Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-05-08 · Civilinė byla Nr. e2-1669-496/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-08
Bylos Nr.
e2-1669-496/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00046-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
P. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1669-496/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00046-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 8 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,Sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui P. R. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. R. 9 259,39 Eur išmokėtos papildomos draudimo sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. vasario 26 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis nurodo, kad su ieškiniu sutinka ir bylą nori užbaigti draugišku susitarimu. Kadangi turi dar du likusius įsipareigojimus (2020 m. – 3500 Eur, 2021 m. – 2996,84 Eur), todėl prašo priteistą sumą taip pat išdalinti.

2020 m. balandžio 23 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodoma, kad P. R. padarytą žalą ieškovė atlygino šiais veiksmais: 2019 m. sausio 7 d. buvo išmokėta 49 984,19 Eur išmoka; 2019 m. kovo 21 d. buvo išmokėta 24 034,86 Eur išmoka; 2019 m. balandžio 11 d. išmokėta 15 823,57 Eur išmoka; 2019 m. rugpjūčio 6 d. išmokėta 6 438,52 Eur išmoka. Bylą prašo nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir išdėstyti atsakovui priteistą sumą 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 4 d. tarp ADB „Gjensidige“ (buvusio AAS „GJENSIDIGE BALTIC“ Lietuvos filialas) ir P. R. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta transporto priemonės „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2014 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas asmuo. Dėl eismo įvykio kaltas automobilio „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Atsakovas apie eismo įvykį ieškovei nepranešė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovė išmokėjo papildomą 46 296,95 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodamas eismo įvykio metu padarytą žalą, bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl 20 proc. draudimo išmokos dydžio sumos sugrąžinimo, t. y. 9 259,39 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu (CK 6.1012 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį; 60.4 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas draudikui nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

TPVCADĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo: imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą; apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais; tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių; pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti; per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas; per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją.

Tokia sąlyga taip pat numatyta Sutarties 2.2.5 punkte, kuriame taip pat papildomai nurodoma, kad per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui ar jo atstovui, apie eismo įvykį, draudiko prašymu suteikti žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius.

Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu priteisė iš atsakovo P. R. 6 496,84 Eur išmokėtos draudimo išmokos, tačiau ieškovė dar papildomai išmokėjo 2019 m. kovo 21 d. – 24 034,86 Eur, 2019 m. balandžio 1 d. – 15 823,57 Eur, 2019 m. rugpjūčio 6 d.- 6 438,52 Eur, iš viso papildomai išmokėta 46 296,95 Eur draudimo išmokos. Atsakovas prisiėmė iš draudimo sutarties kylančias teises ir pareigas, tame tarpe ir informuoti draudiką apie sukeltą eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė Sutartį ir Taisyklių 60.3 ir 60.4 punktus. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti iki 20 proc. išmokėtos papildomos draudimo išmokos, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 9 259,39 Eur išmokėtos papildomos draudimo išmokos (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis)

2020 m. vasario 26 d. atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir bylą nori užbaigti draugišku susitarimu. Kadangi turi dar du likusius įsipareigojimus (2020 m. – 3500 Eur, 2021 m. – 2996,84 Eur.), prašo priteistą sumą taip pat išdalinti. Iš 2020 m. balandžio 23 d. teisme gauto ieškovės prašymo matyti, kad ieškovės atstovas su atsakovo prašymu dėl skolos išdėstymo sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002).

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas pripažino skolą ir į tai, kad priteistina suma gana didelė, o ieškovė sutinka dėl skolos išdėstymo, bei į tai, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo tenkinti.

Atsakovui suteiktina galimybė atsiskaityti su kreditoriumi išdėstant 9 259,39 Eur sumos mokėjimą, nustatant 3 (trejų) metų įsiskolinimo grąžinimo terminą, įpareigojant atsakovą per trejus metus sumokėti kreditoriui bendrą 9 259,39 Eur sumą ir kitas sumas priteisiamas sumas iki pilno atsiskaitymo su ieškove (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis). Atsižvelgiant į 2019 m. birželio 13 d. sprendimu priteistas sumas ir sumų mokėjimo terminus, teismas sprendžia, kad šalių interesus atitinka toks skolos mokėjimo išdėstymas: iki 2021-06-01 P. R. ieškovei turi sumokėti 1 000 Eur, iki 2022-06-01 - 4 259,39 Eur, iki 2023-06-01 – 4 000 Eur išmokos ir priskaičiuotas palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Siekiant apsaugoti teisėtus ieškovės interesus, atsakovui išaiškintina, kad jam nesumokėjus vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turės teisę reikalauti iš jo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo yra priteistinos 258,44 Eur bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 208 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 50,44 Eur už dokumentų vertimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma valstybei iš atsakovo nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 284 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 259,39 Eur (devynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 39 centus) išmokėtos papildomos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 15 d.- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 258,44 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai.

Nustatyti, kad P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą sumą ieškovei ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 10057869, sumoka per 3 (trejus) metus: iki 2021-06-01 dienos P. R. ieškovei sumoka 1 000 Eur, iki 2022-06-01 - 4 259,39 Eur, iki 2023-06-01 – 4 000 Eur išmokos ir priskaičiuotas palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas gali įsiskolinimą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį, nelaukiant išdėstymo termino pabaigos.

Nustatyti, kad atsakovui nesumokėjus vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovas turi teisę reikalauti iš jo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė