Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (LR), (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Minske, Baltarusijos Respublikos pilietis, baltarusis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) Minske, Baltarusijos Respublikoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. pažeidė viešąją tvarką - viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: jis 2013 m. balandžio 19 d., apie 19.30 val. prie studentų bendrabučio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje pradėjo kabinėtis prie A. A. merginos Ž. Z., o A. A. padarius pastabą, tyčia koja du kartus spyrė A. A. į nugaros sritį, o po to viena ranka iš nugaros apglėbė A. A. už kaklo, o kitos rankos kumščiu sudavė į pakaušį, A. A. apsigynus ir, siekiant išvengti tolimesnio konflikto, nuėjus prie savo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgo prie šio automobilio ir užšokęs jį perbėgo, sulankstydamas variklio dangtį, stogą ir bagažinę, o nušokęs pradėjo spardyti koja į galinį bamperį, dėl ko nusilupo dažai, po ko, A. A. bandant jį sulaikyti, griebė A. A. už kaklaraiščio, prisitraukė prie savęs ir sudavė galva į nosį, tokiais savo veiksmais padarydamas A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies sumušimu, ir ne mažesnę nei 2 127,73 Lt (atitinkamai 616 eurų) turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo. Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK XXXII skyriaus tvarka. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-29 teisiamasis posėdis buvo atidėtas, į bylos nagrinėjimą neatvykus kaltinamajam M. B.. Turint duomenų apie tai, jog kaltinamasis, kuris išvyko į Baltarusijos Respubliką, gali būti pašauktas atlikti karinę tarnybą, nutarta kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į atitinkamas Baltarusijos teisėsaugos institucijas, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingą informaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-31 išsiuntė teisinės pagalbos prašymą (t. 1, b. l. 175-176), 2014-12-08 gautas atsakymas, jog M. B. nuo 2014-05-9 atlieka privalomąją karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos Karinėse pajėgose, karo tarnybos trukmė 18 mėnesių (t. 1, b. l. 181-189). Atsižvelgdamas į nurodytą informaciją, kad karo prievolę atliekantiems asmenims yra suteikiamos 10 dienų trukmės atostogos, teismas išsiuntė pakartotinį teisinės pagalbos pavedimą, prašant suteikti M. B. atostogas ir sudaryti galimybę atvykti į 2015-06-12, 10 val., paskirtą teismo posėdį arba prašant nurodyti kitą galimą datą atvykimui (t. 1, b. l. 35-36). Atsakymas į tokį prašymą iki 2015-06-12 nebuvo gautas, dėl ko 2015-06-12 teismo posėdis atidėtas be datos (vėliau teismui buvo atsiųsta šaukimo šaknelė, iš kurios matyti, jog M. B. šaukimas buvo įteiktas tik 2015-07-22) (t. 2, b. l. 68-70). Įvertinus ankstesnę informaciją dėl karinės tarnybos trukmės, matyti, kad ji M. B. turėjo baigtis 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, dėl ko po šios datos teismas bandė elektroniniu paštu susisiekti su kaltinamuoju, tačiau pastarasis jokio atsakymo nepateikė (t. 2, b. l. 64-65). Galiausiai buvo išsiųstas teisminis pavedimas dėl dokumentų įteikimo, nurodant įteikti kaltinamajam teismo šaukimą apie 2016-05-23 teismo posėdį (t. 2, b. l. 79), ko padaryti nepavyko. Iš Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų gautų dokumentų matyti, jog M. B. vengė atvykti atsiimti šaukimą, dėl ko jam buvo paskirtas priverstinis atvesdinimas, tačiau jo įvykdyti nepavyko, kadangi kaltinamasis namuose nerastas (t. 2, b. l. 81-90). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas turėjo pilną pagrindą išvadai, jog kaltinamasis yra ne tik ne Lietuvos Respublikoje, bet ir vengia atvykti į teismą, dėl ko nutarta vadovautis BPK 246 straipsnio nuostatomis ir bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant.

Prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamojo gynėjas advokatas patvirtino, kad kaltinimas aiškus ir suprantamas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. B., kurio parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti balsu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė neturėjęs tikslo pažeisti viešąją tvarką. Viskas įvyko dėl merginos, kilo abipusis konfliktas. 2013-04-19, apie 17 val., stovėjo ir rūkė kartu su draugais I. S., šiuo metu gyvenančiu užsienyje, ir A. V. prie įėjimo į bendrabutį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tame bendrabutyje jis gyveno, šiuo metu yra grįžęs į tėvynę. Jis ir draugai buvo visiškai blaivūs. Pamatė iš bendrabučio laiptinės išeinančią pažįstamą merginą, vardu Živilė, kartu su pirmą kartą matomu vaikinu. Kai mergina nusileido laiptais, jis priėjo prie jos ir apkabino per liemenį, nes ji jam patiko ir jie anksčiau bendraudavo. Su mergina buvęs vaikinas, kaip vėliau sužinojo A. A., jį pastūmė ir pasakė, kad tai jo mergina. Tuomet jis taip pat pastūmė A. A.. Tada šis sudavė jam smūgį kumščiu į žandikaulį. Jis taip pat bandė suduoti A. A. smūgius į veido sritį, tačiau neatsimena, kur pataikė. Tada įsikišo jo draugai ir juos išskyrė, neleisdami kilti muštynėms. A. A. nuėjo prie savo automobilio „BMW“, stovėjusio gatvėje netoli stotelės. Jis, pamatęs A. A. automobilį, nubėgo prie jo ir iš pykčio bei pavydo užšoko ant variklio dangčio, po to ant stogo, tačiau paslydo ir nukrito ant žemės. A. A. pradėjo jį mušti rankomis ir spardyti kojomis. Jam pavyko atsistoti ir tuomet jis iš pykčio spyrė į automobilio galinį bamperį. A. A. vėl puolė muštis. Jis taip pat bandė suduoti A. A., buvo nutvėręs pastarajam už kaklaraiščio, todėl prisitraukė jį ir savo galva sudavė jam į nosies sritį. Po to jo draugai juos išskyrė, nes būtų kilusios didesnės muštynės. Kitą dieną per bendrus pažįstamus rado A. A. kontaktus ir bandė taikiai išspręsti kilusį konfliktą, norėjo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, bet A. A. nesutiko taikytis, nurodydamas neadekvačiai didelę sumą už patirtą žalą, reikalavo 30 000 eurų. Nuoširdžiai gailisi dėl kilusio konflikto ir pasižada ateityje daugiau nebenusikalsti (t. 1, b. l. 76-77, 80-81).

Teismo posėdyje apklaustas kaip nukentėjusysis A. A. parodė, jog konfliktas vyko prie Didlaukio gatvėje esančio bendrabučio, kur jis atvyko pasiimti savo merginos. Tuo metu ant suoliuko sėdėjusi neblaivi kompanija pradėjo kabinėtis prie jo merginos. Jis kaltinamajam pasakė, jog šis greičiausiai kažką supainiojo, bet M. B. buvo agresyvus, užsipuolė, jo draugė Ž. Z. pradėjo jį tempti ir jie abu nuėjo. Jam beeinant kaltinamasis pribėgo iš nugaros ir du kartus spyrė į nugarą bei kumščiu trenkė į pakaušį, po ko nukentėjusysis atsisuko, atsistūmė, nes M. B. buvo įsikibęs jam į drabužius, ir taip pat kumščiu trenkė kažkur kaltinamajam. Kur pataikė, negali pasakyti. Jis neturėjo jokio tikslo taikytis kažkur specialiai, norėjo tik apsiginti, tačiau iš karto priėjo kaltinamojo draugai ir jį nusivedė. Jie su Ž. Z. ėjo toliau, buvo jau priėjęs prie automobilio, pradėjo rakinti, kai staiga kaltinamasis atsivijo, užšoko ant automobilio ir jį visą perbėgo (nuo kapoto link stogo, tada nušoko ant bagažinės), po ko pribėgo prie jo, griebė už kaklaraiščio ir galva trenkė į nosį. Suprato, kad M. B. buvo apsvaigęs, kadangi jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, nors judesių koordinacija sutrikusi nebuvo, kas būdinga nuo alkoholio apsvaigusiems asmenis. Nurodo, kad dėl įvykio jam buvo sumušta nosis, nugara ir pakaušis. Gydytis neteko, buvo pas gydytojus tik abdukcijai gauti. Jo automobiliui buvo apgadintas stogas, kapotas ir bagažinė. Tuo metu „BMW“ atstovybėje jam automobilio remontą įvertino 10 000 Lt sumai, o draudimas sumokėjo žymiai mažesnę sumą, t. y. 2 173 Lt. Realiai automobilį remontavo pats arba pas draugus servisuose, kadangi tuo metu buvo studentas ir neturėjo daug pinigų. Neturtinę žalą vertina 5 000 eurų, kadangi buvo padaryti kūno sužalojimai – jam buvo sudaužyta nosis, mėlynės veide, tuo metu kaip tik dirbo banke, o banko darbuotojui nedera vaikščioti su mėlynėmis veide. Be to, kaltinamasis visiems girdint jį įžeidinėjo. Po įvykio kaltinamasis su advokatu bandė susisiekti su juo, bet jis jau buvo padavęs pareiškimą policijai, o jie geruoju susitarti nenorėjo. Advokatas paskambino ir pasakė, kad nori pataisyti automobilį ir atlyginti moralinę žalą. Kai sužinojo sumą, apsigalvojo ir išvažiavo į Baltarusiją. Tikslesnes nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu, perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus nukentėjusysis A. A. juos patvirtino kaip teisingus ir prašė vadovautis (t. 2, b. l. 114-119).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2013-04-19, apie 17-18.00 val., automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie bendrabučio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Formalus automobilio savininkas yra jo tėvas, tačiau automobiliu nuolat naudojasi jis. Priėjo prie bendrabučio įėjimo palaukti, kol nusileis jo mergina Ž. Z.. Šalimais (prie įėjimo) ant suoliuko buvo 3 nepažįstamų vaikinų kompanija. Vienas iš jų, kaip vėliau sužinojo M. B., garsiai leido replikas, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pastarasis atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, o gal nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kai išėjo Ž. Z., M. B. priėjo prie jos ir pradėjo priekabiauti, ją apkabindamas. Jis paklausė M. B., ar jis nieko nepainioja, ir abu su Ž. Z. nuėjo link automobilio. Beeidamas pajuto spyrį koja į užpakalį. Jis atsisuko ir norėjo išsiaiškinti, bet M. B. draugai ir Ž. Z. neleido kilti konfliktui. Jis su Ž. Z. vėl pradėjo eiti. Staiga jis pajuto dar vieną spyrį į nugarą. Po to jam net nespėjus sureaguoti, M. B. pribėgo iš už nugaros ir, viena ranka suėmęs už kaklo, kitos rankos kumščiu sudavė jam smūgį į pakaušį. Jis sugebėjo M. B. atitraukti nuo savęs ir kažkur jam trenkė. Tuo metu pribėgo M. B. draugai ir jį (kaltinamąjį) laikė, pasakė nenorintys dėl savo draugo turėti problemų. Jis su Ž. Z. nuėjo prie automobilio, tada vėl pribėgo M. B., užšoko ant automobilio variklio dangčio, perbėgo per stogą, užšoko ant bagažinės ir nukrito ant žemės. Atsistojęs M. B. pradėjo spardyti galinį bamperį. Kai jis priėjo prie M. B., norėdamas sustabdyti, šis sugriebė jį už kaklaraiščio, prisitraukė prie savęs ir galva trenkė į nosį, dėl ko jis patyrė nosies sumušimą. Tada jie pradėjo muštis, tačiau vėl pribėgo M. B. draugai ir juos išskyrė. Jis iškvietė policiją, tačiau M. B. su draugais pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis – įlenkti variklio dangtis, stogas ir bagažinė, nuo bamperio nusilupo dažai. Draudimas jam padengė tik apie 2 000 Lt patirtos turtinės žalos. Automobilio remontas servise kainavo 10 000 Lt, tačiau jis neišsaugojo tai patvirtinančių dokumentų. Dėl M. B. smurto patyrė ir neturtinę žalą, nes viešoje vietoje buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, jam buvo sugadintas vakaras, kurį ketino praleisti su mergina, teko važiuoti į ligoninę, kurį laiką jautė skausmą ir diskomfortą dėl nosies sumušimo (t. 1, b. l. 21, 22-23).

Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta Ž. Z. parodė, jog nukentėjusysis A. A. yra jos gyvenimo draugas, kaltinamąjį pažinojo tik kaip tame pačiame bendrabutyje gyvenusį vaikiną. Įvykio dieną susitiko su A. A., išėjus į lauką, prie suoliuko stovėjo M. B., kuris priėjo ir ją apsikabino. Tuomet prie jos priėjo Artūras ir ją nusivedė, jokio žodinio konflikto tarp vaikinų neįvyko. Ji ėjo su Artūru link automobilio, kai pribėgęs kaltinamasis iš nugaros puolė nukentėjusįjį. Kiek atsimena, pastarasis spyrė Artūrui į nugarą (berods vieną kartą, tiksliai jau nebeatsimena). Tada priėjo kaltinamojo draugai ir išskyrė. Ji su nukentėjusiuoju ėjo link automobilio, tačiau netikėtai vėl atbėgo kaltinamasis užšoko ant Artūro automobilio ir jį perbėgo, o nušokęs vėl puolė prie nukentėjusiojo. Neatsimena, kur šis vėl trenkė, tačiau gerai pamena, kad pataikė į nosį, nes Artūrui bėgo kraujas iš nosies. Atrodo, į nosį trenkė galva. Nukentėjusysis gynėsi, tyčia jokių smūgių nesudavė, vėl pribėgo kaltinamojo draugai ir vaikinus išskyrė, kad nekiltų didesnis konfliktas. Kaltinamasis atrodė apsvaigęs (raudonos sakys, elgėsi neadekvačiai), tačiau tiesiogiai pati nematė, kad jis būtų ką nors vartojęs. Atsimena, jog A. A. automobiliui buvo sulamdytas kapotas, stogas. Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu įvykį atsiminė geriau, liudytoja patvirtino juos esant surašytus teisingai (t. 2, b. l. 127-131).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. Z. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jos parodymai užfiksuoti (t. 1, b. l. 41).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas T. K. parodė įvykį stebėjęs iš šeštame aukšte esančio balkono. Stovėdamas bendrabučio balkone ir rūkydamas, pastebėjo, kaip vaikinas priėjo prie poros (vaikino ir merginos) ir užšoko ant nukentėjusiojo. Neatsimena, kad tarp jų būtų vykęs koks pokalbis, nebent kaltinamasis bandė kabinėtis. Jis matė tiesioginį puolimą, kuomet kaltinamasis priėjęs nukentėjusiajam iš už nugaros trenkė pastarajam rankomis, kiek buvo suduota smūgių, pasakyti negali, tačiau kontaktas ilgai netruko. Antrasis kontaktas įvyko, kai nukentėjusysis su savo mergina jau buvo nuėję iki automobilių stovėjimo aikštelės. Kaltinamasis tuo metu atbėgo iš paskos, užšoko ant automobilio, perbėgo variklio dangtį, stogą, bagažinę ir nušoko ant žemės. Tada pribėgo prie nukentėjusiojo ir jiedu susikibo. Jis (liudytojas) įvykį stebėjo iš pakankamai nemažo atstumo, todėl pasakyti, kas kokius veiksmus atliko, negali. Atsimena, kad atbėgo kaltinamojo draugai, jį nuramino ir nusivedė. Jis sužalojimų nematė. Sprendžia, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs, tą suprato iš pastarojo nekoordinuotų judesių. Perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas T. K. patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai, prašė jais vadovautis (t. 2, b. l. 114-119).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas T. K. parodė, kad 2013 m. balandžio mėn., tikslios datos nepamena, galimai 19 d., buvęs svečiuose pas pažįstamą bendrabutyje, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Antroje dienos pusėje, valandos nepamena, buvo išėjęs į 6 aukšto balkoną parūkyti, pastebėjo, kaip iš bendrabučio išėjo pora – jam nepažįstami vaikinas su mergina. Jie nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo metu prie jų iš nugaros pribėgo kitas nepažįstamas vaikinas, kuris sudavė smūgį pirmajam vaikinui iš nugaros. Koks tai buvo smūgis - ar ranka, ar spyris koja, neatsimena. Po šio smūgio pirmasis vaikinas atsisuko ir jie tarpusavyje apsistumdė. Tada prie jų priėjo dar 2 nepažįstami vaikinai ir antrąjį vaikiną atitraukė. Jis negirdėjo, apie ką jie šnekėjosi. Tada pora ėjo toliau link automobilio, bet prie jų vėl pribėgo antrasis agresyvus vaikinas. Vaikino judesiai buvo nekoordinuoti, jo manymu, pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vaikinas pribėgo prie poros automobilio, į kurį jie ketino sėsti, ir perbėgo per jį, t. y. užšoko ant variklio dangčio, po to ant stogo, bagažinės ir galiausiai nukrito ant žemės. Ar vaikinas atsistojęs spyrė į automobilį, neatsimena. Pamena tik, jog vaikinai vėl susikibo, sudavė vienas kitam smūgius, abu nugriuvo ant žemės. Jis negali tiksliai nurodyti smūgių būdų ir lokalizacijos. Prie besimušančių vaikinų vėl pribėgo tie patys du agresyvaus vaikino draugai ir juos išskyrė. Po to visi trys vaikinai nuėjo link bendrabučio, o nukentėjęs vaikinas galimai kvietė policiją. Po kurio laiko jis išėjo iš bendrabučio, nes norėjo važiuoti namo. Išėję iš bendrabučio, sutiko nukentėjusį vaikiną, kaip sužinojo A. A.. Vaikino nosis buvo sumušta, bėgo kraujas. Jis pasakė vaikinui matęs įvykį, paliko kontaktinį telefoną, tuo atveju jei reiktų paliudyti (t. 1, b. l. 43-44).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas V. B. teigė, kad viskas įvyko prieš trejus metus, atsimena tuo metu gyvenęs bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini). Jis kaip tik tuo metu, kai įvyko įvykis, buvo lauke, kadangi ėjo į parduotuvę, viską matė apie 10 m atstumu. Išeidamas iš bendrabučio pamatė kartu su juo išeinančią merginą, kuri norėjo eiti automobilių stovėjimo aikštelės link, tačiau vienas rusiškai kalbantis vaikinas nedavė jai kelio, bandė kalbinti. Kitas vaikinas atėjo nuo automobilių stovėjimo aikštelės ir bandė patraukti rusiškai kalbantį vaikiną nuo merginos. Tuo momentu jie susimušė, tačiau greitai išsiskirstė ir nukentėjusysis su mergina nuėjo automobilių aikštelės link, o kaltinamasis buvo nugriuvęs ant žemės, po ko atsikėlė ir nuėjo pas savo draugus. Nukentėjusiajam su mergina einant automobilio link, kaltinamasis nubėgęs prie nukentėjusiojo automobilio pradėjo ant jo šokinėti. Kas buvo, kai nušoko nuo automobilio, nepamena, kaltinamojo draugai pribėgo ir pastarąjį nusivedė. Ar tarp vaikinų buvo kontaktas, negali pasakyti. Kaltinamasis buvo neblaivus, tą sprendė pagal jo eiseną, pats matė, kaip jis ir jo draugai vartojo alkoholį, matė, kad kaltinamasis su draugais turėjo alaus ar tai sidro (kažkokios alkoholio talpos stovėjo prie suoliuko, netoli įėjimo, kur vaikinai būriavosi). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas V. B. prašė jais vadovautis (t. 2, b. l. 114-119).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad tikslios datos nepamena, po 18.00 val., jis tarp namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kalbėjo telefonu. Prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ant suoliuko buvo 3 nepažįstami vaikinai. Iš namo išėjo nepažįstama mergina. Vienas iš vaikinų priėjo prie merginos ir ją apkabino, neleisdamas praeiti. Tada prie jų priėjo dar vienas nepažįstamas vaikinas, patraukė pirmojo vaikino rankas, paėmė merginą už rankos ir nusivedė link automobilio. Kiek paėjus, pirmasis vaikinas spyrė antrajam vaikinui į užpakalį. Tada prie jų nuo suoliuko pribėgo pirmojo vaikino draugai ir bandė jį atitraukti, bet šis vėl spyrė antrajam vaikinui. Tarp jų įvyko susistumdymas. Draugai juos vėl išskyrė. Tačiau jie vėl puolė muštis. Pirmasis vaikinas atsidūrė ant žemės. Jo draugai vėl įsikišo, o antrasis vaikinas su mergina nuėjo prie automobilio. Tuomet pirmasis vaikinas atsistojo ir, nubėgęs prie antrojo vaikino automobilio, užšoko ant variklio dangčio, po to ant stogo ir nušoko nuo automobilio. Nušokus vaikinai vėl susistumdė, bet smūgių vienas kitam nedavė. Prie jų vėl pribėgo pirmojo vaikino draugai, priėjo ir jis pats. Pirmojo vaikino draugai bandė atitraukti savo draugą, bet šis laikė antrąjį vaikiną už kaklaraiščio. Jis nepastebėjo smūgio galva. Draugai nusivedė pirmąjį vaikiną į bendrabutį ir konfliktas baigėsi. Jo manymu, pirmasis vaikinas ir jo draugai buvo neblaivūs. Jis asmeniškai nepažįsta nė vieno iš konflikto dalyvių (t. 1, b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. V., kurio parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti balsu, parodė 2013 m. gyvenęs bendrabutyje, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur buvo apsistojęs ir M. B., su kuriuo kartu mokėsi. Draugai nebuvo, tik pažįstami. 2013 m. balandžio mėn., tikslios datos nepamena, galimai 19 d., jis prie bendrabučio sutiko M. B. su draugu Irmantu, kitų duomenų nežino. Jie visi prie suoliukų rūkė. Jis buvo blaivus, ar tokios pat būsenos buvo M. B. ir jo draugas, neatsimena. Po kurio laiko iš bendrabučio laiptinės laipteliais nusileido nepažįstama mergina, jai iš paskos kelių metrų atstumu ėjo nepažįstamas vaikinas. Jis suprato, kad tas vaikinas yra kartu su mergina. M. B. priėjo prie merginos, apkabino ją per liemenį ir kažką jai pasakė. Tuo metu prie jų priėjo tas nepažįstamas vaikinas, kažką pasakė M. B. ir stumtelėjo jį ranka nuo merginos. M. B. taip pat stumtelėjo vaikiną. Pastarieji pradėjo tarpusavyje stumdytis, laikydami vienas kitą už drabužių atlapų. Jis su Irmantu suprato, kad gali prasidėti muštynės, todėl pradėjo juos išskrinėti. Jie neleido, kad tarp vaikinų kiltų dar didesnis konfliktas. Vaikinas lietuviškai pasakė, kad tai jo mergina. Jis pastarajam liepė eiti iš šios vietos, nes M. B. buvo įsiaudrinęs. Ar M. B. spyrė vaikinui, nepamena. Vaikinas su mergina nuėjo link automobilio, stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, maždaug už 30 m. Kai jie priėjo prie automobilio, M. B. staiga, jam su Irmantu net nespėjus sureaguoti, nubėgo prie jų, užšoko ant automobilio variklio dangčio, po to ant stogo ir nukrito nuo automobilio ant žemės. Ar M. B. spyrė į automobilio bamperį, neatsimena, nes viskas vyko labai greitai. M. B. nukritus, jis su tuo vaikinu vėl susikibo. M. B. laikė vaikiną už kaklaraiščio. Tuo metu jis su Irmantu prie jų pribėgo, norėdami išskirti, liepė paleisti vienam kitą. Jis paėmė M. B. iš nugaros, o Irmantas laikė vaikiną. Jis nematė, ar M. B., laikydamas už kaklaraiščio, galva sudavė smūgį vaikinui į nosį. Laikant jie bandė suduoti vienas kitam smūgius ir buvo susikibę už drabužių. Galiausiai jiems pavyko juos atitraukti vieną nuo kito. Jie nuvedė M. B. į bendrabutį (t. 1, b. l. 47-48).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK pateiktame A. A. pareiškime nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), šalia bendrabučio laiptinės, trys neblaivūs asmenys priekabiavo prie jo merginos. Nuraminus konfliktą ir su mergina einant automobilio link, neblaivus vaikinas (studentas) perbėgo jo tėvui priklausančios mašinos stogu, kapotu ir ją apspardė. Mėginant sulaikyti, trenkė galva nukentėjusiajam į nosį. Nuo šokinėjimo ant automobilio kapoto, stogo ir galinio bamperio atsirado dideli įlenkimai (t. 1, b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio J. T. 2013-04-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-04-19, apie 19.35 val., gautas pranešimas apie adresu (duomenys neskelbtini) kilusį konfliktą. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi A. A., kuris paaiškino, kad jį užpuolė nepažįstamas vaikinas, trenkė į veidą ir apspardė jo automobilį. Po incidento nepažįstamas vaikinas nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį bendrabutį. Pabendravus su bendrabučio budėtoja, pavyko išsiaiškinti, kad minėtas viešąją tvarką pažeidęs asmuo yra Baltarusijos Respublikos pilietis M. B. (t. 1, b. l. 66).

2013-04-25 specialisto išvadoje Nr. G 1313/13(01) konstatuota, kad A. A. nustatytas nosies sumušimas. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu į nosies nugarėlės sritį. Sužalojimo padarymo galimybė įvykio aplinkybėse nurodytu laiku neatmetama. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 29-30).

2013-04-19 apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant automobilio stogo matyti bato žymės bei du nedideli įbrėžimai. Ant galinio stiklo yra bato pėdsako žymės su slydimo žymėmis. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 49-52).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų dokumentų matyti, jog A. A. už apgadintą automobilį buvo išmokėta 2 127,73 Lt išmoka (t. 1, 57-63).

Nukentėjusysis A. A. pateikė civilinį ieškinį 10 000 Lt (kas šiuo metu atitinka 2 896 eurų) turtinei ir 5 000 Lt (atitinkamai 1 448 eurų) neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 25).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 37,47 Lt (atitinkamai 10,85 eurų) civilinį ieškinį nukentėjusiojo A. A. gydymo išlaidoms atlyginti (t. 1, b. l. 34-35).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis M. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Taigi nagrinėjamoje byloje kaip tik ir nustatytos visos esminės viešosios tvarkos pažeidimą patvirtinančios aplinkybės. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog kaltinamasis M. B. po to, kai A. A. padarė jam pastabą ir nusivedė savo merginą, reagavo sekančiai – prisivijo nukentėjusįjį ir koja spyrė pastarajam du kartus į nugaros sritį, po to viena ranka suėmė jį už kaklo, o kitos rankos kumščiu sudavė į pakaušį. Nepaisant to, jog kaltinamojo draugai pastarąjį apramino ir nusivedė atgal prie bendrabučio įėjimo, šis dar kartą pribėgo prie nukentėjusiojo, tiksliau iš pradžių prie pastarojo automobilio, užšoko ant jo, perbėgdamas visą transporto priemonę (nuo kapoto užšoko ant stogo, tada žemyn ant bagažinės), spardė automobilio bamperį, o nukentėjusiajam bandant jį sulaikyti, griebė šiam už kaklaraiščio ir sudavė galvą į nosį. Tai, jog kaltinamasis atliko būtent tokius veiksmus, sprendžiama pagal nukentėjusiojo A. A., liudytojų Ž. Z., V. B., T. K., iš dalies ir A. V. parodymus, galiausiai dalį veiksmų pripažino ir pats M. B.. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas bylą kaltinamajam nedalyvaujant, pagal galimybes tiesiogiai tyrė visus įrodymus, apklausė tiek nukentėjusįjį, tiek liudytojus, kurių duoti parodymai neleidžia M. B. veiksmų vertinti kitaip nei viešosios tvarkos pažeidimas. Reikia pastebėti, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta daugiau nei prieš trejus metus, todėl apklausti liudytojai, o ir pats nukentėjusysis detaliai visko nebeatsiminė ir nurodė daugiau bendras aplinkybes, tačiau perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, visi patvirtino juos esant užfiksuotus teisingai ir prašė vadovautis. Taigi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas kaip tik ir remiasi minėtais parodymais, kuriuose nurodyta, kaip kaltinamasis M. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį, pats puolė prie jo kelis kartus, užšoko ant jo automobilio.

Būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti, kad dėl kaltininko veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Nors, kaip matyti iš M. B. parodymų, pastarasis tikino neturėjęs tikslo pažeisti viešąją tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju įvykis kilo viešoje vietoje, netoli studentų bendrabučio, matant pašaliniams asmenims, kilęs konfliktas patraukė visų dėmesį, kaltinamasis be jokios dingsties puolė nukentėjusįjį, beje, netgi kelis kartus, sutrikdė pastarajam sveikatą, įžūliai užšoko ant automobilio, taip jį apgadindamas, kilo sujudimas, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Akivaizdu, jog dėl nurodytų kaltinamojo M. B. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais viešoji tvarka buvo realiai sutrikdyta.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Teismo vertinimu, kaltinamasis M. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. pastarasis nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, tačiau be jokios dingsties iš nugaros spyręs bei sudavęs smūgį, po to, kai nukentėjusysis su mergina jau buvo nuėję iki pat automobilio, dar kartą šį prisivijo, užšokęs perbėgo automobilį, spardė bamperį ir dar galva trenkė nukentėjusiajam į nosį, neginčytinai bendrais bruožais numatė, kad tokie veiksmai neliks nepastebėti, neapsieis be pasekmių, suvokė, jog bendrai visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta. Taigi byloje užfiksuotų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę, pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas iš kaltinimo šalina tą aplinkybę, jog kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius bei nusikalstamus veiksmus atliko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai, jog kaltinamasis būtų vartojęs necenzūrinius žodžius be nukentėjusiojo nenurodė nė vienas liudytojas, netgi Ž. Z., kuri visąlaik buvo šalimais A. A., neįvardino, jog kaltinamasis būtų keikęsis. Aplinkybė dėl necenzūrinių žodžių vartojimo nebuvo paminėta ir pirminiame A. A. pareiškime, dėl ko negalima vienareikšmiškai teigti buvus tokį kaltinamojo elgesį. Taip pat nėra pagrindo daryti neginčytiną ir kategorišką išvadą, jog kaltinamasis nusikalstamų veiksmų atlikimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš teisme perskaitytų M. B. parodymų, pastarasis tokią aplinkybę neigė, objektyvių įrodymų (blaivumo patikrinimo) taip pat nėra. Tai, kad kaltinamasis buvo nuo kažko apsvaigęs, teigė nukentėjusysis, taip pat liudytojai Ž. Z., T. K., V. B.. Visgi vien pastarųjų parodymų neužtenka nei nurodytą aplinkybę inkriminuoti kaltinime, nei pripažinti ją kaip sunkinančią atsakomybę. Teismas pažymi, jog parodymai šiuo atveju buvo prieštaringi. Antai, nukentėjusysis buvo linkęs manyti, jog kaltinamasis galėjo būti apsvaigęs tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotinių medžiagų, nuo pastarųjų netgi didesnė tikimybė, kadangi buvo koordinuotas (kas yra priešinga girtumo būsenai), akių vyzdžiai išsiplėtę, alkoholio kvapo nebuvo. Tuo tarpu liudytojas T. K. teigė priešingai ir tvirtino, jog kaltinamojo judesiai buvo nekoordinuoti, būtent iš ko ir sprendė, kad šis yra gėręs alkoholio. Panašiai galvojo ir V. B. su Ž. Z., kuri tikino, jog kaltinamojo akys buvo raudonos (beje, apklausiama ikiteisminiame tyrime apie tai, jog kaltinamasis galėjo būti neblaivus, ji net neužsiminė). Teismo išvados turi būti aiškios, paremtos nuosekliais įrodymais, ko šiuo atveju kaip tik ir nėra. Neatlikus girtumo patikrinimo, netyrus, ar kaltinamasis yra apsvaigęs, remtis parodymais, kurių dalis yra prieštaringi, išreiškus manymą, jog kaltinamasis galėjo būti apsvaigęs netgi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, daryti kategorišką išvadą dėl kaltinamojo būsenos, konstatuojant jį buvus apsvaigus nuo alkoholio, negalima. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jokiais objektyviais duomenimis nebuvo nustatytas bei pagrįstas kaltinime nurodytas transporto priemonei padarytos žalos dydis 10 000 Lt sumai, teismas, atsižvelgdamas į draudimo bendrovės apskaičiuotą remonto darbų kainą, nurodytą remonto apimtį, laiko, jog nukentėjusiojo automobiliui buvo padaryta ne mažesnė nei 2 127,73 (atitinkamai 616 eurų) turtinė žala.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas M. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad M. B. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę, teismas taip pat įvertina kaltinamojo M. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis: Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 1, b. l. 95), taip pat nėra duomenų apie jo patrukimą baudžiamojon atsakomybėn ir Baltarusijos Respublikoje (t. 1, b. l. 186 ir administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 96-97), duomenų apie tai, kad būtų gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą, nėra (t. 1, 99-101). Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat BK 55 straipsnio nuostatas, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. B. bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti baudos vidurkį. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Nukentėjusysis A. A. pareiškė ieškinį dėl 10 000 Lt (kas šiuo metu atitinka 2 896 eurų) turtinės ir 5 000 Lt (atitinkamai 1 448 eurų) neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 25).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis M. B. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. A. turtinę ir neturtinę žalą. Visgi šioje vietoje pažymėtina, jog nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, kurią A. A. grindžia jo automobilio apgadinimu, pastarajam jau yra atlyginta. AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo nukentėjusiajam 2 127,73 Lt draudimo išmoką (t. 1, b. l. 57-63). Teismo posėdyje A. A. teigė, jog šios sumos jam neva nepakako automobilio remontui, tačiau nepateikė absoliučiai jokių dokumentų, patvirtinančių, kokie darbai ir už kokią sumą buvo atlikti. Iš draudimo bendrovės dokumentų matyti, jog apskaičiuojant minėtą draudimo išmoką buvo įtraukti kėbulo darbai (ardymas/surinkimas), dažymas (gaubto, stogo, bamperio), gaubto bei stogo remontas, t. y. visų nusikaltimo metu apgadintų dalių remontas. Nukentėjusysis automobilio remontui nepaliko ir, kaip nurodė, tvarkė jį pats, padedant draugams ir pan. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atlikti darbai kainavo didesnę sumą nei apskaičiavo draudimo bendrovė, pagrindo tenkinti reikalavimą dėl turtinės atlyginimo nėra.

Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamoje byloje A. A. dėl nusikalstamos veikos buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies sumušimu. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumų, skausmą, neigiamas emocijas, tačiau nusikalstama veika nukentėjusiojo gyvenimo kokybei ir sveikatai esminio poveikio nepadarė, jokių liekamųjų reiškinių neliko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina esant tikslinga nustatyti 280 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam paprastai priteisiamos sumos nuo 115 eurų iki 580 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2014). Tokiu būdu laikytina, kad šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam A. A. priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 37,47 Lt, kas šiuo metu atitinka 10,84 eurų, dydžio ieškinį (t. 1, b. l. 34-35). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo A. A. gydymo patyrė išlaidas, jų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, ieškinys laikytinas pilnai pagrįstu ir tenkintinas pilna apimtimi.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam M. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro iš viso 150,54 eurus (t. 2, b. l. 111). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtina, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra kitos valstybės pilietis, galiausiai bylą nutarta nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas dėl objektyvių priežasčių pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos. Nustatyta, jog kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl taikyti nurodytas kardomąsias priemones yra aiškiai netikslinga.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 437 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam – 30 MGL (1 129,80 Eur) eurų dydžio baudą.

Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. B. nukentėjusiajam A. A. 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš M. B. 10,84 (dešimt eurų aštuoniasdešimt keturis euro centus) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia/atsiunčia tai patvirtinančius dokumentus

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.