- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1444-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06142-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Raivalda“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raivalda“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų Vytauto g. 35, Vilniuje ir skolos bei delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-30 nutartimi ieškovo ieškinio užtikrinimui taikė laikiną apsaugos priemonės - atsakovo UAB „Raivalda“ turto areštą 61 690,71 Lt sumai. Ieškovas prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo UAB „Raivalda“ turto areštą 61 690,71 Lt sumai, pakeičiant ir areštuojant konkretų turtą, t.y. areštuoti UAB „Raivalda“ nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias Kalvarijų g. 143, Vilniuje, su teise įkeisti šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2010-03-30 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Raivalda“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir negyvenamųjų patalpų Vytauto g. 35, Vilniuje ir įsiskolinimo bei delspinigių priteisimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-30 nutartimi ieškovo ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto ar piniginių lėšų areštą 61 690,71 Lt sumai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-08-30 sprendimu už akių civilinę bylą išnagrinėjo ir ieškovo ieškinį patenkino pilnutinai. Minėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-08-30 sprendimas už akių įsiteisėjo 2010-09-28 (imtinai) ir yra vykdytinas. Ieškovas 2011-03-23 pateikė teismui prašymą pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikant turto areštą konkrečiam atsakovo turtui. Teismas nurodė, kad sutinkamai su CPK 144 str. 3 d., 146 str. nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymų yra taikomos, naikinamos arba keičiamos kita iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t.y. iki priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sutinkamai su CPK 542 str. 1 d. nuostatomis, prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo ir kitus prašymus įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja hipotekos skyriaus teisėjas, todėl ieškovas turi teisę su prašymu dėl atsakovo turto įkeitimo ieškovo naudai įregistravimo kreiptis į Centrinės hipotekos įstaigą. Teismas padarė išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog Civilinio proceso kodekso 150 str. 5 d. yra numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Civilinio proceso kodekso 146 str. numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių asmenų prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita. Priešingai nei nurodyta skundžiamojoje nutartyje Civilinio proceso kodekso 146 str. nėra numatyta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo negali būti pateiktas jau įsitesėjus teismo sprendimui, kuriuo yra patenkintas ieškinys. Civilinio proceso kodekso 144 str. 3 d. yra numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismo sprendimo vykdymo stadija taip pat laikytina civilinio proceso stadija. Tokia išvada darytina ne tik sistemiškai aiškinat Civilinio proceso kodekso nuostatas, bet ir atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 2 str., kuriame numatyta, kad civilinio proceso tikslai - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Jeigu prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo nebegalėtų būti pateikiami teismui jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t.y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokiu atveju būtų nepagrįstai varžomos atsakovo teisės bei pažeidžiami pagrindiniai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai. Civilinio proceso kodekso 145 str. 2 d. nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu, todėl jeigu po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet jo dar neįvykdžius, iškyla klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, teismas tokį klausimą privalo išnagrinėti, priešingu atveju būtų pažeidžiami ne tik ieškovo, bet ir atsakovo interesai. Pavyzdžiui, atsakovas gali būti įvykdęs dalį sprendimo ir tuo pagrindu prašyti sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir pan. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas yra reikšmingas siekiant palengvinti atsakovo padėtį. Teismai ne vieną kartą yra nagrinėję prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, kai yra išnagrinėta byla iš esmės (Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-344-153/2011; 2010 m. spalio 19 d. civ. byloje Nr. 2S-1573-601/2010). Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti Savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kaip nenagrinėtiną teisme. Be to, pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą, vadovavosi Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p. Civilinio proceso kodekso 137 str. 3 d. numatyta, kad teismas atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme. Šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prašymus dėl hipotekos įregistravimo nagrinėja hipotekos skyriaus teisėjas. Savivaldybė šiuo atveju pirmos instancijos teismo neprašė įregistruoti hipotekos, bet prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo pradėti vykdyti įkeitimo procedūras. Teismas neįvertino pateikto prašymo esmės ir nepagrįstai nurodė, kad tokiu atveju reikėtų kreiptis į hipotekos skyriaus teisėją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi (b.l. 19) areštavo atsakovui UAB „Raivalda“ nuosavybės teise priklausantį 61 690,71 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu Vilniaus miesto savivaldybe bei leidžiant atsakovui atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
Iš 2010 m. balandžio 13 d. pažymėjimo apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą Turto arešto aktų registre (b.l. 27-28) bei 2010 m. balandžio 13 d. turto aprašo (b.l. 31-33) matyti, kad antstolis Mindaugas Dabkus aprašė atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių Kalvarijų g. 143, Vilniuje, 2/3 dalį, nurodydamas, kad aprašyto turto vertė sudaro 61 690,71 Lt, t.y. pareikšto ieškinio sumą.
Ieškovas pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias Kalvarijų g. 143, Vilniuje, su teise įkeisti šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybės naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 str. 3 d., 146 str. nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymų yra taikomos, naikinamos arba keičiamos kita iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t.y. iki priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi šioje byloje 2010 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuris yra įsiteisėjęs, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovas turi teisę su prašymu dėl atsakovo turto įkeitimo ieškovo naudai įregistravimo kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas atskirajame skunde nurodydamas, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo pradėti vykdyti įkeitimo procedūras, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, t.y. kad kreipėsi dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo ir toks jo prašymas buvo atmestas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo priėmimo klausimą, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.