- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- A-502-872-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- B. Š.
- Atsakovas
- Gyventojų registro tarnybai prie Vidaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba
- Kategorijos
- 12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Š. skundą atsakovui Gyventojų registro tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja B. Š. (toliau – ir pareiškėja; apeliantė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba; atsakovas) 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (29)9R-3667 „Dėl asmens duomenų Gyventojų registre pakeitimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (29)9R-3667) bei įpareigoti Tarnybą pakeisti įrašą Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje, jog pareiškėja nuo 1997 m. lapkričio 25 d. iki 1998 m. kovo 16 d. buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji nuo 1998 m. kovo 16 d. gyvena Izraelyje. Nurodė, jog 1997 m. lapkričio 25 d. išsiregistravo iš savo gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau liko nuolat čia gyventi. Teigė, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. jos atstovas kreipėsi į atsakovą prašydamas pakeisti įrašą Gyventojų registre, kad ji iki 1998 m. kovo 16 d. buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja. Atsakovas sprendimu Nr. (29)9R-3667 informavo, kad toks duomenų pakeitimas yra negalimas, o duomenų keitimo pagrindas galėtų būti įsiteisėjęs teismo sprendimas. 2007 m. spalio 3 d. pareiškėjos atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1997 m. lapkričio 25 d. iki 1998 m. kovo 16 d. buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja. 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu šis teismas atsisakė pripažinti tokį juridinę reikšmę turintį faktą ir konstatavo, kad dokumentai ir įrodymai apie jos nuolatinę gyvenamąją vietą yra išsaugoti. Ji pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl duomenų apie jos išvykimą iš Lietuvos Respublikos pakeitimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje esantis įrašas apie pareiškėją atitinka Vilniaus miesto VII – ojo policijos komisariato Viešosios policijos Pasų poskyrio pateiktos butų kortelės duomenis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba (toliau – ir VSDFV tarnyba; trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. (29)9R-3667 atmetė, o bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti ją nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja nuo 1997 m. lapkričio 25 d. iki 1998 m. kovo 16 d. nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos pareikšti reikalavimai nepagrįsti įrodymais ir teisės aktais. Vertino, kad Sprendimas Nr. (29)9R-3667 yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, jog Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje esantys įrašai apie pareiškėjos išvykimą iš Lietuvos atitinka duomenų teikėjų pateiktą informaciją (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (toliau – ir GRĮ) 9 straipsnis). Akcentavo, jog registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja išsiregistravo iš nuolatinės gyvenamosios vietos Vilniuje nurodydama priežastį – išvykimą į Izraelį. Išregistravimo ir išvykimo į Izraelį data nurodyta 1997 m. lapkričio 27 d. Vertino, kad pareiškėja nuo 1997 m. lapkričio 27 d. nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, ir pažymėjo, jog pensijos mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai nenurodo, jog asmens išvykimo data į kitą valstybę yra reikšminga pensijos mokėjimui. Atkreipė dėmesį į tai, jog įrašas registre padarytas remiantis pareiškėjos pateikta informacija (atitinka buto kortelės duomenis), jis nėra nuginčytas. Konstatavo, jog atsakovas nepažeidė GRĮ reikalavimų.
Pabrėžė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl jos pripažinimo nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja nuo 1997 m. lapkričio 25 d. iki 1998 m. kovo 16 d. buvo nagrinėtas bendrosios kompetencijos teismuose ir šis jos reikalavimas nebuvo patenkintas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsniu ir nurodė, jog tokio pobūdžio reikalavimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundo reikalavimai būtų patenkinti.
Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad ji, pasinaudodama jai GRĮ 9 straipsniu ir 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu suteiktomis teisėmis, prašė ištaisyti neteisingus duomenis apie jos išvykimą iš Lietuvos ir pateikė visus tai patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1V-230, (toliau – ir Tarnybos nuostatai) 7.8.3 ir 7.8.4. punktai. Teigia, kad atsakovui atsisakius padaryti atitinkamus pakeitimus Gyventojų registre, ji buvo priversta kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti jį tai padaryti. Pažymi, kad jos nurodomų duomenų Gyventojų registre pakeitimas ir tikslios jos išvykimo datos nurodymas yra reikšmingas mokant pensiją, nes, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį, Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo pensininkams, persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę, su kuria Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties dėl pensijų mokėjimo, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V‑77, (toliau – ir Aprašas) 6 punktą, pensijos mokėjimas siejamas su išvykimu gyventi į kitą valstybę ir atitinkamais Gyventojų registro duomenimis. Nurodo, kad ji atsakovui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad iki 1998 m. kovo 16 d. ji nuolat gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje. Vertina, jog atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra nurodyta konkreti procedūra, kaip turėtų būti tikslinami duomenys Gyventojų registre, šiuo atveju būtina vadovautis Tarnybos nuostatų 7.8.3 ir 7.8.4 punktais ir remtis pateiktuose dokumentuose nurodytais duomenimis. Atkreipia dėmesį į tai, kad ji kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą pakeisti duomenis, o ne pripažinti ją nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja. Laikosi pozicijos, jog ginčas kilo tarp jos ir administravimo subjekto (atsakovo), todėl jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir byla negali būti nutraukiama.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.
Atsiliepime atsakovas teigia, kad Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje esantis įrašas apie pareiškėją atitinka Vilniaus miesto VII – ojo policijos komisariato Viešosios policijos Pasų poskyrio pateiktos buto kortelės duomenis. Akcentuoja, jog 1997 m. galiojusios GRĮ redakcijos 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad į Gyventojų registrą duomenys apie kiekvieną asmenį įrašomi tik pagal pateiktus dokumentus, o duomenis pateikia pasų tarnybos. Buto kortelėje esantys ir vėliau į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę patekę duomenys įrašyti remiantis pačios pareiškėjos pateikta informacija, kuri nėra nuginčyta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Pareiškėja išsiregistravo iš nuolatinės gyvenamosios vietos 1997 m. lapkričio 25 d., ir nuo šios datos ji neteko nuolatinės Lietuvos Respublikos gyventojos statuso. Teigia, jog, pagal tuo metu galiojusią Pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakciją, pensija pareiškėjai buvo išmokėta už šešis mėnesius ir toliau nebuvo mokama. Vertina, kad, teismui įpareigojus atsakovą pakeisti Gyventojų registro duomenis, tai trečiajam suinteresuotam asmeniui nesukurs pareigų ar teisių, nes jam pareiga spręsti dėl pensijos mokėjimo pareiškėjai atsirastų tik tuo atveju, jei ji pateiktų prašymą ir kitus pensijai mokėti reikalingus dokumentus (taip pat ir dokumentus iš atsakovo, kuriuose būtų nurodyta išsiregistravimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos data).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo Nr. (29)9R-3667 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo pakeisti Gyventojų registro įrašą dėl apeliantės išvykimo nuolat gyventi į Izraelį datos pakeitimo iš 1997 m. lapkričio 25 d. į 1998 m. kovo 16 d. Reikia pažymėti, jog apeliantė šį reikalavimą skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo kiek kitaip (įpareigoti Tarnybą pakeisti įrašą Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje, jog pareiškėja nuo 1997 m. lapkričio 25 d. iki 1998 m. kovo 16 d. buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja), tačiau iš jos atstovo pateiktų paaiškinimų matyti, jog jo atstovaujamosios keliamas reikalavimas yra būtent toks.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės teisė gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją ir tai, ar ji nuo 1997 m. lapkričio 25 d. iki 1998 m. kovo 16 d. buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas: tokių reikalavimų apeliantė nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byla dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti ją nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja nuo 1997 m. lapkričio 25 d. iki 1998 m. kovo 16 d. buvo nutraukta, naikintina.
GRĮ 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1346 patvirtintų Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 11.8 punkte įtvirtinta, jog Gyventojų registre tvarkomi gyvenamosios vietos, atvykimo į gyvenamąją vietą datos; jeigu išvyksta gyventi į užsienį, – išvykimo vietos (valstybės) ir išvykimo datos; jeigu nuolat gyvena užsienyje, – valstybės; jeigu neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurioje gyvena, duomenys.
Apeliantė siekia, kad jos išvykimo nuolat gyventi į užsienį (Izraelį) data Gyventojų registre iš 1997 m. lapkričio 25 d. būtų pakeista į 1998 m. kovo 16 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo tikslu jos atstovas kreipėsi į Tarnybą ir pateikė atitinkamus dokumentus. Tarnyba skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra pagrindo koreguoti Gyventojų registro įrašo dėl apeliantės išvykimo nuolat gyventi į užsienį datos, nes jis atitinka Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VII – policijos komisariato Viešosios policijos Pasų poskyrio pateiktos buto kortelės duomenis. Taip pat jame pažymima, jog duomenis į Gyventojų registrą irašo įgaliotos institucijos arba jie keičiami šių institucijų pateiktų dokumentų pagrindu ir jog pagrindas keisti duomenis galėtų būti įsiteisėjęs teismo sprendimas.
GRĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, jog asmuo, kuriuo duomenys įrašyti Gyventojų registre, pateikęs asmens dokumentą Registro nuostatų nustatyta tvarka, turi teisę reikalauti patikslinti Gyventojų registre inter alia netikslius savo duomenis. Kokia tvarka tai yra daroma, detalizuoja Registro nuostatų 25.2 punktas, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio duomenys įrašyti Gyventojų registre, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinęs asmens tapatybę, turi teisę Tarnyboje reikalauti patikslinti neteisingus, netikslius ar neišsamius duomenis, pašalinti nereikalingus arba neteisėtai surinktus duomenis; šiuo tikslu prie prašymo raštu pridedami ir prašomus patikslinti duomenys patvirtinantys dokumentai.
Taigi skundžiamame Tarnybos sprendime išvardintos priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta patinkslinti Gyventojų registro įrašą dėl apeliantės išvykimo nuolat gyventi į užsienį datos, pirmiau pacituoto teisinio reguliavimo kontekste nelaikytinos pagrįstomis.
Įrašo, jog apeliantė išvyko nuolat gyventi i užsienį, Gyventojų registre padarymo metu galiojusios redakcijos GRĮ 5 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad į Gyventojų registrą duomenys apie kiekvieną asmenį įrašomi tik pagal pateiktus dokumentus, o to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina, jog Vidaus reikalų ministerijos pasų tarnybos pateikia tapatybės, pilietybės, paso ir gyvenamosios vietos duomenis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atitinkamas įrašas dėl apeliantės išvykimo nuolat gyventi į užsienį buvo padarytas remiantis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, apskaitos kortelės duomenimis (b. l. 51-52), kuriuos atitinkamai institucijai nurodė pati apeliantė. Taigi minėtas įrašas buvo padarytas teisėtai ir pagrįstai, t. y. laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų bei remiantis pačios apeliantės pateiktais duomenimis. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad tai nereiškia, jog apeliantė neturėjo teisės vėliau kreiptis dėl minėto įrašo patikslinimo, juolab atsižvelgiant į tai, jog nei GRĮ, nei Registro nuostatuose nėra numatytas terminas, per kurį asmuo, kurio duomenys įrašyti Gyventojų registre, turėtų kreiptis dėl atitinkamo šio registro įrašo patikslinimo ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje yra skirtingi duomenys dėl to, kada apeliantė išvyko nuolat gyventi į Izraelį: 1997 m. lapkričio 25 d. (Tarnybos 2001 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. 24/505; civilinė byla Nr. 2-670-580/2007, b. l. 29) ir 1997 m. lapkričio 27 d. (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, apskaitos kortelė, b. l. 51-52). Taigi jau iš šios aplinkybės galima daryti išvadą, jog ir dabar Gyventojų registre apie apeliantės išvykimą nuolat gyventi į Izraelį esantis įrašas yra netikslus. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai dėl Gyventojų registro įrašo pakeitimo, bus laikomasi pozicijos, jog apeliantė tariamai išvyko nuolat gyventi į Izrealį 1997 m. lapkričio 25 d.
Reikalavimas dėl Gyventojų registro įrašo pakeitimo grindžiamas atitinkamais dokumentais, patvirtinančiais, jog iki 1998 m. sausio 26 d. apeliantė dirbo viešojoje įstaigoje „Naujininkų poliklinika“, iki 1998 m. sausio 30 d. buvo privalomai draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu (viešosios įstaigos „Naujininkų poliklinika“ 2001 m. birželio 4 d. darbo pažyma Nr. 226, VSDFV Vilniaus skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 4-8-24050 „Apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 1998-01-01 iki 1998-01-30“ ir 2006 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 4-8-24049 „Apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 1997-06-01 iki 1998-01-26“; civilinė byla Nr. 2-670-580/2007, b. l .5-8). Be to, kaip matyti iš Lietuvos ambasados Izraelyje 2001 m. liepos 10 d. rašto Nr. 03-03-241 „Dėl A. ir B. Š. dokumentų“ (civilinė byla Nr. 2-670-580/2007, b. l. 6), apeliantė nuolat gyventi į Izraelį persikėlė 1998 m. kovo 16 d., ką patvirtina Ben Gurionio tarptautinio oro uosto spaudas jos Lietuvos Respublikos piliečio pase bei Izraelio imigracijos tarnybos išduotas naujųjų repatriantų pažymėjimas. Be to, minėtame rašte nurodoma, kad tik 1998 m. sausio 21 d. Izraelio ambasada apeliantei išdavė įvažiavimo vizą. Teisėjų kolegija vertina, jog vien pastarojo fakto užtenka, idant būtų konstatuota, jog apeliantė nuolat gyventi į Izraelį išvyko ne 1997 m. lapkričio 25 d., – įvažiavimo vizos neturėjimas yra pakankamai svarus argumentas tokiai išvadai padaryti. Be kita ko, akivaizdu, jog apeliantės asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai su Lietuvos Respublika nutrūko taip pat vėliau nei 1997 m. lapkričio 25 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju yra reikšminga, kada ji fiziškai paliko Lietuvos Respublikos teritoriją, o tai, kaip buvo nustatyta byloje, įvyko 1998 m. kovo 16 d.
Taigi darytina išvada, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė patikslinti Gyventojų registro įrašą dėl apeliantės išvykimo nuolat gyventi į užsienį datos. Dėl šios priežasties sprendimas Nr. (29)9R-3667 naikintinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų individualiems administraciniams aktams taikytinų bendrųjų reikalavimų, todėl turėtų būti naikinamas ir šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir individualią apeliantės situaciją bei siekdama operatyviai išspręsti kilusį ginčą (idant Tarnybai nereikėtų kartoti administracinės procedūros nagrinėjamu klausimu), taip pat konstatuoja, jog yra pagrindas įpareigoti Tarnybą pakeisti Gyventojų registro įrašą dėl apeliantės išvykimo nuolat gyventi į Izraelį datos: iš 1997 m. lapkričio 25 d. į 1998 m. kovo 16 d.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintinas, t. y. sprendimas Nr. (29)9R-3667 naikintinas, o Tarnyba įpareigotina pakeisti Gyventojų registre esantį įrašą dėl apeliantės išvykimo nuolat gyventi į Izraelį, nurodant išvykimo datą – 1998 m. kovo 16 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n usprendžia:
Pareiškėjos B. Š. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjos B. Š. skundą patenkinti. Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (29)9R-3667 „Dėl asmens duomenų Gyventojų registre pakeitimo“ panaikinti ir įpareigoti Gyventojų registro tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos pakeisti Gyventojų registro įrašą dėl pareiškėjos B. Š. išvykimo nuolat gyventi į Izraelį, nurodant išvykimo datą – 1998 m. kovo 16 d.
Sprendimas neskundžiamas.