- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- 2YT-6189-292/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02295-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- P. S., R. S., K. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – P. S., R. S., K. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. M. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio A. M., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos sutuoktinis A. M.. Santuokoje jiems gimė trys vaikai: P. S., R. S., K. M.. Gyvendami santuokoje, 2002 m. gegužės 21 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P11/2002-2438 įsigijo 0,1255 ha žemės sklypo 627/1255 dalis, bendros dalinės nuosavybės teise su M. O. V. Tai yra tas pats sklypas, kuriame yra jos gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini). Sklypo nuosavybės dalys įregistruotos jos vardu, tačiau žemę pirko santuokoje su sutuoktiniu. ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja, mirus jos tėvui, paveldėjo. Ji nurodo, kad mirus sutuoktiniui, ji viena faktiniu valdymu per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė sutuoktinio palikimą. Jų vaikai palikimo nepriėmė ir net neketino to daryti. Po sutuoktinio mirties, ji visa žeme, tame tarpe ir sutuoktiniui priklausančia, naudojosi: dirbo žemę daržui, lysvėse augino daržoves, prižiūrėjo ir pjovė veją.
Tretieji asmenys P. S., R. S. ir K. M. pateikė atsiliepimus ir nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo A. M. mirties momento (duomenys neskelbtini). (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdinei priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini). (medicininis mirties liudijimas Nr. AA315694, išduotas 2005 m. gruodžio 28 d.). Mirusiojo A. M. turto įpėdiniai pagal įstatymą jo mirties dieną buvo jo sutuoktinė E. M. bei vaikai: P. S., R. S., K. M..
Po A. M. mirties liko turtas jam priklausęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine E. M. – 0,1255 ha žemės sklypo 627/1255 dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nors sutuoktinė E. M. po A. M. mirties į notarą dėl mirusiojo palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą yra priėmusi ir jį valdė, rūpinosi kaip savo turtu. Interesų konflikto dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys P. S., R. S., K. M. neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo.
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po A. M. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo sutuoktinė E. M., faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po A. M. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, pareiškėja likusį palikimą po A. M. mirties priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinis faktas.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,55 Eur, todėl priteisiamos iš pareiškėjos (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.