- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-9435-1017/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Nukentėjusysis
- L. U.
teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2016 m. gegužės 23 d., apie 17.45 val., V. Grybo g. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, važiuodamas pro stovintį automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. nurodė, kad sutinka su tuo, jog kliudė Subaru markės automobilį, tačiau nesutinka dėl to, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad jam buvo sunku išvairuoti. Bandant išsisukti tarp mašinų, stengėsi neužkliudyti priekiu kito automobilio. Subaru markės automobilis neturėjo būti užkliudytas. Vairuodamas išgirdo garsą, kažkokį brūkštelėjimą, pagalvojo, kad akmuo papuolė po ratais. Išėjo iš savo automobilio ir pamatė, kad užkliudė Subaru – matėsi, kad mašina apibraižyta, bet nesimatė jokių subyrėjusių automobilio dalių. Patvirtino, kad b. l. 19-20 užfiksuoti apgadinimai buvo padaryti įvykio metu. Jam bevaikštant priėjo žmonės ir jis klausė, kieno šis automobilis, bet niekas nežinojo. Su juo kartu buvo 5 metų anūkas, buvo labai karšta. Prisiminęs, kad įvykio vietoje galima tiesiog nubraižyti schemą, pabuvęs įvykio vietoje 10 min., išvažiavo. Galvojo, kad vis tiek ateityje kažkada susitiks su Subaru automobilio savininku ir nubraižys schemą. Savo kaltės neginčijo, sutiko dėl žalos atlyginimu ir gali bet kada atlyginti padarytus nuostolius. Nenorėtų, kad jo veiksmai būtų vertinami kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, nes jis iš karto po įvykio klausinėjo, kas pažįsta automobilio savininką, norėjo jį rasti. Kad reikia palikti raštelį ant Subaru automobilio, nepagalvojo. Policijai nepranešė, nes įvykį laikė mažareikšmiu pažeidimu, tiesiog mokykloje per mokytojus galvojo ieškoti nukentėjusiojo automobilio vairuotojo. Negalvojo, kad galimos tokios pasekmės. Gailisi, savo poelgį vertina kritiškai – kad nepaliko savo telefono numerio, nepranešė policijai.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. U. nurodė, kad įvykio dieną laukė vaiko iš muzikos pamokos. Atėjo vienas tėvas ir paklausė, ar ne jos automobilis Subaru. Išėjusi į lauką pamatė, kad jos automobilis buvo apgadintas, įbrėžtas. Liudytojas pasakė, kad asmuo, kliudęs jos automobilį, išlipo iš savo automobilio, apsižiūrėjo ir išvažiavo. Jai buvo svarbu, kad būtų surastas kaltininkas, nes automobilis nedraustas „Kasko“ draudimu. Kadangi asmuo nebuvo palikęs savo telefono numerio, iškvietė policiją. Paaiškino, kad iki įvykio jos automobilio priekinė bamperio pusė buvo sveika. Nurodė, kad iki posėdžio su R. P. bendravo policijos komisariate. Jis aiškino, kad pagalvojo, kad su ja dar susitiks prie mokyklos, tuo metu jis galvojo apie savo anūką, tačiau jos vaikui tai buvo paskutinė muzikos pamoka, todėl jie nebūtų daugiau susitikę. Paaiškino, kad R. P. dėl įvykio gailėjosi, jos atsiprašė. Ji kreipėsi į draudimo kompaniją. Po įvykio automobiliu važinėja, draudimas atlygino žalą, ji pati nieko nemokėjo. Pats autoservisas susisiekė su draudėju.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. N. nurodė, kad įvykio dieną, kurią tiksliai, pasakyti negali, apie 18 val., Grybo gatvės stovėjimo aikštelėje jis vedė vaikus link automobilio ir matė, kaip važiavo sidabrinės spalvos Audi A6 markės automobilis. Automobilių kontakto nematė, bet kad jis buvo, matė iš automobilių pažeidimų. Praeidamas pro Subaru markės automobilį pamatė pažeidimus, t. y. kad automobilis Audi A6 išvažiuodamas jį kliudė. Automobilio Audi buvo apgadinta galinė vairuotojo pusės arka, o automobilio Subaru – priekinis keleivio pusės bamperio kampas. Taip pat matė automobilį kliudžiusį asmenį, kuris išlipęs vaikščiojo aplinkui, kelias minutes buvo įvykio vietoje, buvo nepatenkintas, kad blogai pastatyti automobiliai. Kad asmuo klaustų žmonių, kam priklauso apgadintas automobilis, nematė. Galvojo, kad žmogus paliks lapelį, bet pamatė, kad jis jau išsukinėja iš aikštelės ir lėtai išvažiuoja, todėl užsirašė jo automobilio valstybinius numerius. Mano, kad automobilio Audi A6 vairuotojas jį irgi matė, aikštelėje taip pat buvo dar vienas žmogus.
Tyrimo metu R. P. 2016 m. gegužės 31 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d., apie 17.45 val. V. Grybo g. 7, Vilniuje, prie mokyklos, aikštelėje, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, užkliudė greta esantį automobilį. Priežastis, dėl ko užkliudė – priekyje užstatė kitą automobilį ir bandant išsukti galine automobilio dalimi, to padaryti nepavyko. Iš įvykio vietos pasišalino dėl kelių priežasčių: pirma, apžiūrėjus nukentėjusį automobilį pasirodė, kad nėra padaryta rimtesnių pažeidimų, tik nubraukti dažai, antra, kliudytas automobilis pats buvo pastatytas taip, kad buvo išlindęs į priekį, trečia, kartu su juo buvo mažas vaikas, kuriuo reikėjo pasirūpinti.
Tyrimo metu nukentėjusioji L. U. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d., apie 18.15 val., automobiliu Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo su vaiku į muzikos pamoką Vilniaus privačioje gimnazijoje, adresu V. Grybo g. 7, Vilniuje, ir pasistatė automobilį parkavimo vietoje. Po 10 minučių į klasę atėjęs pilietis paklausė, ar ne jos automobilis Subaru Impreza. Išėjusi pamatė nubrauktą savo automobilio priekinį dešinį bamperį. Minėtas pilietis perdavė informaciją, kad automobilį apgadino Audi markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Automobilį vairavo senyvo amžiaus vyras su akiniais.
Tyrimo metu liudytojas T. N. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d., apie 18.15 val., atvyko į Yamahos vaikų mokyklėlę, esančią V. Grybo g. 7, Vilniuje. Mokyklos stovėjimo aikštelėje stovėdamas trijų automobilių atstumu matė, kad iš parkavimosi vietos lėtai išsuko sidabrinės spalvos Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išlipęs vairuotojas pradėjo apžiūrinėti savo automobilio galinę vairuotojo pusės arką, kurią pažeidė. Vėliau pradėjo apžiūrinėti juodos spalvos Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį, kurį taip pat pažeidė. Vairuotojas, apžiūrinėdamas šias pažeistas mašinas, nervinosi ir kalbėjo, kad jam buvo palikta mažai vietos išvažiuoti iš parkavimosi padėties ir kaltino automobilio Subaru Impreza vairuotoją: „Na, ir pats kaltas, kad taip pasistatė“. Dar apėjo ratu Subaru Impreza ir vėlgi nervinosi, nes, pasak jo, dar galima buvo Subaru Impreza pristumti arčiau sienos. Vairuotojas aiškiai suprato, kad pažeidė Subaru Impreza. Liudytojo manymu, taip, kaip važiavo Audi vairuotojas, vietos išsukti buvo nedaug, tačiau sukant į priešingą pusę, vietos būtų daugiau nei pakankamai. Be to, jei vietoje Subaru Impreza stovėtų didesnių gabaritų automobilis, vietos būtų dar mažiau. Vairuotojas vidutinio ūgio, pagyvenusio amžiaus, 50-60 metų, su trumpa žilstelėjusia barzda. Liudytojas vėliau, dėdamas vaikišką vežimėlį į savo automobilį, pastebėjo, kad Audi vairuotojas atsisėdo į savo automobilį ir pajudėjo link išvažiavimo į Grybo gatvę. Liudytojas tuo metu užsirašė Audi valstybinį numerį į mobilųjį telefoną. Apžiūrėjo Subaru Impreza, tikėdamasis pamatyti raštelį nuo pažeidėjo, tačiau nieko nebuvo palikta, todėl jis apie įvykį pranešė Subaru Impreza savininkei/vairuotojai, kurios vaikas lanko tas pačias pamokėles, kaip ir liudytojo vaikas.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. T. 2016 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d., apie 18.24 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad V. Grybo g. 7, Vilniuje, automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko L. U., kuri paaiškino, kad apie 18.15 val. jai pranešė, kad jos automobilį kliudė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Ant pastato yra vaizdo kamera, tačiau ar ji veikia, išsiaiškinti nepavyko. Apgadinimų aukštis 40-65 cm, tačiau yra 5 cm bortelis.
Iš 2016 m. gegužės 23 d. eismo įvykio bei liudytojo T. N. pateiktos schemų matyti automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, taip pat jų apgadinimai.
Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyti automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei R. P. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P., nukentėjusiosios L. U. ir liudytojo T. N. paaiškinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su jų tyrimo metu duotais paaiškinimais, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemos duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį, prie bylos pridėtų foto nuotraukų duomenys, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kita bylos medžiaga. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad R. P. 2016 m. gegužės 23 d., apie 17.45 val., V. Grybo g. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, važiuodamas pro stovintį automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad R. P. suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Byloje nustatyta, jog pats R. P. pripažįsta, kad išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės metu jis suprato, jog važiuodamas apgadino stovėjusį automobilį ir sustojęs apžiūrėjo apgadintąjį automobilį, tačiau palaukęs apie 10 minučių ir nesulaukęs apgadintojo automobilio savininko, išvažiavo. Teismo vertinimu, iš byloje esančių automobilių foto nuotraukų, tarp jų – L. U. automobilio Subaru Impreza nuotraukų, akivaizdžiai matyti, jog įvykio metu buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog automobilio apgadinimą pastebėjo, tačiau pažeistos detalės nebuvo nubyrėję, pažymėtina, jog, esant įtarimų, kad dėl vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu galėjo būti apgadinti automobiliai, R. P. privalėjo likti įvykio vietoje ir pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 222 punkte. Pastebėtina, jog R. P. elgesys po eismo įvykio, užfiksuotas tiek jo, tiek liudytojo paaiškinimuose patvirtina, jog jis suprato, kad išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo apgadintas joje stovėjęs kitas automobilis. Vien tai, kad R. P. nurodo, kad neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507/2015). Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. P. turėjo suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino, tokiu būdu pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (šviesiu paros metu, važiuodamas apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, suprato, kad jį kliudė, iškart po įvykio išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir apžiūrėjo abu apgadintus automobilius, tačiau iš eismo įvykio pasitraukė, palaikęs jį mažareikšmiu, t. y. dėl klaidingo situacijos suvokimo, taip pat dėl to, jog buvo kartu su mažamečiu anūku, po jo treniruotės karštą dieną), į tai, kad padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į tai, kad nustatytos R. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis dėl pažeidimo gailisi, pažeidimas padarytas asmens, kuris yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padaręs neblaivus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs.
Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju R. P. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 500 Eur bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti R. P. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Pripažinti R. P. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus R. P. paskirti galutinę 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16058387040 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.