Kauno apylinkės teismo nutartis

Bylos Nr. PK-876-530/2014Proceso Nr. 1-69-3-00019-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.2; 1.2.8.2.1; 1.2.14.10; 2.9.1; 2.9.6.

2014 m. vasario 7 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, susipažinusi su H. K. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. K. teismui padavė skundą, kuriuo prašo perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pripažinti M. K. padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl jo statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o jo skundo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus.

LR BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, privalo būti nurodyta ar H. K. susirašinėjimas su M. K. vyko asmeniškai, ar tai buvo komentarai į straipsnius ir pnš.. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. Privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis. Prie skundo pridėti rašytiniai įrodymai ir skunde aprašyta pareiškėjo esmė iš esmės skiriasi.

Pareiškėjas H. K. kaltina M. K. nusikalstamų veikų padarymu pagal LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d., t. y. šmeižimu ir įžeidimu.

Šmeižtas pagal BK 154 straipsnį yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, viešame pasisakyme, laiške, oficialiame rašte ar panašiai.

Įžeidimas pagal LR BK 155 straipsnį žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Pareiškėjas nurodo, kad įtariamoji padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 155 str. 2 d., - kuris traktuojamas kaip neviešas įžeidimas. Iš suformuluotų kaltinimų pagal 154s tr.1 d. ir BK 155 str. 2 d., nėra aišku ar susirašinėjimas vyko viešai ar asmeniškai, nes pagal suformuluotus kaltinimus ši situacija nėra aiški. Ši informacija yra svarbi teisiniam kvalifikavimui, o tuo pačiu ir asmeniui kuris yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas H. K. skunde nurodė, jog atsirado turtinė ir neturtinė žala, tačiau nenurodo dydžio ir jokių duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo. Nesant ar esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą.

Kadangi privataus kaltinimo byloje kaltintojo vaidmuo tenka nukentėjusiam, privalu tinkamai paruošti kreipimąsi į teismą, atitinkantį BPK 412 str. reikalavimus. Jeigu nukentėjusiam asmeniui pačiam padaryti tai yra sunku, siūlytina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko - advokato paslaugomis.

H. K. skunde netiksliai ir neišsamiai nurodytos visos aplinkybės, kuo kaltinama M. K., todėl laikytina, jog H. K. skundas neatitinka privataus kaltinimo skundui keliamų reikalavimų ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui, išaiškinant pareiškėjui, jog ištaisius nurodytus trūkumus, skundas gali būti pateiktas teismui pakartotinai.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 str., 412 str. 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

H. K. skundą dėl M. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 2 d. atsisakyti priimti kaip neatitinkantį LR BPK 412 str. nustatytų reikalavimų.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.