Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-04-20 · Civilinė byla Nr. 2S-785-538/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
2S-785-538/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Albina Pupeikienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
UAB „Valentino langai“
Trečiasis asmuo
UAB „Valjutoma“

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-785-538/2011

Teisėja Audronė Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorija(S)110.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Valentino langai“ ir partneriai ieškinį atsakovui V. P., trečiasis asmuo UAB „Valjutoma“, dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Valentino langai“ ir partneriai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P. dėl 40000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, jų nesant, kilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas – neviršijant 40 000 Lt sumos areštuotos atsakovui V. P. priklausančios piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, jų nesant – kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, turtinės teisės.

Šalies argumentai

Dėl minėtos nutarties atsakovas V. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę yra saistomas prašymo turiniu. CPK 144 str. 2 d. numatyta, kad savo iniciatyva laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti tik jei yra būtina apginti viešąjį interesą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išėjo už reikalavimo ribų ir taikė turto areštą ir atsakovo nekilnojamajam turtui, nors prašyme ieškovė neprašė šį turtą areštuoti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas preliminariai turi įvertinti ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pateikė paaiškinimus ir įrodymus apie absoliutų ieškinio reikalavimų nepagrįstumą. Tariamos žalos paskaičiavimą ieškovė grindžia tik prielaidomis ir spėlionėmis bei atsižvelgus į šias aplinkybes teismas turėjo visus pagrindus išvadai, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo piniginėms lėšoms, ieškovės interesai nebus pažeisti. Atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas asmuo, be nepagrįstų ieškovo reikalavimų jam nėra pareikštų jokių kitų kreditorinių reikalavimų, jis dirba UAB „Valentino langai“ direktoriumi, gauna darbo užmokestį, turi kreditorinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, dėl to turimas nekilnojamasis turtas ir yra apsunkintas sutartine hipoteka, tačiau prievoles kreditoriams moka laiku, todėl tai įrodo, jog atsakovas yra sąžiningas ir realių prievolių vykdymo nevengia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, jų nesant – kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, turtinės teisės. Teigia, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, taip pat nepagrįstai nurodė areštuoti nekilnojamąjį turtą, kadangi ieškovė neprašė, taip pat ieškinys nepagrįstas ir atsakovas yra mokus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai. CPK 144 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šalis neprivalo teismui pateikti neginčijamų įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas būtų neįvykdytas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė turto areštą nekilnojamajam turtui, kadangi ieškovė neprašė šį turtą areštuoti ir tokiu būdu padarė imperatyvų teisės normų (CPK 144 str. ir 265 str.) pažeidimą. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso normos nereikalauja, kad ieškovė savo prašyme nurodytų konkrečias prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir taip pat neįpareigoja teismo taikyti tik tokias priemones, kurių prašo ieškovė. Teismas gali pritaikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl 40000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė teigia, jog atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje numatytas juridinio asmens vadovo pareigas ir padarė žalos įmonei. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio – reikalaujama priteisti iš atsakovo didelę pinigų sumą. Dėl to yra pagrindas manyti, kad yra reali grėsmė ieškovės turtiniams interesams, todėl teismas turėjo pagrindą imtis CPK 145 straipsnyje numatytų pareiškimo užtikrinimo priemonių. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ginčo iš esmės. Kaip minėta, tuo siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad nors teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Norėdamas paneigti šią prezumpciją, atsakovas pats privalo pateikti atitinkamus įrodymus, patvirtinančius jo turtines ir finansines galimybes. Apeliantas pateikė tik duomenis jog moka paskolą ir nurodė, kad jis yra darbingas ir dirbantis asmuo, turintis ilgametę patirtį versle. Tačiau pažymėtina, jog tai neįrodo atsakovo geros turtinės ir finansinės padėties. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant pateiktiems į bylą duomenims nėra pagrindo manyti, kad nėra grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, pateikęs adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, bet kada gali kreiptis į teismą prašydamas pakeisti ar panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 str.).

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo principais, turėjo būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar pas trečiuosius asmenis, areštas, kad viso areštuoto turto vertė neviršytų prašomos priteisti sumos – 40 000 Lt (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms keistina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nutartis (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstyti taip:

areštuoti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 40 000 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Areštuoto turto savininką paskirti areštuoto turto saugotoju ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo. Areštavus pinigines lėšas atsakovui leidžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.

Išaiškinti atsakovui, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre momento.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovės UAB „Valentino langai“ ir partneriai, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui LR CPK nustatyta tvarka.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlbina Pupeikienė