Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2018-07-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN15.-1662-953/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
AN15.-1662-953/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00747-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-1662-953/2018 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00747-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.7; 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. liepos 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J.,įstatyminei atstovei L. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis A. J. 2018 m. birželio 29 d. 6.03 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo S80“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, nes teisės vairuoti nėra įgijęs, ir nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, neįvertino važiavimo sąlygų ir vietos reljefo, kelio būklės ir nesuvaldęs vairuojamojo automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į elektros stulpą ir jį apgadino. Taip pat vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, palikdamas joje savo vairuojamą automobilį.

Teisme A. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. vairavo automobilį „Volvo“, kuris priklauso tėčiui ir kuriuo tik jis naudojasi, nes vienintelis šeimoje turi vairuotojo pažymėjimą. Mama teisės vairuoti neturi. Įvykio metu tėtis buvo užsienyje, nes jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. Jis teisės vairuoti neturi, nes yra nepilnametis. Tą dieną jis paėmė automobilį, nes užsimanė pasivažinėti. Jo rakteliai buvo mamos „tašėje“. Jis nežino, kodėl jie ten buvo, gal tėtis paliko. Kai jis paėmė automobilio raktelius, tai mama nematė. Važiuojant automobiliu ir užvažiavus ant žvyrkelio, sumėtė automobilio galą ir jis jo nesuvaldė. Po įvykio automobilis liko sugadintas. Kadangi jis atsimušė į stulpą, tai ir jis buvo apgadintas. Elektros tinklai dėl sugadinto stulpo su juo nebuvo susisiekę. Po įvykio buvo sudaužytas automobilio priekis, automobilis dar nėra suremontuotas. Jis nežino, ar automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu. Kai jis sudaužė automobilį, tai iš jo išlipo, nubėgo pažiūrėti į automobilio priekį ir tada jį ištiko panika ir jis pabėgo namo, palikęs automobilį. Namuose mamai apie įvykį nepasakojo. Iš pradžių jai melavo, kad automobilį pavogė. Kai pasakė, jog automobilį pavogė, tai mama pradėjo verkti, nuvažiavo į policiją, kur pasakė, jog gali būti, kad automobilį pavogė jo draugai. Vėliau mamai prisipažino, kad padarė eismo įvykį. Policijai taip pat ne iš karto prisipažino, jog jis paėmė automobilį ir su juo padarė eismo įvykį, bet paskui prisipažino Dėl padarytų pažeidimų gailisi.

Liudytoja įstatyminė atstovė L. J. parodė, kad įvykis įvyko birželio 28-29 naktį. Pirmiausia birželio 28-osios vakarą ji su sūnumi A. J. susipyko, nes jis apie 23 val. grįžo namo pavartojęs turbūt sidro. Ji su juo apsižodžiavo ir sūnus išėjo, žadėjo grįžti apie 24 val. Tačiau ji sūnaus nesulaukė ir užmigo. Kitą dieną apie 14 val. sūnus jai paskambino į darbą ir klausė, ar ji niekam nepaskolino automobilio, nes jo nėra garaže. Ji pasakė, kad niekam neskolino ir iš karto grįžo namo pas jį. Grįžusi pamatė, kad sūnui yra sužeista veido pusė ir ranka, ko iš vakaro nebuvo. Ji klausė jo, kur yra automobilis, tačiau sūnus atsakė, jog nieko nežino. Tuomet ji paskambino vyrui, kuris yra tolimųjų reisų vairuotojas, ir jam pasakė, kas nutiko. Vyras liepė kreiptis į policiją, sakydamas, jog automobilį turbūt paėmė sūnus. Jau anksčiau jie turėjo įtarimą, kad sūnus nori to automobilio ir jie jau slėpė nuo jo raktelius, vyras net atjungė akumuliatorių, kadangi ji pati automobilio nevairuoja. Tuomet ji nuvyko į policiją ir į namus grįžo kartu su pareigūnais. Jie žiūrėjo įsilaužimo žymes, bet ji jiems pasakė, kad dėl įvykio „spaustų“ jos sūnų, nes niekas kitas taip padaryti negalėjo kaip sūnus arba jo draugai. Pareigūnai išsivežė sūnų į komisariatą, bet iki tol jis neprisipažino, ką padaręs, ir tik po visko jis apie tai pasisakė. Automobilis buvo atrastas 29-osios rytą ir jos policija dėl jo jau ieškojo, bet ji tuo metu buvo darbe ir jos jie nerado. Kaip automobilis įsirėžęs į stulpą, ji matė nuotraukose ir jis jai pasirodė baisiai. Dabar automobilis yra saugojimo aikštelėje, kadangi pareigūnai sakė, jog jo neatiduos be teismo leidimo. Elektros tinklai į juos nesikreipė. Automobilis „Kasko“ draudimu nedraustas, o draustas paprastu draudimu. Jis yra registruotas vyro vardu. Vyras turi teisę vairuoti, o ji yra nevairuojanti. Automobilio rakteliai buvo paslėpti keliose rankinėse ir ji galvojo, kad jų sūnus jų neras, bet rado. Be to, dieną prieš įvykį grįžusi namo matė, jog namuose buvo kažko ieškota. Visada raktelius ji nešiojosi rankinėje, bet paskui sugalvojo paslėpti.

A. J. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodyta, kad A. J. nustatytas 0,13 prom. girtumas, eismo įvykio vietos schema, A. J. paaiškinimu, administraciniu sprendimu dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, pareigūnės S. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad A. J. be L. J. žinios pasiėmė automobilį ir juo sukėlė eismo įvykį, pareigūnės D. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame aprašyta eismo įvykio vietos apžiūra, CD kompaktu su nuotraukomis, kuriose užfiksuotas KET pažeidimas, t. y. A. J. automobilis, atsitrenkęs į elektros stulpą, bei automobilio registracijos liudijimas, iš kurio matyti, kad A. J. vairuotas automobilis „Volvo S80“, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėvui A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m.

Motyvuojamoji dalis

A. J. veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje sudėtis bei kvalifikuota teisingai, kadangi būdamas nepilnametis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, nes teisės vairuoti nėra įgijęs, ir nesuvaldęs vairuojamojo automobilio sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimus, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. J. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis, administracine tvarka baustas, kartu įvertinus inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas pakankamai dideles pinigines baudas, bei tai, kad šis asmuo nedirba ir pastovių pajamų negauna, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. J. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – minimalios piniginės baudos, tikint, kad šio dydžio finansinė našta bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti. Vadovaujantis ANK 44 straipsniu, paskirtos baudos mažintinos pusiau, kadangi nepilnametis. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Kaip matyti iš bylos, inkriminuojamus administracinius nusižengimus A. J. padarė vairuodamas tėvo vardu registruotą automobilį „Volvo S80“, v/n (duomenys neskelbtini) be to, teikdamas paaiškinimus nurodė, kad automobilis priklauso jo mamai ir pastarąjį jis paėmė be mamos žinios. Duodamas parodymus dėl automobilio, dėl jo dingimo, melavo tiek mamai, tiek policijos pareigūnams, nuslėpdamas, kad tai jis paėmė automobilį. Motina patvirtino šias aplinkybes teismo posėdžio metu, kad automobilis priklauso jos vyrui ir ji slėpė automobilio raktelius, kad sūnus jų nerastų, tačiau jai miegant, jis raktelius surado.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimo taikymas kartu su bauda, įvertinus nusižengimą padariusio asmens finansinę padėtį, bei tai, kad jis yra nepilnametis, būtų per griežta poveikio priemonė, be to, transporto priemonės savininkas ir kiti šeimos nariai nežinojo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasinaudojo automobiliu, kadangi jis jį paėmė slapčia nakties metu, suradęs paslėptus raktelius, kai mama miegojo, be to, ryte mamai melavo, kad automobilį kažkas pavogė. Esant šioms aplinkybėms admoinistracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

A. J., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą 5 Eur (penkių eurų) baudą.

A. J., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą.

A. J., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą 750 (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Subendrinti administracines nuobaudas apėmimo būdu ir A. J. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą 750 (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Martynas Galvičius