- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- eI3-3914-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00472-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja A. D. skundu prašo panaikinti 2022-01-26 raštą dėl (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir įpareigoti Atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. D. prašymą, Kauno rajono savivaldybės administracijoje gautą 2022-01-14.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dydis yra 0,0540 ha (toliau – ir Žemės sklypas). 2022-01-14 pareiškėja pateikė prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijai (toliau – Atsakovas), prašydama pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. 2022-01-26 Atsakovas priėmė raštą „Dėl Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – Raštas). Atsakovas nustatė, kad Žemės sklypas nesiriboja su esama užstatyta teritorija, todėl viena iš būtinųjų sąlygų (papildoma sąlyga Nr. 5), norint keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, yra neįvykdyta. Atsakovas šiuo pagrindu pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti. Pareiškėjos vertinimu, Atsakovas netinkamai nustatė Žemės sklypui taikytinas papildomas sąlygas (nustatytas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ajame pakeitime (toliau – Bendrasis planas), dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodyta papildoma sąlyga Nr. 5 Žemės sklypui nėra taikytina. Pareiškėja teikia ištrauką iš Bendrojo plano, kuriame nurodytos privalomos sąlygos atitinkamiems teritorijų plėtojimo būdams. Pareiškėjos Žemės sklypui yra priskiriamas naujos plėtros teritorijos plėtojimo būdas (teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas). Šią aplinkybe patvirtino ir pats Atsakovas, Rašte nurodydamas, jog yra vykdoma nauja plėtra U8 teritorijoje. Aplinkybę, jog Žemės sklypas patenka į U8 teritoriją taip pat patvirtina ir skunde pateikiama ištrauka iš Bendrojo plano, konkretizuojanti Žemės sklypo žymėjimus. Vadovaujantis aukščiau pateiktomis ištraukomis iš Bendrojo plano, vykdant naują plėtrą U8 teritorijoje (esamų tinklų pasiekiamumo zonoje esančioje teritorijoje) yra taikytinos 1, 7, 8 ir 22 papildomos sąlygos. Kaip matyti, nei vienoje iš nurodytų sąlygų nėra nustatytas reikalavimas, jog tarp esamo ir naujo užstatymo neturi likti neužstatytų ir nenaudojamų sklypų. Atsakovo pritaikyta 5 papildoma sąlyga yra taikytina tik tuo atveju, jeigu teritorijų plėtojimo būdas yra „Esamų teritorijų modernizavimas ir papildoma statyba (užstatymo tankinimas)“. Taigi, nors Atsakovas pats skundžiamame Rašte nurodo, jog Žemės sklypo plėtojimo būdas yra „Nauja plėtra“, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, pritaikė papildomą sąlygą, taikytiną kitam teritorijų plėtojimo būdui. Akivaizdžiu, kad šiuo atveju, Atsakovas išimtinai privalėjo vertinti, ar Žemės sklypas atitinka 1, 7, 8 ir 22 papildomas sąlygas. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Atsakovas netinkamai pritaikė Bendrajame plane nurodytas papildomas sąlygas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Be to, pareiškėja nurodo, kad pagal Raštą, ji Žemės sklypo pagrindinės paskirties negali keisti tol, kol kaimyninių žemės sklypų savininkai nepradės naudoti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Remiantis skunde pateikta žemės sklypų išdėstymo schema, susidaro tokia situacija, kad Pareiškėja tampa priklausoma ne tik nuo kaimyninių žemės sklypų savininkų valios, bet taip pat ir kitų asmenų, kadangi kaimyniniai žemės sklypų savininkai, vadovaujantis tokia papildomą sąlyga, taip pat negalėtų nieko pradėti daryti, kol jų atžvilgių esantys kaimyniniai žemės sklypai neužstatytų jiems priklausomų žemės sklypų. Tokiu būdu Pareiškėjos teisės yra neproporcingai apribotos ir jai uždėta didelė našta vien tam, jog galėtų įgyvendinti savo teisę į nuosavybę ir jos pagrindinės paskirties pakeitimą. Pažymi, kad šioje situacijoje apskritai nėra taikytina Atsakovo nurodyta 5 papildoma sąlyga, kas patvirtina, jog nėra įstatyme numatytų pagrindų apriboti Pareiškėjos nuosavybę (LR CK 4.39 str. 1 d.). Tačiau net ir sprendžiant, jog Raštas yra pagrįstas (nors taip nėra), papildoma sąlyga Nr. 5 nepagrįstai apriboja Pareiškėjos nuosavybės teisę, nes Pareiškėja neturėtų būti priklausoma nuo trečiųjų asmenų valios. Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis ištraukomis iš Bendrojo plano, Žemės sklypo, kuris patenka į U8 teritoriją – esamų tinklų pasiekiamumo zonoje esančias teritorijas, teritorijos naudojimo tipas yra „Gyvenamoji teritorija vienbučių ir dvibučių namų statybai“. Atitinkamai, viena iš galimų pagrindinių paskirčių yra „Kitos paskirties žemė“, o žemės naudojimo būdas – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Taigi, Pareiškėja turi teisę pasikeisti Žemės sklypo pagrindinę paskirtį į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Papildomuose 2022-04-29 rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad pačioje 5 privalomojoje sąlygoje aiškiai nurodoma, jog ji yra taikytina tik rekonstrukcijos ir modernizavimo teritorijos plėtojimo būdams, t. y. kai rekonstruojami ar modernizuojami statiniai. Tačiau nagrinėjamu atveju Žemės sklype apskritai nėra statinių (ką patvirtina teikiamas Žemės sklypo nekilnojamojo turto išrašas). Tuo labiau, pats Atsakovas pripažino, jog Pareiškėja vykdo nauja plėtrą. Todėl Atsakovo argumentai, jog 5-oji privalomoji sąlyga yra taikytina Žemės sklypui yra nepagrįsti. Be to, pareiškėja pažymi, kad net ir hipotetiškai sprendžiant, jog 5-oji privalomoji sąlyga yra taikytina Žemės sklypui (nors taip nėra), Žemės sklypas ribojasi su kita užstatyta teritorija. Pareiškėja pateikia iškarpą iš Bendrojo plano ir kadastro žemėlapio, iš kurių matyti, kad su Žemės sklypu ribojasi (duomenys neskelbtini) mokyklos panaudos sutartimi valdomas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra užstatytas ir naudojamas (duomenys neskelbtini) mokyklos. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu laikyti Atsakovo argumentus pagrįstus (nors taip nėra), Žemės sklypas ribojasi su kaimyniniu užstatytu ir naudojamu žemės sklypu, dėl to 5-oji privalomoji sąlyga yra išpildyta.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 0,0540 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Pareiškėja 2022-01-14 prašymu (toliau – Prašymas) kreipėsi į Savivaldybę siekdama pakeisti Sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš Žemės ūkio į Kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Savivaldybė, išnagrinėjusi Prašymą, pateikė Raštą, kuriuo atsisakė pakeisti Sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad „Atsakovo nurodyta papildoma sąlyga Nr. 5 Žemės sklypui nėra taikytina“, tačiau savivaldybė su šiuo argumentu sutikti negali, nes pagal šiuo metu galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo (patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, 2017-11-16 sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, 2020-05-28 sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“) (toliau – Bendrasis planas) sprendinius, žemės sklypas patenka į U8 teritoriją – esamų tinklų pasiekiamumo zonoje esančias teritorijas. Skundžiamame Rašte nurodyta, kad vykdant naują plėtrą Bendrojo plano U8 teritorijoje yra nustatyta privaloma sąlyga p. 5 – tarp esamo ir naujo užstatymo neturi likti neužstatytų ir nenaudojamų sklypų (toliau – Sąlyga). Pažymėtina, kad Sklypas nesiriboja su esama užstatyta teritorija, todėl Sąlyga, norint keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į Kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, yra neįvykdyta. Skundo teiginys, jog Sąlyga neturėtų būti taikoma, yra nepagrįstas. Pareiškėja Prašyme nurodė, jog Sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas keičiami, kadangi teritorijoje planuojama statyti pastatus ir statinius. Pareiškėja neginčija, jog Sklype planuojamos statybos, o šiam procesui Sąlyga yra taikoma. Nustačius aplinkybę, kad Sąlyga yra taikoma, svarbu įvertinti ar ji nagrinėjamu atveju yra įvykdyta. Pateikiamoje VĮ Registrų centro žemėlapio ištraukoje (Sklypas ištraukoje apvestas mėlyna spalva), matyti, jog aplink Sklypą (kuriame Pareiškėja planuoja statyti pastatus ir statinius) esantys žemės sklypai nėra užstatyti. Remiantis išdėstytu, ir priešingai negu teigia Pareiškėja, nagrinėjamu atveju Sąlyga yra privalomai taikoma, tačiau neįvykdyta. Atitinkamai, Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė pabrėžia, kad Bendrasis planas yra kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuris buvo rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – Įstatymas) ir kitais teisės aktais. Įstatymo 25 str. 1 d. pažymi, kad kompleksinio teritorijų planavimo procesas yra sudarytas iš keleto etapų (parengiamasis, rengimo, baigiamasis). Rengimo ir baigiamasis etapai taip pat yra sudaryti iš skirtingų stadijų (Įstatymo 25 str. 5 ir 6 d.). Pareiškėja turėdama pastabų (abejonių) Bendrajam planui galėjo jas teikti šio kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo etape, kurio metu yra supažindinama su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, yra nagrinėjami pasiūlymai ir konsultuojamasi arba rengiamas viešas svarstymas (Įstatymo 25 str. 6 d. 1 p.). Pareiškėja byloje nepateikė duomenų, kad tokias pastabas būtų teikusi. Atitinkamai, nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad Bendrojo plano Sąlyga riboja Pareiškėjos nuosavybės teisę, todėl šis deklaratyvus argumentas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje esančiais įrodymais ir šalių pripažįstamais faktais nustatyta:
Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 0,0540 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas);
Pareiškėja 2022-01-14 prašymu (toliau – Prašymas) kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją ir prašė pakeisti Sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, paskirties keitimo motyvu nurodė planuojamus statyti pastatus ir statinius;
Kauno rajono savivaldybės administracija 2022-01-26 raštu Dėl (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo (toliau – Raštas) atsisakė pakeisti Sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Rašte nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo (patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, 2017-11-16 sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, 2020-05-28 sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“) sprendinius, žemės sklypas patenka į U8 teritoriją – esamų tinklų pasiekiamumo zonoje esančias teritorijas. Vykdant naują plėtrą U8 teritorijoje yra nustatytos privalomos sąlygos: p.7 – centralizuotų inžinerinių tinklų funkcionavimas ne toliau kaip 100 m nuo sklypo ribos (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai), p.5 – tarp esamo ir naujo užstatymo neturi likti neužstatytų ir nenaudojamų sklypų. Rašte nurodyta, kad žemės sklypas nesiriboja su esama užstatyta teritorija, todėl viena iš būtinųjų sąlygų (p.5), norint keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, yra neįvykdyta.
Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo
Skundžiamame Rašte teisingai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentuoja, jog planuojamai statybai ir numatomai ūkinei veiklai vykdyti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis keičiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Taigi, ginčo atveju Bendrojo plano sprendiniai kaip tik ir lemia galimybę keisti žemės naudojimo paskirtį atitinkamose teritorijose.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai priklausantis Sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytą teritoriją U.8, kurios esminis teritorijos požymis – esamų tinklų pasiekiamumo zonoje esančios teritorijos.
Iš skundžiamo Rašto matyti, kad atsakovė pareiškėjos planuojamą teritorijos plėtojimo būdą pripažįsta „nauja plėtra“ U.8 teritorijoje (tai tiesiogiai nurodyta Rašte, tą atsakovė pripažįsta savo atsiliepime į skundą). Tokiu atveju, vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo (patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, 2017-11-16 sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, 2020-05-28 sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“) sprendiniais (toliau – Bendrasis planas), numatytais Priede Nr. 1 „Kauno raj. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano M1:50 000 pagrindiniai reglamentai“, U.8 teritorijoje vykdant teritorijos plėtojimo būdą „nauja plėtra“ (Bendrojo plano Priedo Nr. 1 lentelės 14 stulpelis) yra taikytinos sąlygos p.1, p.7, p.8 ir p.22. Nei viena iš nurodytų sąlygų nenumato reikalavimo, kad tarp esamo ir naujo užstatymo neliktų neužstatytų ir nenaudojamų sklypų. Skundžiamame Rašte nurodoma Bendrojo plano sąlyga p.5 numato – „galima statinių rekonstrukcija, modernizavimas esamo kompaktinio užstatymo ribose, tarp esamo ir naujo užstatymo neturi likti neužstatytų ir nenaudojamų sklypų“. Tačiau teismas pažymi, kad sąlyga p.5 teritorijoje U.8 yra taikytina tik tuo atveju, kai teritorijų plėtojimo būdas yra „Esamų teritorijų modernizavimas ir papildoma statyba (užstatymo tankinimas)“ (Bendrojo plano Priedo Nr. 1 lentelės 12 stulpelis). Nei vienam kitam teritorijos U.8 plėtojimo būdui (Bendrojo plano Priedo Nr. 1 lentelės 11, 13, 14, 15 stulpeliai) sąlyga p.5 nėra privaloma. Pažymėtina, kad pareiškėja nesiekia Sklype nei modernizuoti statinių, nei papildomai statyti (tankinti užstatymą), kadangi Sklype iš viso nėra jokių statinių. Savo Prašyme pareiškėja nurodė, kad planuoja statyti pastatus ir statinius. Tai atitinka būtent teritorijų plėtojimo būdą „nauja plėtra“, ką pripažįsta ir pati atsakovė, nes neužstatytos teritorijos urbanizavimas yra nauja plėtra, o ne esamos teritorijos modernizavimas ir papildoma statyba.
Teismas sprendžia, kad atsakovei Rašte konstatavus, jog pareiškėjai priklausančio Sklypo teritorijos plėtojimo būdas U.8 teritorijoje yra „Nauja plėtra“, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti ir reikalauti, kad teritorijos plėtojimo būdas „Nauja plėtra“ atitiktų sąlygą p.5, kuri taikoma kitam teritorijos plėtojimo būdui - „Esamų teritorijų modernizavimas ir papildoma statyba (užstatymo tankinimas)“. Atsakovė be jokio teisinio pagrindo plečiamai aiškina ir taiko Bendrojo plano sprendinius, skirtus vienam teritorijos plėtojimo būdui, kai jie turėtų būti taikomi tik kitam teritorijos plėtojimo būdui konkrečioje teritorijoje U.8.
Kadangi jokių kitų kliūčių, dėl kurių pareiškėjos Prašymas negalėtų būti tenkinamas, atsakovė skundžiamame Rašte nenurodė, tai vien tik nurodytas pagrindas netenkinti Prašymo dėl neįvykdytos sąlygos p.5, kuri ginčo atveju netaikytina pareiškėjos Sklypui, negali būti teisėtas pagrindas atsakovės priimtam individualiam administraciniam sprendimui pagrįsti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos Sklypas patenka į Bendrojo plano teritoriją U.8 – esamų tinklų pasiekiamumo zonoje esančias teritorijas, šios teritorijos naudojimo tipas pagal Bendrojo plano Priedo Nr. 1 lentelę yra „Gyvenamoji teritorija vienbučių ir dvibučių namų statybai“ (4 stulpelis), galima pagrindinė žemės naudojimo paskirtis „Kitos paskirties žemė“ yra pirmoji pagal prioritetą (5 stulpelis), o galimas žemės naudojimo būdas yra ir „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ (6 stulpelis). Taigi, Pareiškėjai siekiant Sklypą, kuriame nėra jokių statinių, naudoti Bendrajame plane numatytu teritorijos plėtojimo būdu „nauja plėtra“, kuriam netaikoma sąlyga p.5, pareiškėjai negali būti užkertamas kelias pasinaudoti teise įgyvendinti „naują plėtrą“ atsakovės Rašte nurodytu pagrindu.
Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Raštas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktui, kurie įpareigoja atsakovę vadovautis Bendruoju planu, ir Bendrojo plano sprendiniams, reglamentuojantiems teritorijų plėtojimo būdą „nauja plėtra“ teritorijoje U.8, todėl Raštas yra neteisėtas iš esmės ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Patenkinus pareiškėjos skundo pagrindinį reikalavimą dėl administracinio sprendimo panaikinimo, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą, kadangi panaikinus administracinį sprendimą administracinė procedūra laikoma neužbaigta ir atsakovė privalo ją užbaigti priimdama naują sprendimą.
Likusieji proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuotini. Šiuo aspektu LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Įstatymas numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Pareiškėja savo skunde prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir su skundu pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą 23 Eur sumai, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė jokių kitų išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo, todėl spręstinas tik žyminio mokesčių priteisimo klausimas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi skundas tenkinamas visiškai, pareiškėjai iš atsakovės priteistinas pareiškėjos valstybei sumokėtas žyminis mokestis – 23 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. D. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-01-26 raštą Dėl (duomenys neskelbtini)k., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo.
Įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. D. 2022-01-14 prašymą Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo.
Priteisti pareiškėjai A. D. 23 Eur (dvidešimt tris eurus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.