- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-07
- Bylos Nr.
- 2K-283/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algirdas Riepšas (pirm.), Viktoras Aidukas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- L., L. V.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algirdo Riepšo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. nuteista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus laisvės atėmimu septyneriems metams.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria L. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios L. V. gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. nuteista už tai, kad ji 2003 m. gruodžio 28 d., apie 17 val., J. G. priklausančioje daržinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagimdžiusi vyriškos lyties naujagimį, iš karto po gimdymo, mažamečiui jos vaikui dėl kūdikystės esant bejėgiškos būklės, panardindama jį į vandenį, dėl ko kūdikis užduso prigeriant vandenyje ir mirė, tyčia jį nužudė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji L. V. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Savo prašymą nuteistoji motyvuoja tuo, kad jai inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, kad ji neturėjo jokių išskaičiavimų nužudyti savo kūdikį. Kasatorės nuomone, nepagrįstai buvo netirta, ar negalėjo naujagimis mirti dėl kito asmens kaltės, kaip ir nebuvo tirtas nužudymo dėl neatsargumo arba žuvimo kazuso atvejis, kai vaikas galėjo netyčia ar dėl gimdyvės būklės pakliūti į kokį nors vandens indą. Be to, anot nuteistosios, teismas nepagrįstai jos parodymus vertino kaip pasirinktą gynybos taktiką. Nuteistoji tvirtina neatsimenanti, kas atsitiko gimdymo metu. Atliktos ekspertizės, anot nuteistosios, apsiribojo tik formaliu stebėjimu, o ne jos psichinės būklės tyrimu gimdymo metu. Be to, nuteistoji teigia nežinojusi gimdymo laiko, kas galėjo tiesiogiai įtakoti jos būseną gimdymo metu. Nuteistoji mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad motyvas atsikartyti kūdikio buvo J. L. tvirtinimas, jog šis su ja negyvens, jei vaikas bus ne jo. Kasatorės nuomone, jokių objektyvių jos kaltės įrodymų byloje nėra, nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir subjektyviais apmąstymais, todėl turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, priešingai nei teigia kasatorė, išsamiai ištyrė jos kūdikio mirties aplinkybes, pačios kasatorės psichinę būklę tiek įvykio metu, tiek po jo, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kaltinamosios psichinei būklei ištirti buvo paskirta ne tik ambulatorinė, bet ir stacionarinė psichiatrinė, psichologinė ekspertizė. Ambulatorinės ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad baudžiamosios bylos medžiagoje, medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad L. V. jai inkriminuojamos veikos metu būtų buvusi laikinoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje (gimdymo nulemtoje būsenoje). Atlikusi stacionarinį kaltinamosios stebėjimą, susipažinusi su bylos medžiaga, ekspertų komisija padarė jau kategorišką išvadą, kad L. V. veikos padarymo metu nebuvo laikinoje psichikos veiklos sutrikimo (gimdymo nulemtoje) būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę. Nesant prieštaravimų tarp atliktų dviejų ekspertizių išvadų, teismas neturėjo jokio pagrindo ekspertizę skirti dar kartą. Todėl kasatorės skundo teiginys, kad jos psichinė būklė gimdymo metu buvo ištirta nepakankamai, yra nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius kasatorei inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius nustatė remdamasis ne savo paties samprotavimais, o byloje surinktais įrodymais. Kvalifikuojant kasatorės nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nes teismas nustatė, kad L. V. tyčia nužudė savo mažametį vaiką dėl kūdikystės buvusį bejėgiškos būklės.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, BPK reikalavimų pažeidimų nepadaryta.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistosios kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios L. V. kasacinį skundą atmesti.