Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-16 · Administracinė byla Nr. I-546-505/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-16
Bylos Nr.
I-546-505/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. I-546-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00671-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 24; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjui V. M.,nedalyvaujant Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M.skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašė teismo panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-06-07 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-1784-2556 (b.l. 4-5).

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi iš karto, kai gavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Kauno apskrities VPK imuniteto skyriaus viršininko sprendimą (neparėjus nei trims mėnesiams). Taigi tik išnaudojęs visas įmanomas vidaus teisines gynybos priemones jis kreipėsi į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo padedant surašyti peticiją Europos žmogaus teisių teismui. Todėl šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo minėtų institucijų sprendimų, kurie turi įtakos neteisėtam pareiškėjo nuteisimui Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu, gavimo dienos, o ne nuo galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-07 sprendimo priėmimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 16-17).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog Kauno tarnyba 2013-05-09 gavusi pareiškėjo prašymą, 2013-05-13 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1784-2118 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau - Teismas) dėl pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo nuteisimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-07 nutartis Nr.2P-1025/2012). Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas V. K.. Gavusi advokato V. K. 2013-06-03 išvadą, reg. Nr. O-l-(1.6)-1656, Kauno tarnyba, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 str. 1 d. 9 p., 2013-06-07 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-1784-2556 nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. Remiantis Įstatymo 23 str. 3 d. Tarnyba turi teisę nutraukti suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą, tame tarpe ir pagalbos, suteiktos tarptautinėse institucijose teikimą, paaiškėjus jog yra Įstatymo 23 str. 1 d. 9 p., numatytas pagrindas, kuomet atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Įstatymo 23 str. 2 d. numato antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pareigą nedelsiant pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Advokatas V. K. 2013-06-03 pateikė Kauno tarnybai išvadą, reg. Nr.O-l-(1.6)-1656, kurioje nurodė jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba nutrauktina, kadangi pareiškėjas yra praleidęs Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - Konvencija) 35 str. numatytą šešių mėnesių terminą peticijai paduoti. Asmens teisės kreiptis į Teismą sąlygas bei tvarką reglamentuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Viena iš Konvencijos 35 str. 1 d. nurodytų bylos priimtinumo būtinųjų sąlygų yra šešių mėnesių terminas. Praleidus šį terminą asmuo praranda galimybę pateikti peticiją. Dėl šios priežasties tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas būtų netikslingas, kadangi realių galimybių apginti pareiškėjo teises nebūtų ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (2013-05-02 administracinėje byloje Nr. A442-300/2013) yra patvirtinęs, kad termino peticijai Europos Žmogaus Teisių Teismui paduoti praleidimas yra pagrindas tarnybai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą remiantis Įstatymo 23 str. 1 d. 9 p. Šešių mėnesių terminas peticijai Teismui paduoti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisinės principus buvo panaudotos visos valstybės teisinės gynybos priemonės ir buvo priimtas galutinis sprendimas (Konvencijos 35 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu. Kauno apygardos teismas 2012-06-22 nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-09-07 nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti. Atsižvelgiant į tai, kad galutinė ir neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis dėl pareiškėjo nuteisimo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu buvo priimta 2012-09-07, pareiškėjas yra praleidęs Konvencijoje nustatytą šešių mėnesių terminą peticijai pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas V. M. 2013-05-06 prašymu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, padedant surašyti peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui bei jame nurodė prašymo esmę, t. y. kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą dėl žmogaus teisių bei orumo žeminimo Lietuvos Respublikos teisėtvarkos institucijose, neteisingo nuteisimo bei teisėtvarkos institucijų savivaliavimo meluojant pareiškėjui ir Lietuvos Respublikos teismų teisėjams bei verčiant pareiškėją prisiimti ne jo padarytus nusikaltimus bei verčiant jį meluoti Lietuvos Respublikos teismams (b.l. 18-20, 82-86). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-05-13 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1784-2118 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. M. parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-07 nutartis Nr.2P-1025/2012), parengti procesinius dokumentus ir paskyrė advokatą V. K. (b.l. 87). Advokatas V. K. pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2013-06-03 išvadą, reg. Nr.O-l-(1.6)-1656, pasiūlant nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, kadangi atstovavimas byloje yra neperspektyvus, nes yra praleistas 6 mėnesių terminas peticijai pateikti (b.l. 88, 92). Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2013-06-07 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-1784-2556 nutraukė pareiškėjui V. M. skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo ir atstovavimo neperspektyvumo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 9 p., 11 str. 6 d. 1, 2 punktų pagrindu, nes galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2012-09-07, t. y. praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 35 str. 1 d.)(b.l. 93).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-06-07 sprendimo Nr. TP-2(2.2)-13-N1784-2556 pagrįstumo ir jo teisėtumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Priešingu atveju, neribojant kreipimųsi skaičiaus, iškiltų reali grėsmė patenkinti kitų besikreipiančiųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų prašymus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas, įstatymo redakcija galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2014-01-01) 23 str. 1 d. 9 p. reglamentuota, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).

Asmens teisės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau - EŽTT) sąlygas bei tvarką reglamentuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija). Konvencijos 35 str. yra nurodytos bylos priimtinumo nagrinėti EŽTT sąlygos bei pabrėžiama, kad šių sąlygų nesilaikant byla nagrinėti šioje institucijoje nėra priimama. Minėto Konvencijos straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad EŽTT gali priimti bylą nagrinėti tik po to, kai pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės. Ši nuostata reiškia, kad pareiškėjas gali kreiptis į EŽTT tik tada, kai pareiškėjo byla yra peržiūrėta visų instancijų Lietuvos Respublikos teismų. Įvairūs kreipimaisi į parlamentą, valstybės vadovą ar administracines institucijas paprastai nėra veiksmingos teisinės gynybos priemonės, kurias būtina išnaudoti prieš kreipiantis į EŽTT. Viena iš Konvencijos 35 str. 1 d. nurodytų bylos priimtinumo būtinųjų sąlygų yra šešių mėnesių terminas. Tai reiškia, kad asmuo gali kreiptis į EŽTT ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas pačioje valstybėje. Šio Teismo praktikoje peticijos pateikimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai pareiškėjas sužino apie teisminės ar kitos institucijos priimtą sprendimą dėl jo skundžiamo dalyko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti. Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinių teisės pažeidimų bylose (Teismų įstatymo 23 str.).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2012-03-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-133-97/2012 pareiškėją V. M. pripažino kaltu dėl 9 nusikalstamų veikų padarymo – 7 vagysčių ir 2 tyčinių svetimo turto sugadinimų, padarytų 2008 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais (b.l.70-73). Už visų šių nusikalstamų veikų padarymą teismas pareiškėjui paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. M. duoti parodymus atsisakė, parodydamas, kad kaltu prisipažįsta ir tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu buvo detaliai parodęs kaip padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas. Kauno apygardos teismas 2012-06-22 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1A-511-175/2012 nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmetė (b.l.35-36). Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo nutarties, apeliaciniame skunde pareiškėjas V. M. savo kaltės neginčijo, tik nurodė, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, ir be to, skelbiant nuosprendį dalyvavo kita prokurorė, nei ta, kuri palaikė kaltinimą, o gynėjas visiškai nedalyvavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-09-07 d. nutartimi Nr. 2P-1025/2012 atsisakė priimti nuteistojo Vitalijaus Markevičiaus kasacinį skundą, nes jame pareiškėjas jau tvirtino veikų, už kurias nuteistas, nepadaręs, tačiau baudžiamosios bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų nenurodė (b.l.34).

Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo visomis valstybės vidaus teisinės gynybos priemonėmis - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-07 priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Apie minėtą nutartį pareiškėjui galimai buvo žinoma 2012-09-17. Terminas EŽTT peticijai pateikti baigėsi 2013-03-17. Į Kauno tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi tik 2013-04-24 (b.l. 18-20), t.y. jau pasibaigus Konvencijos 35 str. nustatytam terminui peticijai pateikti.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog terminas peticijai pateikti turėjo būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-12-17 nutarties ikiteisminio tyrimo byloje Nr.65-1-01061-08 (prijungta Kauno apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo byla Nr.65-1-01061-08) dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. M., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str., 2 str. 1 d., 2 d., 187 str. 1 d., 3 d. padarymo (ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-12-18 nutartimi sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens) ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2013-01-31 nutarties ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-2-00034-12 (ikiteisminį tyrimą pradėjo Kauno apskrities VPK Imuniteto skyrius) (prijungta Kauno apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo byla Nr. 65-2-00034-12) dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr.65-2-00034-12 nutraukimo nustačius, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjai A. L., K. T. A. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo (BK 228 str., 229 str.) ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, jog jis Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-12-17 nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr.65-1-01061-08 skundė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir apygardos teismui (BPK 214 str. 4 d.), t. y. neišnaudojo visų vidaus priemonių pagal Konvencijos 35 str., todėl pareiškėjas gali kreiptis į EŽTT ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas pačioje valstybėje.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2013-01-31 nutartį ikiteisminio tyrimo byloje Nr.65-2-00034-12 (ikiteisminį tyrimą pradėjo Kauno apskrities VPK Imuniteto skyrius) dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr.65-2-00034-12 nutraukimo pareiškėjas skundė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos Tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui (prijungta Kauno apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo byla Nr. 65-2-00034-12). Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2014-02-25 nutartimi, kuri galutinė ir neskundžiama, V. M. skundas buvo atmestas ir palikta galioti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-02-04 nutartis, kuria buvo atmestas V. M. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Vladimir Kokoškin 2013-10-15 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti V. M. skundą byloje Nr. 65-2-00034-12, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus R. Gailevičiaus 2013-01-31 nutarimą nutarukti byloje ikiteisminį tyrimą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tokiu būdu, šiame procese galutinis sprendimas buvo priimtas tik 2014-02-25, o pareiškėjas į Kauno tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pirmą kartą kreipėsi dar 2013-04-24 (b.l. 18-20), taigi šios aplinkybės ir negalėjo būti vertinamos Konvencijos 35 str. prasme Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai primant 2013-05-13 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1784-2118 teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui Vitalijui Markevičiui parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui, tuo labiau ir priimant sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Kaip minėta, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013-05-13 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1784-2118 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. M. parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-07 nutartis Nr.2P-1025/2012), parengti procesinius dokumentus. Tokiu būdu, antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus, galėjo būti vertinamas tik dėl tos teisinės pagalbos turinio (kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis)(Įstatymo 15 str. 4 d. 5 p.), koks jis buvo vertinamas suteikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui (šiuo atveju peticija Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-07 nutarties Nr.2P-1025/2012). Esant šioms aplinkybėms, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo teisę ir pagrindą nutraukti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str.1 d. 9 p. pagrindu, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-06-07 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-N-1784-2556 dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas šioje situacijoje neveikė taip, kaip privalėjo veikti, neoperatyviai reagavo į susidariusią situaciją ir į Kauno tarnybą kreipėsi jau pasibaigus terminui peticijai pateikti bei neišnaudojęs visų valstybės vidaus teisinės gynybos priemonių. Konvencijoje reglamentuotas šešių mėnesių terminas įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Teisė kreiptis į EŽTT turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų. Ši teisė neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į EŽTT nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į EŽTT terminų. Pareiškėjui sužinojus apie priimtą procesinį sprendimą, kuris galimai gali pažeisti jo teises ar įstatymų saugomus interesus, įgyja teisę, o kartu ir pareigą pasidomėti ir susipažinti su šio procesinio sprendimo turiniu ir per įstatymo nustatytą terminą, nusprendus, kad toks sprendimas pažeidžia jo teises, su peticija kreiptis į EŽTT.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą peticijai EŽTT paduoti, Kauno tarnyba pagrįstai ir teisėtai ginčijamu 2013-06-07 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-1784-2556 nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tokiu būdu Kauno tarnybos 2013-06-07 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-N-1784-2556 yra pagrįstas ir teisėtas ir naikinti jo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė