Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-511/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
1S-73-511/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Kategorijos
Nr. 1S-73-511/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. R. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nutarties, kuria atmestas K. R. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2011-10-03 nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 189¹ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2011-10-12 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas K. R. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Aurelijos Gališanskytės 2011-10-03 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti prokurorą iš naujo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal jo pareiškimą.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nutartimi K. R. skundas dėl minėto prokurorės nutarimo atmestas. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, jog V. L. dokumentais pagrindė savo galimybę 2006-2008 turėti 1,5 mln. litų. Byloje nėra duomenų, jog V. L. turėjo turto, gauto neteisėtomis pajamomis, kurio vertė viršija 500 MGL.

Šalies argumentai

Skundu K. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2011-10-03 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti prokurorą iš naujo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal jo pareiškimą. Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismo argumentus paneigia aplinkybė, kad teismui nagrinėjant jo skundą buvo pranešta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00084-08 medžiaga yra išsiųsta į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Jo duomenimis, ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00084-08 medžiaga iš Generalinės prokuratūros nėra grįžusi. Kad teismui nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00084-08 medžiaga, kurios duomenimis jis grindžia savo pareiškimą, patvirtina ir aplinkybė, kad nutartyje teismo motyvai yra formalūs, deklaratyvūs, neparemti konkrečiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, nenurodomi tokių duomenų konkretūs šaltiniai. Taigi esminių skundo argumentų teismas neišnagrinėjo ir tokiu būdu teismas neišdėstė baigiamojo teismo akto argumentų, tuo suvaržydamas jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir teisę, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nurodo, kad prokurorė pažeidė BPK 30 str., kur numatyta, kad nutarimas privalo būti motyvuotas. Tuo tarpu prokurorė nutarimu nemotyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo skundą. Skundžiamu nutarimu padaryta nelogiška ir neteisėta išvada, kad „Didelės vertės turtinė teisė nėra nusikaltimo, numatyto BK 189¹ str. 1 d., dalykas“. Skundžiama nutartimi dėl šio argumento nepateikta jokių motyvų. Priešingai nei nurodo prokurorė, BK 189¹ str. 1 d. dalykas yra turtas, neįvardijant konkrečiai atskirų turto rūšių. Skundžiamu nutarimu taip pat nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę, kad CK 1.112 str. 1 d. numatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. V. L. disponuoja 1,5 mln. litų vertės iš vekselio kylančia turtine teise, kurios įgijimo teisėtumo negali pagrįsti dokumentais ir šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Pažymi, kad V. L. teisės į 1,5 mln. litų vertės vekselį atsisakyti neketina, nors jokių išlaidų tokiam vekseliui įgyti nepatyrė. Turtinė teisė, o ne tik daiktai ir pinigai, taip pat yra BK 189¹ str. dalykas. V. L. įgytos turtinės teisės mastas yra didelis, todėl veika laikytina pavojinga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog V. L. disponuoja 1,5 mln. litų vertės iš vekselio kylančia turtine teise, kurios įgijimo teisėtumo, pareiškėjo nuomone, negali pagrįsti dokumentais ir šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. V. L. vekseliu disponuoja nepatyręs išlaidų, todėl turi atsakyti pagal BK 189¹ str.

BK 189¹ str. numato atsakomybę tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Šio nusikaltimo dalykas pagal minėto straipsnio dispoziciją yra didesnės negu 500 MGL vertės turtas. Pagal teisės teoriją baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl, kitaip nei teigiama skunde, šio nusikaltimo dalyku turtinė teisė negali būti pripažįstama. Tais atvejais, kai turtinė teisė, kaip ir turtas, gali būti nusikaltimo dalyku, tai tiesiogiai nurodoma atitinkamo BK straipsnio dispozicijoje ( pvz. BK 182 str., BK 183 str., BK 184 str. ), o kad turtinė teisė gali būti ir BK 189¹ str. numatyto nusikaltimo dalyku, minėto straipsnio dispozicija nenumato.

BPK 168 str. 1d. numatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Minėtą 1,5 mln. litų vekselyje nurodytą turtinę teisę bylos duomenimis pasirašydamas vekselį civiliniu sandoriu V. L. suteikė pareiškėjas, o dėl minėtos teisės tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tačiau šiuo konkrečiu atveju visiškai aišku, jog dėl turtinės teisės į 1,5 mln. litų pagal vekselį turėjimo, vekselio turėtojui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189¹ str. negalėtų kilti, net ir tuo atveju, jei teismas civilinėje byloje nustatytų, jog vekselio turėtojas šią teisę būtų įgijęs nepagrįstai bei neteisėtai ir teismas ginčijamą sandorį panaikintų, nes turtinė teisė nėra aptariamo nusikaltimo, numatyto BK 189¹ str., dalykas. Pastebėtina ir tai, jog dėl vekselio pasirašymo aplinkybių ir galimo sukčiavimo K. R. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Šiaulių apygardos prokuratūroje pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2d. Tačiau atlikti ikiteisminį tyrimą dar ir pagal BK 189¹ str. vien tam, kad ikiteisminio tyrimo pagalba būtų renkami duomenys civilinei bylai, nėra pagrindo ir tai neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamų tikslų, nes akivaizdu, jog pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes BK 189¹ str. numatyta veika nepadaryta, o tokiu atveju pagal BPK 3 str. 1d. 1p. ikiteisminis tyrimas negalimas. Dėl šios priežasties naikinti skundžiamus Panevėžio m. apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-10-03 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius veikos, numatytos BK 189¹ str., ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nutartį, kuria atmestas skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. teismas,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

K. R. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis