Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-29 · Byla Nr. N-575-5657-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-29
Bylos Nr.
N-575-5657-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-5657/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant asmeniui, kurio turtas konfiskuotinas, A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. ir Ž. V. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimo Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė Ž. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2010 m. balandžio 30 d., apie 20.08 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,86 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Ž. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 129 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutarimu perkvalifikavo Ž. V. veiką iš ATPK 129 straipsnio į ATPK 130² straipsnį ir pripažino Ž. V. kaltu, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą bei skyrė nuobaudą – 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad Ž. V. kaltė įrodyta tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais, pažyma apie Ž. V. baustumą. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

Apeliaciniuose skunduose Ž. V. ir A. V. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo. Ž. V. sutinka su jam paskirta administracine nuobauda – administraciniu areštu, tačiau ginčija papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, nurodydamas, jog vairuotą automobilį jis pasiėmė transporto priemonės savininkui - A. V. nežinant. 2010 m. balandžio 30 d. vakare, Ž. V. kartu su A. V. vartojo alkoholinius gėrimus. A. V. užmigus, jis sugalvojo paimti A. V. automobilį, kurio rakteliai buvo ant staliuko. Išvažiavęs, Ž. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o kadangi buvo netoli nuvažiavęs nuo A. V. namų, jam pareigūnai leido nuvairuoti automobilį į namo kiemą, ką Ž. V. ir padarė. Raktelius grąžino į vietą ir apie įvykį A. V. nieko neminėjo, kol negavo teismo nutarimo. Be to, Ž. V. teigimu, teismo posėdyje jis nedalyvavo, nes policijos pareigūnai išrašydami šaukimą nurodė netikslią datą, t. y. ne 2010 m. gegužės 11 d., o 2010 m. gegužės 12 d. Teismo posėdyje nebuvo apklaustas ir A. V., kuriam nustatytas ribotas darbingumas, o transporto priemonė jam yra būtina susisiekimui.

Šalies argumentai

A. V. apeliaciniame skunde nurodo tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir Ž. V., papildomai paaiškindamas, jog dėl vagystės į policiją nebesikreipė, nes jokia žala jam nebuvo padaryta, o apie tai, kad Ž. V. buvo sustabdę policijos pareigūnai jis sužinojo tik po to, kai Ž. V. buvo paskirta administracinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. V. nedalyvavo, nes nebuvo kviečiamas, nesuteikiant galimybės įrodyti, jog jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo metu, tokiu būdu nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. A. V. nustatytas ribotas darbingumas, todėl automobilis jam reikalingas nuvykti į gydymo įstaigas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinius skundus Institucija prašo apeliacinių skundų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Skundžiamu nutarimu Ž. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo pagrįstumo klausimas.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies administracinę nuobaudą, o būtent administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis apskritai neleidžia asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą.

Taip pat, pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso (nutartys administracinėse bylose Nr. N62-5359/2008, Nr. N62-2854/2008 ir kt.).

Apeliaciniuose skunduose Ž. V. ir A. V. nurodo, jog jie nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, nes, pasak Ž. V., šaukime atvykti į teismo posėdį, buvo nurodyta ne 2010 m. gegužės 11 d., o 2010 m. gegužės 12 d., o , pasak A. V., jis į teismo posėdį iš viso nebuvo kviestas ir apie jį nebuvo informuotas. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole bei grąžinamajame pranešime, kuriuose Ž. V. pasirašė, buvo nurodyta teisinga teismo posėdžio data, 2010 m. gegužės 11 d., o protokole ir laikas – 9.00 val. (b. l. 2, 3). Tačiau byloje esančiame policijos pranešime (b. l. 22), kuris buvo įteiktas Ž. V., nurodyta teismo posėdžio data ir laikas – 2010 m. gegužės 12 d., 9.00 val. Byloje nėra duomenų, kad A. V. buvo pranešta apie bylos, kurioje buvo sprendžiamas jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimas, nagrinėjimo vietą ir laiką, kas laikytina proceso normų pažeidimu. Šis pažeidimas bei Institucijos klaida, nurodant neteisingą teismo posėdžio datą, buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje, tokiu būdu Ž. V. ir A. V. suteikta galimybė įgyvendinti savo procesines teises. Todėl šie procesiniai pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

A. V. ir Ž. V. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pažeidimo padarymo dieną pas A. V. namuose jie abu išgėrė, o A. V. užmigus, Ž. V. A. V. priklausančiu automobiliu pasinaudojo jam nežinant, paėmęs automobilio raktelius, kurie buvo ant staliuko. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog Ž. V. sustabdžius policijos pareigūnams ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, Ž. V. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą, draudimo polisą ir paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimas yra sulaikytas (b. l. 4). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog Ž. V. vairuoto automobilio saugumu pasirūpino jo savininkas A. V. (b. l. 4).

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad Ž. V. A. V. automobiliu naudojosi be savininko žinios, be to, byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas būtų ėmęsis priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui padaryti.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą nutarimą, todėl apeliacinių skundų tenkinti nėra pagrindo. Nepaisant to, konfiskuoto automobilio savininkas turi teisę reikalauti žalos, patirtos dėl automobilio konfiskavimo, atlyginimo iš pažeidimo padarymo metu jam priklausantį automobilį valdžiusio ar naudojusio asmens.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ž. V. ir A. V. apeliacinių skundų netenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Ričardas Piličiauskas