- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-560/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis (pran.)
- Nuteistasis
- K. J.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. J. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kurio K. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 bei 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu keturiolikai (14) metų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pripažino K. J. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus už tai, kad jis 2010 m. laikotarpiu nuo gruodžio 14 dienos iki 15 dienos, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Priekulės mieste, Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos nariui, kartu gyvenančiai motinai P. J. , gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri buvo akla, sunkiai vaikščiojo, tai yra dėl amžiaus ir sveikatos buvo bejėgiškos būklės, kankindamas ir sukeldamas didelį fizinį skausmą bei dvasines kančias, surišo virve rankas, trankė į aplinkos daiktus, išrovė viršugalvio plaukus, į rankas ir kojas sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių ir padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus smūgių vietose, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai į krūtinę ir padarė krūtinės ląstos sužalojimą su daugybinėmis poodinėmis susiliejančiomis minkštųjų audinių kraujosruvomis, krūtinkaulio lūžiu bei širdies sumušimu, ne mažiau kaip 1 stiprų smūgį į apatinį žandikaulį ir padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą, ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajai į galvą ir padarė poodines kraujosruvas ant smakro ir pasmakrio dešinėje pusėje, smakro kairėje pusėje, dešiniame skruoste, dešinės pusės kramtomojo raumens ir paausio, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas dešinės ausies kaušelio odoje, dešinės išorinės klausomosios landos ir burnos dešiniojo kampo odos įtrūkimus, apatinės lūpos krašto ir smakro dešinės pusės odos nubrozdinimus, galvos skliauto minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų kairiosios kaktinės ir smilkininės skilčių didelius kontūzinius-hemoraginius židinius ir kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje momeninėje ir smilkininėje skiltyje, kairėje pakaušinėje skiltyje bei smegenėlių kairiajame pusrutulyje. Dėl patirto galvos smegenų sumušimo P. J. 2010 m. gruodžio 15–16 dienomis mirė. Tokiu būdu K. J. kankindamas ir itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės šeimos narį.
2011 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nuteistojo K. J. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio padavimo terminą. Savo prašymą nuteistasis motyvavo tuo, jog nuosprendžio paskelbimo metu ir po to jis buvo tokios psichinės būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti priimto apkaltinamojo nuosprendžio esmės bei reikšmės ir todėl nesugebėjo laiku surašyti bei paduoti apeliacinio skundo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistojo prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atmetė motyvuodamas tuo, kad K. J. savo prašyme nenurodė jokių aplinkybių, kurias pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 37 straipsnį būtų galima pripažinti svarbiomis.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. J. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodo, jog nutartį priėmęs teismas neįsigilino į nuteistojo prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes bei nepagrįstai jų nepripažino svarbiomis. K. J. teigia, kad Klaipėdos apygardos teismui skelbiant jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį jis dėl savo psichinės būsenos negalėjo suprasti nuosprendžio esmės. Tokia psichinė būsena, kurią nuteistasis įvardina depresija, tęsėsi iki tol, kol jis buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus ir apžiūrėtas medikų. Po medikų paskirto gydymo kurso K. J. psichinė sveikata pagerėjo ir tuomet jis, susipažinęs su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, per Klaipėdos apygardos teismą padavė apeliacinį skundą. Nuteistojo teigimu, jis apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl svarbios priežasties – blogos psichinės sveikatos būklės, kurią buvus patvirtina byloje esantys medicininiai išrašai. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu jį gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas, kuris po apkaltinamojo teismo nuosprendžio paskelbimo nebuvo atvykęs pas K. J. į Šiaulių tardymo izoliatorių ir nepadėjo surašyti apeliacinio skundo. Nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio nuorašas Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam buvo įteiktas tik po dešimties dienų. Todėl, K. J. teigimu, šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir yra pakankamas pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.
Pagal BPK 312 straipsnio 1 dalį, apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. BPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Pagal BPK 314 straipsnio nuostatas, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurias nustačius atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per BPK 313 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą paduoti apeliacinį skundą. Tokias priežastis gali nustatyti tik pats teismas, nagrinėdamas prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, išvardintos BPK 37 straipsnio 1 dalyje, tačiau svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl skundą paduoti pageidavusio asmens valios ir sukliudė tą skundą paduoti BPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais.
Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nuteistojo K. J. skunde nurodytos priežastys, tariamai sutrukdžiusios jam laiku paduoti apeliacinį skundą, nelaikytinos svarbiomis bei objektyviomis ir negali būti vertinamos kaip pagrindas panaikinti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį bei atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Nuteistasis skunde tvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo metu jis sirgo sunkia psichine liga, kuri sutrukdė jam tinkamai suvokti jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio esmę bei laiku paduoti apeliacinį skundą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė nėra patvirtinama byloje esančiais duomenimis ir negali būti pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.
K. J. skunde nurodo, jog sunkia psichine liga susirgo 2011 m. gegužės 31 d., teismo nuosprendžio paskelbimo metu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. J. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namus buvo perkeltas 2011 m. rugpjūčio 19 d., o į įkalinimo įstaigos medikus pirmą kartą kreipėsi tik 2011 m. rugpjūčio 30 d. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad K. J. būtų kreipęsis medicininės pagalbos dar būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, Vilniaus pataisos namų medikai K. J. diagnozavo ne psichinę ligą – depresiją, o situacinę reakciją (t. 2 b.l. 113). Tuo tarpu iš K. J. apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų medicininių dokumentų matyti, jog į Laisvės atėmimo vietos ligoninės medikus nuteistasis kreipėsi dėl ligų, nesusijusių su jo psichine būsena – jis buvo konsultuotas gydytojų okulisto bei urologo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip matyti iš 2011 m. gegužės 31 d. teisiamojo posėdžio protokolo, po teismo nuosprendžio paskelbimo, visi posėdyje dalyvavę proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, teigė nuosprendį bei jo apskundimo tvarką supratę (t. 2 b.l. 92). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistojo K. J. psichinė sveikata leido suprasti jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio esmę bei įstatymų nustatyta tvarka paduoti dėl jo apeliacinį skundą.
Nuteistasis K. J. savo skunde, kaip vieną iš aplinkybių, kuri sutrukdė laiku paduoti apeliacinį skundą, nurodo tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio nuorašas jam buvo įteiktas vėliau, 2011 m. birželio 8 d. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip svarbi bei objektyvi kliūtis laiku paduoti apeliacinį skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. gegužės 31 d., priimant Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, nuteistasis R. J. teismo posėdyje dalyvavo. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio nuorašas nuteistajam buvo išsiųstas paštu 2011 m. birželio 2 d. ir pasirašytinai jam įteiktas 2011 m. birželio 8 d. (t. 2 b.l. 99, 101) Vadinasi, R. J. dvidešimties dienų apeliacinio skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, t.y. nuo 2011 m. birželio 8 d., o terminas paduoti apeliacinį skundą pasibaigė 2011 m. birželio 29 d. Tuo tarpu nuteistojo K. J. apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas 2011 m. rugsėjo 13 d., t.y. praėjus beveik trims mėnesiams po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Todėl akivaizdu, jog ta aplinkybė, kad nuteistajam K. J. apygardos teismo nuosprendžio nuorašas buvo įteiktas praėjus aštuonioms dienoms po teismo nuosprendžio priėmimo bei paskelbimo, neturėjo įtakos terminui paduoti apeliacinį skundą, nes, vadovaujantis BPK 313 straipsnio 4 dalimi, suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.
Nepagrįstu pripažįstamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą iš dalies sąlygojo ir tai, kad K. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu gynęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas po teismo nuosprendžio priėmimo nebuvo atėjęs pas nuteistąjį į Šiaulių tardymo izoliatorių ir nepadėjo parengti apeliacinio skundo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme BPK 51 straipsnio tvarka nuteistąjį K. J. gynė advokatė T. B. , kuriai, kaip matyti iš pateikto advokato orderio, pavesta ginti K. J. Klaipėdos apygardos teisme (t. 2 b.l. 78). Vadinasi, advokatei T. B. nebuvo pavesta parašyti apeliacinį skundą po teismo nuosprendžio priėmimo. Kita vertus, nuteistasis turėjo teisę raštu kreiptis į jį gynusią advokatę prašydamas atvykti pas jį į tardymo izoliatorių ir padėti parengti apeliacinį skundą. Tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad K. J. būtų kreipęsis į advokatę T. B. , o pastaroji būtų atsisakiusi atvykti pas jį į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo sprendimas atmesti nuteistojo K. J. prašymą atnaujinti teismo nuosprendžio apskundimo terminą yra teisingas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.