buto išvarė kaimynė N. ir šis liko benamis. E. Č. ir kaimynė N. pykdavosi tarpusavyje, bet ji į jų konfliktus nesikišdavo. Kai E. Č. pradėjo netinkamai elgtis, šiukšlinti kieme, spjaudytis, ji paprašė išsikraustyti ir šis išsikraustė iš jos sandėliuko. Apie tai, kad N. sugyventinis galėjo sužaloti E. Č., nieko nežino (1 t., b. l. 110-113).

Liudytoja N. A. parodė, kad R. J. yra jos sugyventinis. 2024 m. birželio mėnesį jie apsigyveno bute (duomenys neskelbtini). Anksčiau tame bute ji buvo leidusi gyventi E. Č., tačiau po kurio laiko liepė jam išsikraustyti ir pati apsigyveno minėtame bute. Kaimynė L. leido E. Č. apsigyveno jai priklausiančiame sandėliuke. 2024 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, E. Č. išdaužė jos buto langus. Kad R. J. smurtautų E. Č. atžvilgiu nematė, tik po to, R. J. jai trumpai užsiminė, kad už langų daužymą 2024 m. rugsėjo mėnesį jis sumušė E. Č., bet kaip ir kuo - nežino, nesidomėjo (1 t., b. l. 116-119).

2024 m. rugsėjo 24 d. 13.10 val. E. Č. alkotesteriu nustatytas 2,47 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 23).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašuose nurodyta, kad: 2024 m. rugsėjo 24 d. 6.52 val., į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių atvyko E. Č., teigiantis, kad jį namuose sumušė kaimynai. Nustatytas kojos piršto lūžimas. Iš gydymo įstaigos E. Č. pasišalino (1 t., b. l. 18-22); 2024 m. rugsėjo 27 d. 6.04 val. pranešėjas E. Č. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas asmuo su metaliniu strypu trenkė jam per nugarą, šonus ir galvą. Praskelta galva, kraujuoja (1 t., b. l. 24-28); 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 10.03 į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi E. Č., kuris nurodė, kad vakar jį sumušė pažįstamas. Skundžiais kojos ir krūtinės sumušimu (1 t., b. l. 29-31).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas metalinis žarsteklis, kurio ilgis - 65 cm. Žarsteklio rankena apvali, o galas lenktas. Ant metalinio žarsteklio matyti nešvarumai, erozijos požymiai (1 t., b. l. 58-59).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis. Įraše matyti kaip pareigūnų tarnybinis automobilis privažiuoja prie (duomenys neskelbtini)ligoninės skubios pagalbos skyriaus. Policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir užeina į ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių, medikams nurodo, kad atvyko dėl E., o medikai informuoja, kada asmuo išėjo. Pareigūnai grįžta į tarybinį automobilį ir važiuoja adresu (duomenys neskelbtini). Namo duris atidaro N. A., kuri nurodo nežinanti kur yra E., teigia, kad šis šiandien išdaužė jiems langą. Kitame įraše matyti kaip policijos komisariato patalpose alkotesteriu tikrinamas E. Č. neblaivumas, nustatomos 2,47 promilės. Policijos pareigūnei E. Č. atsako, kad mušė vakar, nurodo kad nežino kelintą valandą, sako, kad buvo komoje (1 t., b. l. 76-78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2092/2024(02) nurodyta, kad E. Č. konstatuota kairės pėdos I piršto proksimalinio pirštakaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 23 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir montiruotė. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimuisi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu. Kairės pėdos I piršto proksimalinio pirštakaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b. l. 130-131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto papildomoje išvadoje Nr. pG 98/2025(02) nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje E. Č. buvo nustatytas kairės pėdos I pirštakaulio proksimalinės falangos lūžimas. Šis sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 24 d. Medicininiuose dokumentuose 2024 m. rugsėjo 24 d. kitokių sužalojimų neaprašyta. Pirštakaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 138-140).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. apie 05.00 val., R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia metaliniu žarstekliu sudavė iš už nugaros nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Č. į nugarą, rankas, kojas, o pastarajam atsisukus priekiu į jį, metaliniu žarstekliu sudavė smūgį nukentėjusiajam į kairę pėdą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam kairės pėdos I pirštakaulio proksimalinės falangos lūžimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Č. sveikatą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino tyčia atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, kurie nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti: nukentėjusiojo E. Č. parodymai, kad kaltinamasis iš už nugaros sudavė jam metaliniu žarstekliu apie 5-6 smūgius į įvairias kūno vietas - nugarą, rankas ir kojas, o jam atsisukus, sudavė metaliniu strypu į kairę pėdą; liudytojos N. A. parodymai, kad kaltinamasis jai pasakojo, jog už langų daužymą jis sumušė E. Č.; iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. 6.52 val. į ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių atvyko nukentėjusysis, teigiantis, kad jį namuose sumušė kaimynai, nustatytas kojos piršto lūžimas; iš vaido įrašo matyti, kad policijos komisariate atsakinėdamas į pareigūnės klausimus, nukentėjusysis nurodo, kad jį sumušė vakar, tikslaus laiko nepamena, buvo komoje; teismo medicinos specialisto išvadoje buvo konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl R. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailėjosi.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Proceso dalyvių pozicija dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė susitaikymo protokolą, posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė, nukentėjusysis turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamajam neturėjo, prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti. To paties prašė prokurorė ir kaltinamojo gynėjas.

Teismo pozicija.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamajam neturėjo ir prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – laikomas neteistu, pažada nenusikalsti, atsižvelgdamas ir į byloje minimą paties nukentėjusiojo galimai neteisėtą elgesį, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, mano, jog yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 78,11 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 171-173).

Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam ligoninėje buvo suteiktos medicinos/gydymo paslaugos, kurių kaina 78,11 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas prie ieškinio pridėta žalos detalizacija (gydymo paslaugų apskaitos išrašas), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai priteistinas 78,11 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 37-40), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Metalinis žarsteklis, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtinas ir sunaikintinas.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir VGTPT kaltinamajam paskirto gynėjo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad menko išsilavinimo ir bedarbiui kaltinamajam gynybą užtikrino teismas, atsižvelgiant į jo sudėtingą turtinę padėtį, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. J., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam (-siems) asmeniui (-ims) ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir baudžiamąją bylą R. J. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo R. J. - 78,11 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 11 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“).

Daiktinius įrodymus: 1) metalinį žarsteklį, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimti ir sunaikinti; 2) kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).